Kamerinius T. Makačino kūrinius atliks saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras. Koncerte dalyvausiantį Teisutį Makačiną kalbins ir programą moderuos kompozitorė Zita Bružaitė. Uostamiesčio visuomenei T. Makačino kūrybos vakaras bus padovanotas Klaipėdos koncertų salėje lapkričio 28 d. 18.30 val. Įėjimas – laisvas.

Malonumas prie kavos

Šiemet, kaip sakė pats, kuklią 85 metų sukaktį švenčiantis kompozitorius T. Makačinas įsitikinęs, kad kamerinė muzika – tai ne vien aimanos ir gili filosofija. Tai ir malonumas, kaip gera kava. Nors daugelis klausytojų T. Makačino vardą sieja su melodingomis jo dainomis, tokiomis kaip „Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Vėl namo, vėl namo“, kompozitoriaus akademinės kamerinės kūrybos laukas taip pat yra labai įdomus ir svarbus. „Tai yra intelektualios, rafinuotesnės raiškos sfera. Aš visą laiką domėjausi šokių muzika, dainomis, ir tai atsispindi visuose mano kūrybos baruose. Kiekviename šios programos kūrinyje yra šokių muzikos elementų, nes ritminė muzika yra artima mano pasaulėjautai. Nė vienas mano kūrinys neišsiverčia be stipriai organizuoto elemento, niekur nėra klaidžiojimo rūke“, – sakė kompozitorius.

Altininkas, dirigentas, muzikologas, mylimas I. Klusaitės dėstytojas ir, kaip sakė ji pati, guru daugeliu aspektų Donatas Katkus mano, kad šis muzikinis projektas priartina šiuolaikinės akademinės muzikos stilistiką prie lengvesnės muzikos žanrų, ir tai, anot jo, yra labai vertinga. Nors pats T. Makačinas projekte „Šokio žingsniu“ skambančius kūrinius vadina „maloniai pasiklausoma muzika su kavos aromatu“, D. Katkus pastebėjo, kad šie opusai atlikėjams kelia nemenkų techninių iššūkių, kartu ir svarbias metodines užduotis, tad reikšmingai papildo lietuviškos kamerinės muzikos repertuarą.

Grakščiu šokio žingsniu

Projekto iniciatorė I. Klusaitė sakė, kad koncerte „Šokio žingsniu“ skambėsiantys kūriniai yra labai įdomūs stilistiškai. Juose ataidi renesanso, baroko ir klasicizmo žanrų bruožai, unikaliai ir originaliai naudojama polifonija, šalia gracingumo ir minkštumo ryškėja ir švelnus sarkazmas ar net šaržo elementai. „Tai nėra stambių formų kūriniai, tačiau muzikinė medžiaga, palyginti su kitais smulkių formų kūrinių smuikui pavyzdžiais, yra labai išvystyta.

Nors pedagoginį darbą dirbu jau daug metų, nė karto neteko girdėti, kad kas nors atliktų T. Makačino kūrinius smuikui, tad, gavusi natas, tuoj pat ėmiau jas smalsiai analizuoti. Mane iš karto sužavėjo minkštumas ir melodingumas, o kūrinių virtuoziškumas atsiskleidė ne iš karto, pamažu“, – pasiruošimo koncertams ir įrašams akimirkomis dalijosi I. Klusaitė.

Muzikinės programos „Šokio žingsniu“ inspiracija tapo asmeninė smuikininkės I. Klausaitės ir T. Makačino pažintis viename Birštono festivalių. „Tuomet aš pirmą kartą girdėjau I. Klusaitės smuikavimą. Buvau sužavėtas jos vidinės kultūros, nuostabaus tono. Pasikalbėjome, ir I. Klusaitė maloniai sutiko atlikti mano būsimus kūrinius smuikui“, – pažinties akimirkas prisiminė T. Makačinas. Dauguma per dvejus metus sukurtų kompozicijų gimė iš anksčiau sukurtų T. Makačino opusų. „Kai kurie kūriniai yra originalūs – pavyzdžiui, šokiai buvo parašyti specialiai smuikui ir fortepijonui, o kiti yra kūrybiškai pritaikytos jau egzistuojančių kūrinių transkripcijos. Jos skiriasi nuo pirminių šaltinių, kurie tapo tik įkvėpimu, naujų kūrinių starto linija – perrašytos kompozicijos yra labiau išplėtotos, tad skamba kaip nauji kūriniai“, – kūrybos proceso detalėmis dalijosi kompozitorius.

Pasakodama apie būsimo koncerto programą, I. Klusaitė sakė, kad ji natūraliai skyla į dvi dalis: pirmoji – akademinė, antroji – artima džiazo stilistikai.

Trapi lyg porcelianas

T. Makačinas teigė kūrybos procese į muziką perkėlęs porceliano struktūrą, kuri jį ypač žavi trapumu. „Muzikoje stengiausi pinti tokius trapumo raštus, kurie reikalauja dėmesio, ir, žinoma, didelio atlikėjų kultūrinio pasiruošimo ir pajautimo. Dalyvaudamas repeticijose supratau, kad tokios mano mintys bus puikiai realizuotos“, – teigė T. Makačinas. Kita programos dalis – kompozitoriaus užrašytos improvizacijos. „Užrašytos labai tiksliai, su visomis artikuliacijomis, visomis pauzėmis ir akcentais. Man labai patinka džiazas, bet pati improvizuoti nemoku, tad tiksliai užrašyta improvizacija man, kaip klasikinės muzikos atlikėjai, teikia ypač daug džiaugsmo. Juolab kad tenka malonumas groti su tokiu nuostabiu džiazo atlikėju kaip P. Vyšniauskas, o pianistas M. Bazaras, beje, grojantis džiazo trio su savo broliais bosine gitara ir kontrabosu, yra gerai pažįstamas ir su T. Makačino muzika“, – apie koncerto programą pasakojo I. Klusaitė.

Į būsimą kompaktinę plokštelę „Šokio žingsniu“ sugulsiantys kūriniai lapkritį jau skambėjo festivalyje „Iš arti“ Kauno valstybinėje filharmonijoje ir koncertų salėje „Organum“ Vilniuje.

