Vienas iš efektyvių reklamos būdų yra kontaktų dalinimas renginių metu, tačiau popierinės vizitinės kortelės yra dažnai išmetamos ar pametamos, o nepanaudotas korteles tenka sunaikinti. Kad būtų galima išvengti švaistymo, verslininkams rekomenduojama išbandyti skaitmenines vizitines korteles bei jų teikiamus privalumus.

Saugokite gamtą

Mes gyvename švaistymo amžiuje, šiukšlės yra paliekamos gatvėse arba vežamos į milžiniškus apleistus sąvartynus. Nedaugelis suvokia, kokią žalą daro kiekviena išmesta pakuotė ir kaip tai atsilieps ateityje. Vis dėlto, apie baimes prabyla mokslininkai, pirštu baksnodami į tirpstančius ledynus bei globalinį atšilimą.

„Doup“ pasižymi savo ekologiškumu, nes vizitinės kortelės yra gaminamos iš perdirbto plastiko, metalo bei bambuko. Todėl klientas, įsigydamas Doup kortelę, prisideda prie gamtos saugojimo ir mažina švaistomų žaliavų kiekį. Įsigiję Doup vizitinę kortelę ne tik galėsite mėgautis nauju reklamos ir kontaktų dalijimosi būdu, bet ir žengti žingsnį link šviesios ateities.

Stenkitės taupyti

Šimtai ar net tūkstančiai popierinių vizitinių kortelių gali tapti tikru galvos skausmu norint apmažinti išlaidas. Nors įmonės žada, kad viena kortelė kainuos vos kelis centus, užsakant didelį jų kiekį kaina gali itin smarkiai išaugti. Taip pat kortelių gaminimas užtrunka, atsiranda gamyklinio broko tikimybė, o tai gali kelti stresą artėjant svarbiam renginiui.

Partnerio nuotr.

„Doup“ vėl atskuba į pagalbą. Daugiau nebereikės švaistyti pinigų krūvai kortelių, nes užteks vienos – „Doup“ parduodamos kortelės yra ilgaamžiškos. Tai yra investiciją į ateitį, nusipirkus vizitinę kortelę vieną kartą daugiau jos pirkti nebereikės. „Doup“ skaitmeninės kortelės perduoda informaciją į mobilųjį įrenginį, todėl pačios kortelės atiduoti nereikia, ji pasiliks jūsų kišenėje.

Daug galimybių

Šiuolaikinis žmogus mieliau renkasi produktus, kurie yra universalūs. Programėlės skolinasi funkcijas viena iš kitos, mobilieji telefonai jau seniai nėra pritaikyti vien skambučiams ir SMS žinutėms. Norint prisitaikyti prie šių dienų rinkos, reikia aktyviai plėsti produkto funkcijų lauką, kad klientas būtų patenkintas galimybių visuma.

Nors iš jau paminėtų faktų „Doup“ vizitinė kortelė skamba kaip gera investicija, jus galiausiai papirks kortelės išmanumas. Ji yra pritaikyta ne tik keistis kontaktais vienu NFC žymės prisilietimu arba nuskenavus QR kodą, bet ir siūlo gausybę kitų funkcijų. Pavyzdžiui, naudotojas gali įsikelti profilio nuotrauką, pridėti veikiančias nuorodas bei socialinių tinklų paskyras.

Partnerio nuotr.

O įsigiję „Doup PRO“ prenumeratą galėsite įterpti neribotą kiekį telefono numerių ir elektroninių paštų adresų, pridėti logotipą bei „Google“ atsiliepimus. Šios funkcijos palinks patrauklų pirmą įspūdį potencialiam klientui ar verslo partneriui.

„Doup“ siekia, kad būtų mažinamas švaistymas, o klientai galėtų mėgautis produktu už mažesnę kainą. „Doup“ skaitmeninės vizitinės kortelės yra ilgaamžės, draugiškos aplinkai ir gali pasiūlyti galybę funkcijų, kurios palengvins darbą kur kas labiau nei įprastos vizitinės.

Pa­dės iš­sau­go­ti au­ga­lus ir gy­vū­ni­ją

Vi­du­rio Lie­tu­vos apy­lin­kių pau­piuo­se ply­ti daug už­lie­ja­mų pie­vų, ku­rio­se au­ga sod­ri žo­lė, to­dėl ne­ma­žai gy­vu­lių au­gin­to­jų šio­se vie­to­vė­se dek­la­ruo­ja ga­nyk­las ir nuo pa­va­sa­rio ga­no gy­vu­lius. Pau­py­je gy­ve­na įvai­rūs gy­vū­nai ir paukš­čiai, kaip, pa­vyz­džiui, mel­di­nės nend­ri­nu­kės, au­ga ver­tin­gi pie­vų au­ga­lai. In­ten­sy­viai ūki­nin­kau­jant da­lis šio gam­tos tur­to pra­ran­da­ma. Sie­kiant iš­sau­go­ti na­tū­ra­lią ap­lin­ką, vi­si ūki­nin­kai kvie­čia­mi teik­ti pa­raiš­kas pa­gal veik­las „Eks­ten­sy­vus pie­vų tvar­ky­mas ga­nant gy­vu­lius“. Jei pie­vo­se ne­ga­no­mi gy­vu­liai, ga­li­ma teik­ti pa­raiš­kas pa­gal veik­las „Spe­ci­fi­nių pie­vų tvar­ky­mas“ ir „Eks­ten­sy­vus šla­py­nių tvar­ky­mas“.

ŽŪM Že­mės ūkio ga­my­bos ir mais­to pra­mo­nės de­par­ta­men­to Ag­roap­lin­ko­sau­gos ir eko­lo­gi­nio ūki­nin­ka­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ag­nė Pra­ka­pie­nė aiš­ki­no, kad ūki­nin­kai, pa­tei­kę pa­raiš­kas kom­pen­sa­ci­nėms iš­mo­koms gau­ti pa­gal prie­mo­nę „Ag­ra­ri­nė ap­lin­ko­sau­ga ir kli­ma­tas“, to­kio­se pie­vo­se ir šla­py­nė­se gy­vu­lius tu­ri pra­dė­ti ga­ny­ti kiek vė­liau – nuo ge­gu­žės 1 d. Ap­ri­bo­tas ir gy­vu­lių skai­čius, ku­ris leis­ti­nas ga­ny­tis vie­nu me­tu. Pa­vyz­džiui, vie­nai kar­vei tu­ri tek­ti hek­ta­ras plo­to. To­kiu bū­du gal­vi­jai ne­nuė­da iš­kart vi­sų au­ga­lų ir jie spė­ja at­žel­ti.

Pa­ra­mos ga­vė­jai už eks­ten­sy­vų pie­vų tvar­ky­mą ga­nant gy­vu­lius ga­li gau­ti 101 eu­ro iš­mo­ką už 1 ha. Už spe­ci­fi­nių pie­vų puo­se­lė­ji­mą nu­ma­ty­ta 69 eu­rų už 1 ha pa­ra­ma, už eks­ten­sy­vų šla­py­nių tvar­ky­mą – 208 eu­rai.

Šie­nau­ja­ma vė­liau

To­kio­se ga­nyk­lo­se, jei ne­ga­no­mi gy­vu­liai, pir­mas šie­na­vi­mas leis­ti­nas tik nuo lie­pos 15 d. Mat dau­ge­lis au­ga­lų ir gy­vū­nų pie­vo­se tuo me­tu bū­na bai­gę ak­ty­vų­jį bran­dos ir dau­gi­ni­mo­si cik­lą. Nu­šie­nau­tos žo­lės ne­va­lia smul­kin­ti ir skleis­ti, nu­šie­nau­tą žo­lę pri­va­lo­ma iš­vež­ti.

„Iki spa­lio 15 d. ga­nyk­lo­je bū­ti­na nu­šie­nau­ti žo­lės li­ku­čius ir juos iš­vež­ti“, – sa­kė A. Pra­ka­pie­nė. Sup­ran­ta­ma, kad šiai pa­ra­mai dek­la­ruo­ja­mo­se plo­tuo­se ne­lei­džia­ma įreng­ti dre­na­žo sis­te­mų, ar­ti, drau­džia­ma nau­do­ti mi­ne­ra­li­nes trą­šas.