Kompaktinės plokštelės išleidimo laukimas ir joje sugulusių naujų kūrinių pristatymas koncertų cikle sutampa su T. Makačino 85-mečio sukaktimi. Pats kompozitorius džiaugėsi, kad ką tik sukurta kamerinė muzika skambės plačiai – jo gimtajame mieste Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. D. Katkus juokavo, kad „tvarkingai senstantis bičiulis yra sąžiningiausias jam žinomas kompozitorius“, nes stropiai laikosi struktūros ir savo muzikos konstravimo principų. I. Klusaitė ypač vertina T. Makačino džentelmeniškumą, tikslumą, darbštumą ir jautrumą. „Bendrauti su juo labai malonu. Jis pats man sakė, kad ši kamerinės muzikos programa jam yra tarsi gaivus oro gūsis – jis jaučiasi pakylėtas, kad domimasi jo naujais kameriniais kūriniais“, – sakė I. Klusaitė.

Projekto organizatorius – Kamerinės muzikos rėmimo fondas. Tarp projekto partnerių – ir Klaipėdos koncertų salė.

Tarsi iš kompozitoriaus kūrybos paraščių ištrauktos grakščiais šokių ritmais papildytos pjesės smuikui ir siuitos smuikui, saksofonui ir fortepijonui skambės ir koncertų ciklo, prasidėsiančio lapkričio 16 d. Kaune metu.

Kamerinius T. Makačino kūrinius atliks saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras. Koncerte dalyvausiantį T. Makačiną kalbins ir programą moderuos kompozitorė Zita Bružaitė.

Akustinis malonumas

Šiemet, kaip sako pats, kuklią 85 metų sukaktį švenčiantis kompozitorius T. Makačinas įsitikinęs, kad kamerinė muzika – tai ne vien aimanos ir gili filosofija. Tai ir malonumas, kaip gera kava. Nors dažnas klausytojas T. Makačino vardą susieja su melodingomis jo dainomis, tokiomis kaip „Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Vėl namo, vėl namo“, kompozitoriaus akademinės kamerinės kūrybos laukas taip pat yra labai įdomus ir svarbus.

„Tai yra intelektualios, rafinuotesnės raiškos sfera. Visą laiką domėjausi šokių muzika, dainomis ir tai atsispindi visuose mano kūrybos baruose. Kiekviename šios programos kūrinių yra šokių muzikos elementų, nes ritminė muzika yra artima mano pasaulėjautai. Nė vienas mano kūrinys neišsiverčia be stipriai organizuoto elemento – niekur nėra klaidžiojimo rūke ar judėjimo į priekį“, – sako kompozitorius.

Šis muzikinis projektas priartina šiuolaikinės akademinės muzikos stilistiką prie lengvesnės muzikos žanrų, ir tai yra labai vertinga.

Altininkas, dirigentas, muzikologas, mylimas I. Klusaitės dėstytojas ir, kaip sako ji pati, guru daugeliu aspektų Donatas Katkus mano, kad šis muzikinis projektas priartina šiuolaikinės akademinės muzikos stilistiką prie lengvesnės muzikos žanrų ir tai, anot jo, yra labai vertinga. Nors pats T. Makačinas projekte „Šokio žingsniu“ skambančius kūrinius vadina „maloniai pasiklausoma muzika su kavos aromatu“, D. Katkus pastebi, kad šie opusai atlikėjams kelia nemenkų techninių iššūkių, o kartu ir svarbių metodinių užduočių, tad reikšmingai papildo lietuviškos kamerinės muzikos repertuarą.

Projekto iniciatorė I. Klusaitė sako, kad projekte „Šokio žingsniu“ skambėsiantys kūriniai yra labai įdomūs stilistiškai. Juose ataidi renesanso, baroko ir klasicizmo žanrų bruožai, unikaliai ir originaliai naudojama polifonija, šalia gracingumo ir minkštumo ryškėja ir švelnus sarkazmas ar net šaržo elementai.

„Tai nėra stambių formų kūriniai, tačiau muzikinė medžiaga, palyginti su kitais smulkių formų kūrinių smuikui pavyzdžiais, yra labai išvystyta. Nors pedagoginį darbą dirbu jau daug metų, nė karto neteko girdėti, kad kas atliktų T. Makačino kūrinius smuikui, tad tik gavusi natas, ėmiau jas smalsiai analizuoti. Mane iš karto sužavėjo minkštumas ir melodingumas, o kūrinių virtuoziškumas atsiskleidė ne iš karto, pamažu“, – pasiruošimo koncertams ir įrašams akimirkomis dalijasi I. Klusaitė.

Gimusi iš draugystės

Muzikinės programos „Šokio žingsniu“ inspiracija tapo asmeninė smuikininkės I. Klusaitės ir T. Makačino pažintis viename Birštono festivalių. „Tuomet pirmą kartą girdėjau I. Klusaitės smuikavimą. Buvau sužavėtas jos vidinės kultūros, nuostabaus tono. Pasikalbėjome, ir I. Klusaitė maloniai sutiko atlikti mano būsimus kūrinius smuikui“, – pažinties akimirkas prisimena T. Makačinas.

Dauguma per dvejus metus atliktų kompozicijų gimė iš anksčiau sukurtų T. Makačino opusų. „Kai kurie šių kūrinių yra originalūs – pavyzdžiui, šokiai buvo parašyti specialiai smuikui ir fortepijonui, o kiti yra kūrybiškai pritaikytos jau egzistuojančių kūrinių transkripcijos. Jos skiriasi nuo pirminių šaltinių, kurie tapo tik įkvėpimu, starto linija atsirasti naujiems kūriniams – perrašytos kompozicijos yra labiau išplėtotos, tad skamba kaip nauji kūriniai“, – kūrybos proceso detalėmis dalijasi kompozitorius.

Pasakodama apie būsimų koncertų programą, I. Klusaitė sako, kad ji natūraliai skyla į dvi dalis, kurių pirmoji – akademinė, antroji – artima džiazo stilistikai. T. Makačinas teigia kūrybos procese į muziką perkėlęs porceliano struktūrą, kuri jį ypač žavi trapumu.

„Muzikoje stengiausi pinti tokius trapumo raštus, kurie reikalauja dėmesio, ir, žinoma, didelio atlikėjų kultūrinio pasiruošimo ir pajautimo. Dalyvaudamas repeticijose supratau, kad tokios mano mintys bus puikiai realizuotos“, – pasakoja T. Makačinas. Kita programos dalis – kompozitoriaus užrašytos improvizacijos: „Labai tiksliai, su visomis artikuliacijomis, visomis pauzėmis ir akcentais. Man labai patinka džiazas, bet pati improvizuoti nemoku, tad tiksliai užrašyta improvizacija man, kaip klasikinės muzikos atlikėjai, teikia ypač daug džiaugsmo“, – apie koncerto programą pasakoja I. Klusaitė.

Naujas kūrybos gūsis

Kompaktinės plokštelės „Šokio žingsniu“ išleidimo laukimas ir joje sugulusių naujų kūrinių pristatymas koncertų cikle sutampa su T. Makačino 85-mečio sukaktimi. Pats kompozitorius džiaugiasi, kad ką tik sukurta kamerinė muzika skambės plačiai – jo gimtajame mieste Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

D. Katkus juokauja, kad tvarkingai senstantis bičiulis yra sąžiningiausias jam žinomas kompozitorius, nes stropiai laikosi struktūros ir savo muzikos konstravimo principų. I. Klusaitė ypač vertina T. Makačino džentelmeniškumą, tikslumą, darbštumą ir jautrumą.

„Bendrauti su juo labai malonu. Jis pats man sakė, kad ši kamerinės muzikos programa jam yra tarsi šviežias oro gūsis – jis jaučiasi pakylėtas, kad domimasi jo naujais kameriniais kūriniais. Tad norisi palinkėti, kad Aukščiausiosios jėgos lydėtų jį ir jo šeimą, kad jis sukurtų dar ne vieną kūrinį smuikui ar keliams instrumentams“, – sako I. Klusaitė.

Į būsimą kompaktinę plokštelę „Šokio žingsniu“ sugulsiantys kūriniai skambės lapkričio 16 d. festivalyje „Iš arti“ Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Jau lapkričio 16 d. vyksiančiame renginyje skambės ir vieno žymiausių Lietuvos kompozitorių, legendinių dainų autoriaus Teisučio Makačino kūriniai.

T. Makačino kūrinius klausytojams pristatys saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras. Koncerte žada dalyvauti ir pats rudens pradžioje 85-metį atšventęs kompozitorius. Jį kalbins ir visą programą moderuos kompozitorė Zita Bružaitė. Koncertui artėjant – pokalbis su T. Makačinu.

– Festivalis „Iš arti“ pradėtas rengti daugiau nei prieš 20 metų, o pradinė jo idėja buvo populiarinti Kauno kompozitorių kūrybą. Tad pirmiausia paklausiu, ar dažnai apsilankote Kaune, ar brangus šis miestas, kokių prisiminimų kelia?

– Gimiau Kaune, tuo metu gyvenome Laisvės alėjoje, 25 numeriu pažymėtame name, bet 1940 m., kai tik Vilnius buvo grąžintas, persikėlėme ten. Kaunas man labai patinka savo konsoliduotomis ambicijomis ir visuomenės mąstymu, idėjomis. Stengiamės kartkartėmis čia apsilankyti. Turiu vieną specifinį norą, kad Kaune, Laisvės alėjoje, vėl atsirastų istorinė Konrado kavinė, kur aš kadaise gėriau kavą, kur lankėsi ir Balys Sruoga, ir Juozas Naujalis, ir visas mūsų elitas.

– Jau lapkričio 16 d. vyks renginys „Kompozitorius Teisutis Makačinas iš arti“. Gal galite išsamiau papasakoti apie koncertą ir tai, kokius kūrinius išgirsime?

– Koncerte skambės muzika, kurią ateityje bus galima išgirsti ir I. Klusaitės projekte – plokštelėje, pavadintoje „Teisutis Makačinas. Šokio žingsniu. By Dancing Step“. Tad visi kūriniai, vienaip ar kitaip, bus susiję su šokio ritmais – klasikiniais šokiais, minuetu, valsu, taip pat ir bliuzu, fokstrotu.

Nežinau, ar tai gerai, ar ne, bet iš kūrinių nekalu akmeninės skulptūros – jei man į galvą šauna nauja idėja, keičiu formą ar apimtį.

Koncerto idėja kilo prieš dvejus metus, man išgirdus žavingą I. Klusaitės smuikavimą. Jos smuiko tembras ir grojimo maniera pavergia savo šiluma ir grožiu, tikiuosi, tai pajus ir klausytojai. Džiaugiuosi, kad I. Klusaitei talkins Mykolas Bazaras, žavingai grojantis džiazą, Goda Stanionytė ir mūsų žvaigždė Petras Vyšniauskas. Nors kompozicijos nepaprastos, koncerto atmosferą apibūdinčiau kaip malonų skambesį su geros kavos aromatu ir, tikiuosi, publikai patiks. Malonu, kad koncertas vyks rudenį, kuris susijęs su kuklia mano sukaktimi. Tad į Kauną atvykti bus labai malonu.

– Kuris iš skambėsiančių kūrinių jums yra pats brangiausias, svarbiausias?

– Itin brangus kūrinys yra „Trys šokiai“ smuikui ir fortepijonui. Yra ir jo adaptacija styginių orkestrui, kuri pervažiavo per visą Europą ir buvo atlikta daugiau nei 400 kartų, bet originali versija – pati brangiausia. Šis 1961-ųjų kūrinys dedikuotas mano mylimai žmonai.

– Jūsų kūriniai išlaikė laiko išbandymą – yra noriai klausomi, aranžuojami, atliekami, keliauja po pasaulį. Kaip manote, kas tai nulėmė?

– Matyt, užkoduota tikra emocija, tikras jausmas, nuoširdumas ir siekis bendrauti su aplinka, su klausytoju. Laikas nubėgo greitai ir toli, bet jei žmonėms patinka vos ne prieš 50 metų parašytos dainos, vadinasi, kažkas jose yra. Manau, svarbu, kad mano kūriniai tinkamai sutvarkyti, pateikti estetiškai, gražia forma, taip, kaip mano mėgstamas elitinis porcelianas. Nežinau, ar tai gerai, ar ne, bet iš kūrinių nekalu akmeninės skulptūros – jei man į galvą šauna nauja idėja, keičiu formą ar apimtį, kad įdėta emocija būtų maksimaliai gražiai realizuota.