Dir­ban­tie­ji plo­tuo­se, ku­rie lai­ko­mi na­tū­ra­lio­mis mel­di­nių nend­ri­nu­kių bu­vei­nė­mis, taip pat ga­li gau­ti pa­ra­mą dėl šių paukš­čių sau­go­ji­mo. Sau­go­mų spar­nuo­čių bu­vei­nė­se tai­ko­mi pa­na­šūs ap­ri­bo­ji­mai kaip ir spe­ci­fi­nių pie­vų bei ga­nyk­lų veik­lai. Bet jei ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ran­da mel­di­nių nend­ri­nu­kių liz­dų, ta­da pu­sę ga­nyk­los lei­džia­ma pir­mą kar­tą nu­šie­nau­ti tik rugp­jū­čio 15 d. Jei liz­dų neap­tin­ka­ma, bet ti­kė­ti­na, kad jie kur nors yra, šie­nau­ti pu­sę plo­to ga­li­ma pra­dė­ti nuo lie­pos 1 d. Pa­ra­ma pa­gal šia veik­lą yra 291 eu­ras už 1 ha.

Nu­ma­ty­ta pa­ra­ma ir van­dens ap­sau­gai, kai da­lis aria­mos že­mės prie pa­vir­ši­nio van­dens tel­ki­nio pa­lie­ka­ma ap­sau­gos juos­tai, ap­sė­jant ją dau­gia­me­tė­mis žo­lė­mis (pa­ra­mos dy­dis – 210 eu­rų už 1 ha). Re­mia­ma ir me­din­gų au­ga­lų juos­tų ap­sau­ga ari­muo­se (97 eu­rai už 1 ha), me­lio­ra­ci­jos grio­vių prie­žiū­ra (iš­ve­žant nu­šie­nau­tą žo­lę – 155 eu­rai už 1 ha, nu­šie­nau­tą su­smul­kin­tą žo­lę pa­sklei­džiant ant me­lio­ra­ci­jos grio­vio šlai­to – 141 eu­rai už 1 ha), „Ri­zi­kos“ van­dens tel­ki­nių būk­lės ge­ri­ni­mas (232 eu­rai už 1 ha). Dir­vo­že­mio ap­sau­gai nau­din­ga vyk­dy­ti sė­jo­mai­ną sė­jant ankš­ti­nius au­ga­lus ar­ba dau­gia­me­tes žo­les (pa­ra­mos dy­dis 45 eu­rai už 1 ha).

Svei­kos dar­žo­vės – šva­ri gam­ta

Pa­gal na­cio­na­li­nę že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų ko­ky­bės sis­te­mą ser­ti­fi­kuo­tų dar­žo­vių ir vai­sių au­gin­to­jams nu­ma­ty­ta pa­ra­ma pa­gal veik­lą „Tau­so­jan­ti ap­lin­ką vai­sių ir dar­žo­vių au­gi­ni­mo sis­te­ma“. Da­ly­vau­jan­tie­siems šio­je veik­lo­je už dar­žo­ves ir bul­ves nu­ma­ty­ta skir­ti 318 eu­rų už 1 ha, o už vai­sius ir uogas– 336 eu­rai už 1 ha.

Pa­sak ŽŪM Že­mės ūkio ga­my­bos ir mais­to pra­mo­nės de­par­ta­men­to Ko­ky­bės po­li­ti­kos sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Faus­tos Vik­to­ri­jos Osič­nai­tės, įsi­pa­rei­go­ji­mų lai­ko­tar­piu (5 ar­ba 6 me­tų) pa­gal šią veik­lą pa­reiš­kė­jas pa­si­ža­da nau­do­tis spe­cia­li­zuo­tų kon­sul­tan­tų tei­kia­mo­mis kon­sul­ta­ci­nė­mis pa­slau­go­mis. Ant­ro­je au­ga­lų ve­ge­ta­ci­jos pu­sė­je pikt­žo­les nai­kin­ti tik me­cha­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis; au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­tus, tu­rin­čius tos pa­čios veik­lio­sios me­džia­gos, nau­do­ti ne daž­niau kaip du kar­tus per ve­ge­ta­ci­jos lai­ko­tar­pį. Ne­nau­do­ti tok­siš­kų ir la­bai tok­siš­kų, pa­ženk­lin­tų „T“ bei „T+“ au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­tų. Lai­kan­tis kiek­vie­nai rū­šiai rei­ka­lin­gos fi­to­sa­ni­ta­ri­nės per­trau­kos su­da­ry­ti ir vyk­dy­ti sė­jo­mai­nos pla­ną; kiek­vie­nais me­tais va­do­vau­jan­tis dir­vo­že­mio ir (ar­ba) au­ga­lo la­bo­ra­to­ri­niais ty­ri­mais su­da­ry­ti ir vyk­dy­ti trę­ši­mo pla­ną.