– Vadinasi, į aranžuotes, kūrinių perdirbimą žiūrite teigiamai?

– Nepaprastai apsidžiaugiau išgirdęs Julijos Ritčik neseniai pasakytus žodžius, kad gyventi reikia ne tik savo kūriniais, bet rinktis ir kitus, juos perleisti per save, būti įvairiam. Amerikiečių radijo stotyse galima galima išgirsti įvairiausių aranžuočių, dažnai skamba net keli tos pačios dainos variantai, bet jie nesugadina esminės dainos struktūros, o atveria vis naujų galimybių.

– Kaip vertinate šiuolaikinę lietuvių muzikos bendruomenės kūrybą?

– Manau, akademinė muzika juda gera kryptimi. Jeigu ją priima pasaulio estrada, mūsų kompozitoriai yra kviečiami, turi klausytojų, tai yra labai geras ženklas. Kalbant apie popmuziką, tikrai netingiu pasiklausyti kanalų, į kuriuos suplaukia mūsų lietuviškų autorių dainos. Ten yra visko, bet ir labai daug mėgėjiškumo – kartais išgirsti vos aštuonių taktų melodiją, o priedainis ir yra visa daina... Deja, labai greitai tokie kūriniai atsibosta, nėra įvairumo, intelektualaus krūvio. Tačiau yra daugybė talentingų žmonių, o iš jų atsiranda vienetai, kurie sujungia ir studijas, ir harmoniją, ir patys kokybiškai muzikuoja, todėl gimsta labai gražių kompozicijų.

– Jeigu sugrįžtume į praeitį, kaip į estradinę kūrybą žiūrėjo jūsų dėstytojai, aplinkiniai, muzikų bendruomenė?

– Mano kompozicijos profesorius Julius Juzeliūnas giliai smerkė šį mano kelią, bet kitas profesorius Saulius Sondeckis sakė, kad didžiuojasi mano kuriamų dainų kokybe. Jeigu jos išliko, yra klausomos, tikro meno ten yra.

– Kaip jūs kuriate muziką – reikia tylos, vienumos, o gal kaip tik idėjų kyla ko nors klausantis?

– Idėjų kyla savaime, nors nėra tokio momento, kad galvoje kas nors neskambėtų. Kai kuriu, pasirenku intonacinę sritį ir joje gyvenu. Dirbu rytais, reguliariai kasdien, prie savo kompiuterio. Dainų neberašau, tik perdirbinius, bet vis dar randu, ką galima padaryti geriau, įdomiau.

– Ko linkite savo klausytojams?

– Linkiu gyvenimo džiaugsmo, drąsos ir neblėstančių gerų idėjų.

30-metį šiemet švenčiančios organizacijos prezidento postą paliekantis prof. kompozitorius Teisutis Makačinas tikisi, kad naujoje taryboje daugiau vietų nei anksčiau užims muzikos kūrinių autoriai.

Dvi kadencijas tarybai vadovavęs kompozitorius prof. T. Makačinas dėkoja už darnų darbą tarybą paliekantiems nariams ir administracijai, o šeštadienį į „Litexpo“ susirinksiantiems autoriams linki išsirinkti tuos savo atstovus, kurie ieškos sprendimų, kaip pagerinti autorių gyvenimą šiuo sudėtingu laikotarpiu, negailėdami savo laiko ir jėgų.

„Labai tikiuosi, kad šį kartą į tarybą bus išrinkta daugiau muzikos (tiek rimtosios, tiek populiariosios) autorių, kurie mūsų asociacijoje sudaro daugumą. O labiausiai norėtųsi, kad į tarybą ateitų dirbti aktyviai kuriantys, sąžiningi, nuo vadybininkų nepriklausomi, nesavanaudiški ir iniciatyvūs autoriai, kuriems rūpi ne tik jų pačių, bet ir kitų autorių gerovė, suteikianti galimybes aktyviai kurti“, – sakė T. Makačinas. Beje, pagal LATGA įstatus, tarybos nariais negali būti asmenys, kurie komerciniais tikslais vykdo veiklą kaip asociacijos administruojamų autorių kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojai.

Tą pačią dieną, kaip skelbiama Asociacijos LATGA pranešime, bus renkamas prezidentas, Etikos ir Revizijos komisijų nariai. Pasibaigus rinkimų aistroms, visi susirinkusieji autoriai bus pakviesti simboliškai atšvęsti organizacijos trisdešimtmetį, 10-čiai autorių bus įteikti žinomo juvelyro Sigito Virpilaičio sukurti Asociacijos LATGA garbės ženklai „Ad Astra“ už Lietuvos vardo garsinimą.

Pasak Asociacijos LATGA vadovo Jono Liniausko, bus dedamos visos pastangos, kad susirinkusieji į renginį neužsikrėstų COVID-19. Renginio organizatoriai prašo į renginį nevykti tų, kurie jaučia COVID-19 būdingus simptomus, taip pat rekomenduoja atsisakyti dalyvavimo rizikos grupei priklausantiems asociacijos nariams.

1990 m. gegužės 29-ąją Asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.

Per visus asociacijos gyvavimo metus didelė atsakomybė teko autorių asociacijos prezidentams ir tarybos nariams. Tai žymūs Lietuvos menininkai, kurie, aukodami savo brangų laiką, dirbo visų autorių labui. Asociacijos LATGA prezidentais buvo: grafikas Bronius Leonavičius (1990-1994); kompozitorius prof. Mindaugas Urbaitis (1994-1996), literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas (1996-2000; 2008-2012), kompozitorius Gintaras Sodeika (2000-2007). Nuo 2012 m. iki šiol tarybai vadovauja kompozitorius prof. T. Makačinas. Asociacijos administracijai nuo 2012 m. vadovauja poetas ir rašytojas J. Liniauskas, iki to organizacijai nuo pat jos įkūrimo vadovavo Edmundas Vaitiekūnas.

Dabartinę tarybą sudaro: Edita Utarienė (dailininkė), Vladas Braziūnas (poetas), Jonas Rudzinskas (dailininkas), Juozas Širvinskas (kompozitorius), Liutauras Degėsys (poetas), T.Makačinas, (kompozitorius), B.Leonavičius (dailininkas), E.V.Sventickas (rašytojas), Jonas Staselis (fotomenininkas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gintaras Česonis (fotomenininkas), Gediminas Zujus (kompozitorius), Dainius Radzevičius (žurnalistas).

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Asociacija vienija 5074 fizinius ir 47 juridinius asmenis. Didžiąją dalį (daugiau nei pusę) narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.

Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. eurų, neskaitant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. eurų – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 metų. Tiesa, tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. eurų. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. eurų.

Šį šeštadienį, spalio 10 d., nuo 11 val. „Litexpo“ vyksiančio renginio metu paaiškės, kurie autoriai artimiausius ketverius metus dirbs Asociacijos LATGA taryboje, taip pat bus išrinktas naujas prezidentas ir apdovanoti 10 labiausiai Lietuvą garsinusių autorių.

30-metį šiemet švenčiančios organizacijos prezidento postą paliekantis prof. kompozitorius Teisutis Makačinas tikisi, kad naujoje Taryboje daugiau vietų nei anksčiau užims muzikos kūrinių autoriai.

Dvi kadencijas Tarybai vadovavęs kompozitorius prof. T.Makačinas dėkoja už darnų darbą Tarybą paliekantiems nariams ir administracijai, o šeštadienį į „Litexpo“ susirinksiantiems autoriams linki išsirinkti tuos savo atstovus, kurie ieškos sprendimų, kaip pagerinti autorių gyvenimą šiuo sudėtingu laikotarpiu, negailėdami savo laiko ir jėgų.

„Labai tikiuosi, kad šį kartą į Tarybą bus išrinkta daugiau muzikos (tiek rimtosios, tiek populiariosios) autorių, kurie mūsų asociacijoje sudaro daugumą. O labiausiai norėtųsi, kad į Tarybą ateitų dirbti aktyviai kuriantys, sąžiningi, nuo vadybininkų nepriklausomi, nesavanaudiški ir iniciatyvūs autoriai, kuriems rūpi ne tik jų pačių, bet ir kitų autorių gerovė, suteikianti galimybes aktyviai kurti“, – sakė T.Makačinas.

Beje, pagal LATGA įstatus, Tarybos nariais negali būti asmenys, kurie komerciniais tikslais vykdo veiklą kaip asociacijos administruojamų autorių kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojai.

Tą pačią dieną, spalio 10-ąją, bus renkamas prezidentas, Etikos ir Revizijos komisijų nariai. Pasibaigus rinkiminėms aistroms, visi susirinkusieji autoriai kviečiami simboliškai atšvęsti organizacijos trisdešimtmetį, 10-čiai autorių bus įteikti žinomo juvelyro Sigito Virpilaičio sukurti Asociacijos LATGA garbės ženklai „Ad Astra“ už Lietuvos vardo garsinimą.

Pasak Asociacijos LATGA vadovo Jono Liniausko, bus dedamos visos pastangos, kad susirinkusieji į renginį neužsikrėstų COVID 19. Renginio organizatoriai prašo į renginį nevykti tų, kurie jaučia Covid-19 būdingus simptomus, taip pat rekomenduoja atsisakyti dalyvavimo rizikos grupei priklausantiems asociacijos nariams.

Įdomūs faktai apie asociaciją LATGA

1990 m. gegužės 29-ąją Asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.

Per visus asociacijos gyvavimo metus didelė atsakomybė teko autorių asociacijos Prezidentams ir Tarybos nariams. Tai žymūs Lietuvos menininkai, kurie, aukodami savo brangų laiką, dirbo visų autorių labui.

Asociacijos LATGA prezidentais buvo: grafikas Bronius Leonavičius (1990–1994); kompozitorius prof. Mindaugas Urbaitis (1994–1996), literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas (1996–2000; 2008–2012), kompozitorius Gintaras Sodeika (2000–2007). Nuo 2012 m. iki šiol Tarybai vadovauja kompozitorius prof. Teisutis Makačinas. Asociacijos administracijai nuo 2012 m. vadovauja poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas, iki to organizacijai nuo pat jos įkūrimo vadovavo Edmundas Vaitiekūnas.

Dabartinę Tarybą sudaro šie nariai:  Edita Utarienė (dailininkė), Vladas Braziūnas (poetas), Jonas Rudzinskas (dailininkas), Juozas Širvinskas (kompozitorius), Liutauras Degėsys (poetas), T.Makačinas, (kompozitorius), B.Leonavičius (dailininkas), E.V.Sventickas (rašytojas), Jonas Staselis (fotomenininkas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gintaras Česonis (fotomenininkas), Gediminas Zujus (kompozitorius), Dainius Radzevičius (žurnalistas).

2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, asociacija vienija 5074 fizinius ir 47 juridinius asmenis. Didžiąją dalį (daugiau nei pusę) narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.

Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. Eur, neskaitant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. Eur – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 metų. Tiesa, tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. Eur. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. Eur.

Autoriams reikia visuomenės palaikymo

„Ketinome 30-mečio proga savo narius kitą savaitę pakviesti į gražią šventę su populiariausiomis 30-mečio dainomis, kai kuriems kūrėjams įteikti apdovanojimus už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Deja, visus planus sujaukė koronaviruso pandemija. Nepaisant šios negandos, norime pasinaudoti proga ir pasveikinti Lietuvos autorius šios gražios sukakties proga, palinkėti geros sveikatos, kasdienio Mūzų apsilankymo bei kūrybos įvertinimo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – sako asociacijos LATGA Tarybos prezidentas, kompozitorius prof. Teisutis Makačinas.

Pasako jo, trumpai išvardinti organizacijos, padėjusios tvirtą pamatą autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimui, nuveiktus darbus būtų sudėtinga. Prisijungdama prie tarptautinių autorių teises ginančių konfederacijų, inicijuodama įstatymus ir jų pakeitimus, teikdama kūrėjams teisinę pagalbą, kovodama su piratavimu, finansuodama kūrybinės veiklos projektus, edukuodama visuomenę bei rinkdama autorinį atlygį iš kūrinių naudotojų, asociacija LATGA suteikia autoriams vis daugiau galimybių uždirbti iš savo kūrybos, skaidrinančios mūsų šalies gyventojų kasdienybę ir garsinančios Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas.

„Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas. Tad naudodamasis proga noriu ne tik pasveikinti visus autorius, bet ir paraginti visuomenę bei verslą legaliai ir kuo dažniau naudoti mūsų autorių kūrybą, kitaip tariant, ją „įdarbinti“. Turime tikrai daug talentingų įvairių sričių autorių, kurie matomi ir vertinami pasaulyje, tačiau, Lietuvoje jų kūryba nėra naudojama taip plačiai kaip norėtųsi, jos vietą neretai užima menkavertis komercinio pobūdžio kitų šalių kūrėjų turinys. Labai džiaugiamės nacionalinio transliuotojo iniciatyva palaikyti mūsų šalies autorius, pristatant jų kūrybą savo eteryje. Taip pat krizės akivaizdoje sulaukėme ir kelių privačių įmonių, kurios pasisiūlė naudoti daugiau lietuviško autorinio turinio, palaikymo. Labai ragintumėme pasekti jų pavyzdžiu visus kūrinių naudotojus – radijo stotis, televizijas, teatrus, prekybos centrus, kavines, bibliotekas, kultūros centrus, pamažu į rinką grįžtančius renginių organizatorius ir kitus. Visuomenės prašome būti kultūringais ir sąmoningais meno vartotojais – taip padėsite savo ir kitų šalių kūrėjams išgyventi nelengvą laikotarpį“, – sako asociacijos LATGA direktorius, poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas.

Autoriams išmokėjo beveik 70 mln. Eur

Pasak jo, pagrindinė asociacijos LATGA veikla – autorinio atlyginimo surinkimas iš kūrinių naudotojų ir paskirstymas autoriams. Kitaip tariant, asociacija LATGA yra tarpininkas tarp kūrinių naudotojų ir autorių, be kurio autorinio atlyginimo surinkimas ir paskirstymas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

„Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. Eur, neskaitant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. Eur – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1992 metų. Tiesa, pirmieji autoriniai atlyginimai išmokėti 1993 m., tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. Eur. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. Eur“, – teigia asociacijos vadovas.

Dramos kūrinių autorių teises LATGA administruoja nuo 1996 m., jiems iki šios dienos išmokėta 5,778 mln. Eur. Palyginimui: 1996 m. autoriams išmokėta 77 tūkst. Eur, o 2019 – beveik 0,5 mln. Eur.

Literatūros kūrinių autoriams (už knygų panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu) išmokėta 2,581 mln. Eur, jiems šis kompensacinis atlyginimas mokamas nuo 2003 m. Pirmaisiais metais literatūros kūrinių autoriams išmokėta per 43 tūkst. Eur, 2019 m. šis atlyginimas siekė beveik 310 tūkst. Eur.

Vizualiųjų kūrinių autoriams asociacija LATGA išmokėjo beveik 1,5 mln. Eur, jų teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 m. Pirmaisiais metais jiems išmokėta vos 2,5 tūkst. Eur, 2019 m. – per 145 tūkst. Eur.

Audiovizualinių kūrinių autorių teises asociacija LATGA administruoja nuo 2005 m., jiems per visą laiką išmokėta beveik 3 mln. Eur. 2005 m. išmokėta apie 106 tūkst. Eur, 2019 m. – 448 tūkst. Eur.

Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausiai mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-tuką.

Įdomūs faktai ir skaičiai

· 1990 m. gegužės 29-ąją asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.

· 1991 m. pradžioje LATGA direktorius Edmundas Vaitiekūnas kartu su tuometiniu tarybos prezidentu Broniumi Leonavičiumi, padedami Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnų, užėmė sovietinei autorių agentūrai VAAP priklausiusias patalpas Jogailos g., kurias saugojo OMON‘as.

· 1992 m. liepą LATGA tapo CISAC (Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija) nare.

· 1994 m. papildytas ir pakeistas Civilinis kodeksas. Autorinį atlyginimą pradėjo mokėti radijo ir televizijos transliuotojai, kabelinės retransliacijos operatoriai, foninės muzikos naudotojai.

· 1999 m. priimamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

· Per visus asociacijos gyvavimo metus didelė atsakomybė teko autorių asociacijos prezidentams ir tarybos nariams. Tai žymūs Lietuvos menininkai, kurie, aukodami savo brangų laiką, dirbo visų autorių labui. Asociacijos LATGA prezidentais buvo: grafikas Bronius Leonavičius (1990-1994); kompozitorius prof. Mindaugas Urbaitis (1994-1996), literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas (1996-2000; 2008-2012), kompozitorius Gintaras Sodeika (2000-2007). Nuo 2012 m. iki šiol tarybai vadovauja kompozitorius prof. Teisutis Makačinas. Asociacijos administracijai nuo 2012 m. vadovauja poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas, iki to organizacijai nuo pat jos įkūrimo vadovavo Edmundas Vaitiekūnas.

· Dabartinę tarybą sudaro šie nariai: Edita Utarienė (dailininkė), Vladas Braziūnas (poetas), Jonas Rudzinskas (dailininkas), Juozas Širvinskas (kompozitorius), Liutauras Degėsys (poetas), T.Makačinas, (kompozitorius), B.Leonavičius (dailininkas), E.V. Sventickas (rašytojas), Jonas Staselis (fotomenininkas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gintaras Česonis (fotomenininkas), Gediminas Zujus (kompozitorius), Dainius Radzevičius (žurnalistas).

· 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, asociacija vienija 5074 fizinius ir 47 juridinius asmenis. Didžiąją dalį (daugiau nei pusę) narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.

· Asociacija LATGA abipusio atstovavimo sutarčių pagrindu atstovauja daugiau nei 4 milijonams muzikos, dramos, vizualiųjų menų ir audiovizualinių menų autorių iš viso pasaulio. Organizacija yra pasirašiusi 170 tarptautinių abipusio ar vienašalio atstovavimo sutarčių su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis iš 69 užsienio šalių.

Atsakymas galbūt ateis balandžio 6 d. Valdovų rūmuose, kur skambės Lietuvos kamerinio orkestro su trimitininku Laurynu Lape ir dirigentu Robertu Šerveniku parengta programa „Teisutis Makačinas ir barokas“.

Pernai įvairių žanrų koncertais praūžė kompozitoriaus T. Makačino 80-metis. Kompozitorius žinomas ne tik savo ilgaamžėmis estradinėmis dainomis, bet ir nuolat skambančia akademine kūryba. T. Makačino kūrybos kraitį sudaro kameriniai, simfoniniai, vokaliniai, choriniai, vargonų kūriniai, muzika teatro spektakliams.

Ilgametis bendradarbiavimas autorių sieja su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO). Jo siuita „Trys šokiai“ (1961), skirta šiam orkestrui, jau atlikta daugiau nei 400 kartų visoje Europoje, o elegantiška, šviesi „Sinfonia giocosa“ (1990) pelnė orkestro prizą. Pastaroji kompozicija, greta Giuseppeʼs Torelli ir Luigi Boccherini kūrinių, skambės ir barokiniame koncerte Valdovų rūmuose.

Barokinę tradiciją T. Makačinas derina su šiuolaikišku, dinamišku skambesiu. Kūrinio „Sinfonia giocosa“ pavadinimas reiškia „Džiaugsmingoji simfonija“. Parašytas įsimintinais 1990-aisiais, šis džiaugsmingumas, susipynęs su įtampa ir viltimi, atspindi nuoširdžiai kompozitoriaus išgyventą mūsų valstybės virsmą į šviesiąją pusę, į asmenybės ir kūrėjo laisvę. Tiesa, kūrinys baigiasi tarsi mąsliu klausimu dėl ateities...

T. Makačinas yra ir kelių instrumentinių koncertų autorius – sukūrė koncertų fagotui ir dvigubam simfoniniam orkestrui, trimitui ir kameriniam orkestrui, klarnetui ir kameriniam orkestrui, pernai pateikė naują Koncertą akordeonui ir orkestrui. O štai koncerte Valdovų rūmuose skambės 2016 m. kompozitoriaus atgaivintas Koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui. 1991 m. kūrinį inspiravo Lietuvoje koncertavęs prancūzų trimito virtuozas Guy Touvronas. Ši neoklasikinio pobūdžio kompozicija ne tik leidžia atlikėjui pademonstruoti meistriškumą, bet ir atskleidžia autoriaus braižui būdingą ritminę įvairovę, darnią formą.

Koncerto solistas – vienas ryškiausių ir aktyviausiai koncertuojančių trimitininkų Laurynas Lapė. Atlikėjas yra LMTA ir Malmės muzikos akademijos (Švedija) absolventas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro bei įvairių ansamblių dalyvis, grojantis džiazo ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Greta T. Makačino koncerto trimitininkas atliks ir Giuseppe’s Torelli opusą. Šis italų baroko genijus garsėjo ne tik kaip smuikininkas ir kompozitorius, bet ir kaip vienas koncerto žanro pradininkų, ypač produktyviai kūręs trimitui.

Baroko bei šiuolaikinės muzikos darną atspindės ir LKO atliekami kūriniai styginiams. Programą diriguos aktyviai su LKO bendradarbiaujantis Robertas Šervenikas. Jo repertuaras nuolat balansuoja tarp operos, baleto ir simfoninės muzikos, ypatingą vietą jame užima šiuolaikiniai kūriniai. Tarp naujausių žinių apie maestro R. Šerveniką, pasiekusių iš Miuncheno, – ypatingą sėkmę liudijantys atsiliepimai apie Bavarijos valstybiniame operos teatre maestro diriguotą baletą „Spragtukas“, pastatytą žymaus JAV choreografo Johno Neumeierio.

LKO, trimitininko L. Lapės ir dirigento R. Šerveniko parengta programa „Teisutis Makačinas ir barokas“ skambės balandžio 6 d., šeštadienį, 19 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje. O balandžio 30 d. šią programą ketinama atlikti Klaipėdos koncertų salėje.

Pasak šalies vadovės, ištisus dešimtmečius klausytojus lydėjo T. Makačino kuriama muzika, melodijos dainoms ir kino filmams. Kompozitorius sukūrė unikalią lietuviškos muzikos legendą ir įrodė, kad gera muzika nesensta, nepraranda aktualumo ir paveikumo.

Kompozitoriaus akademinės elektroninės muzikos albumą vertina ir jaunoji karta.

Sveikindama garbingo jubiliejaus proga Prezidentė T. Makačinui palinkėjo kūrybingumo, sveikatos ir sėkmės.

Valstybės atkūrimo 100-mečio proga kompozitoriui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Istoriškai svarbios iniciatyvos ėmėsi „Vinilo studija“, įgyvendinanti vinilo plokštelių leidybos projektą „Lietuvos POP / ROKO muzikos archyvas“, kuriame – jau du vinilo plokštelės formatu perleisti istoriškai reikšmingi Lietuvos kūrėjų albumai.

Pirmieji šioje vinilo kolekcijoje – vieno Lietuvos elektroninės muzikos pradininkų Teisučio Makačino albumas „Disko muzika“ ir kartu su muzikos kompanija M.P.3 išleistas progresyvaus roko grupės „Saulės laikrodis“ albumas „Lauke ir viduj“.

„Disko muzika“ – išleidimo metu (1982 metais) stipriai laiką aplenkęs elektroninės muzikos įrašų rinkinys. „Įrašėme albumą, taip viskas ir nurimo. Tik prieš porą metų išgirdau, kad „Disko muzika“ atrandama iš naujo. Jaunimas susidomėjo ir atrado, ką su ta muzika veikti, o aš dėl to labai džiaugiuosi“, – sakė albumo autorius Teisutis Makačinas.

Progresyvaus roko grupės „Saulės laikrodis“ narius taip pat pradžiugino, jog dėl draudimų sovietiniais laikais neišleisti albumo „Lauke ir viduj“ (1983 metų) įrašai šiemet pagaliau įamžinti taip, kaip iš pradžių ir buvo sumanyta – sudėti į vinilo plokštelę.

Pirmųjų projekto „Lietuvos POP / ROKO muzikos archyvas“ leidinių, kuriuos dalinai finansuoja asociacija Latga, pristatymai įvyks jau šį ketvirtadienį prasidedančioje Vilniaus knygų mugėje, kur visus muzikos mylėtojus kvies „Muzikos salė“.

Tarp keliolikos kitų pastaraisiais metais išleistų Lietuvos kūrėjų vinilo plokštelių pristatymų, vykstančių knygų mugėje, visi besidomintys Lietuvos muzikos istorija vasario 25 dieną, šeštadienį, galės sudalyvauti T. Makačino vinilo plokštelės „Disko muzika“ pristatyme, o vasario 26 dieną, sekmadienį, susipažinti su grupės „Saulės laikrodis“ vinilo plokštelės „Lauke ir viduj“ istorija.

Klasika ir nauji kūriniai

Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC) jau porą dešimtmečių vykdo šią vadinamosios mažosios leidybos veiklą, įvairių tipų injekcijomis aktyvindamas Lietuvos kompozitorių natų pasiūlą: nuo XX a. pradžios klasikų iki nūdienos jaunų autorių, nuo virtuozinių konkursinių iki popkultūrinės estetikos kompozicijų, pagaliau nuo koncertinio repertuaro iki edukacinių kūrinių pradinukams. 2016-aisiais LMIC išleido šešiolika natų leidinių, atgaivinsiančių nemažo muzikos praktikų lauko repertuarą.

"Lietuvos klasikos serija" papildyta dviem XX a. pirmojoje pusėje sukomponuotomis sonatomis smuikui ir fortepijonui – Juozo Gruodžio ir Kazimiero Viktoro Banaičio opusais. J.Gruodžio Sonata smuikui ir fortepijonui (1922), pirmasis šio žanro atvejis lietuvių muzikoje, per beveik šimtmetį sulaukė keleto redakcijų, o naujajame leidinyje smuiko partiją redagavęs britų smuikininkas Christopheris Horneris siekė palikti kuo daugiau autentikos. Ir J.Gruodžio, ir K.V.Banaičio Sonata smuikui ir fortepijonui (1935) atspindi anuometę tendenciją lietuvių liaudies intonacijas derinti su nuosaikiai modernia muzikine kalba.

LMIC iniciatyva savo repertuarą ypač galės praturtinti pianistai: 2016 m. išleisti du leidiniai, skirti solo fortepijonui, ir net septyni kūriniai fortepijonų duetui. Pernai Lietuvos kompozitorių sąjungos ir LMIC organizuotame naujų kūrinių fortepijonui solo konkurse geriausiai įvertinti kūriniai sudėti į rinkinį "Plaktukai be fortepijono", kuris atlikėjus neabejotinai inspiruos įveikti virtuozinius iššūkius. Ieškantiesiems ekstremalios askezės ir rituališko įsiklausymo proceso tiktų Šarūno Nako "Ketmanas" (2012) – kūrinį redagavęs ir įgrojęs Daumantas Kirilauskas teigia, kad kiekviena pažintis su nauja muzika yra įdomi.

Muzika dviem fortepijonams

Septynis natų leidinius inicijavo ir suredagavo pianistai Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas, turintys didžiulę lietuvių autorių muzikos aktyvios sklaidos patirtį kaip fortepijoninio dueto atlikėjai.

"Per daugelį metų susikaupė nemažai lietuvių autorių kūrinių, sukurtų dviem fortepijonams. Suvokus, kad ši muzika yra beveik niekam nežinoma, atsirado noras ją paskleisti ir populiarinti. Manau, daugelis šių kūrinių skirti ne tik aukščiausios klasės profesionalams – jie gali būti įtraukti ir į muzikos gimnazijų, konservatorijų bei akademijų mokymosi programas", – sako jie.

Duetų atlikėjams atsiveria gaivių ir įvairiakrypčių muzikavimo patirčių pasirinkimai: tai virtuoziški Algimanto Kubiliūno "Tokata" (2009) ir Vytauto Barkausko "Allegro brillante" op. 107 (1996), repetityvūs Gintaro Sodeikos "Sutapo" (2010) ir Egidijos Medekšaitės "Tekstilė 1" (2006), fragmentiškai kaitūs Broniaus Kutavičiaus "Roberto demonai ir angelai" (2007) ir Jurgitos Mieželytės "Šukės" (2010), žaismingi Giedriaus Kuprevičiaus "Dvynukai" (2009).

Edukacijai ir malonumui

Ankstyvam pozityviam kontaktui su šiuolaikine lietuvių muzika užmegzti skirtos dvi naujos edukacinės kūrinių rinktinės. Pradinių klasių smuikininkams skirtas rinkinys "Tiltelis", o įvairaus amžiaus vokalistams – leidinys "Kodėl?" Pastarojo leidybą inspiravo siekis kuo anksčiau moksleivius sudominti šiuolaikine muzika – šviežiai skambančia ir atliepiančia gyvenamąjį laiką.

"Norėjosi, kad XXI a. kūrėjai parašytų dainų XXI a. jaunimui", – teigia rinkinio sudarytoja ir redaktorė Gintarė Skėrytė.

Studentų profesiniam augimui reikšmingi konkursai neretai įtraukia ir į aktyvų šiuolaikinės muzikos edukacijos procesą. Dalyvius kontaktuoti su šiuolaikine lietuvių muzika įpareigoja Tarptautinis Juozo Pakalnio pučiamųjų instrumentų konkursas, kurio privalomus lietuvių kompozitorių kūrinius LMIC išleido rinkinyje "Segmentai".

Pagavaus skambesio besiilginčiuosius pradžiugins du akademinės ir populiariosios muzikos jungtį įvaldžiusio Teisučio Makačino kūrinių leidiniai. Trijų dalių siuita fleitai, altui ir fortepijonui "Iš paraštės" (2005) inicijuota ir suredaguota ansamblio "Vilniaus arsenalas" meno vadovo Rolando Romoslausko. "Lietuvių muzikoje labai mažai nuotaikingų, pramoginių kūrinių. Ši kompozicija papildo kuklų tokio žanro repertuarą. Šiandienos kūryboje dažnai girdimi įtampos, katastrofizmo atgarsiai išprovokuoja nostalgiją tiesiog gražiai, smagiai melodijai. Įvaldyti pramoginius žanrus ne taip paprasta. Džiugu, kad tokia muzika bus lengviau pasiekiama norinčiajam tiesiog pamuzikuoti", – sako jis.

Dar vienas naujas T.Makačino muzikos leidinys "Vėjas man pasakė" įprasmina ir kviečia reaktualizuoti Lietuvos estrados klasika tapusias dainas.