Tai naujausia teisinė kova su valstijos apribojimais po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą byloje „Roe prieš Wade'ą“ („Rou prieš Veidą“), kuriuo buvo nustatyta federalinė šios procedūros apsauga.

Amandai Zurawski (Amandai Zuravski) 17 nėštumo savaitę nubėgo vandenys – per anksti, kad vaisius išgyventų, tačiau Teksaso gydytojai iš pradžių atsisakė nutraukti nėštumą, todėl moteris atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje dėl infekcijos ir neteko kiaušintakio.

„Negaliu tinkamai išreikšti žodžiais, kokią traumą ir neviltį sukelia laukimas, kai gali prarasti savo, savo vaiko ar abiejų gyvybę“, – sakė 35 metų moteris.

A. Zurawski ir keturios kitos moterys, padavusios į teismą konservatyvią JAV valstiją, kadangi, nepaisant rimtų sveikatos komplikacijų, joms buvo atsisakyta atlikti abortą, antradienį reiškė sielvartą, siekdamos aiškumo dėl naujų teisės aktų.

Pasak joms atstovaujančio Reprodukcinių teisių centro, pirmadienį vėlai vakare pateiktas ieškinys yra pirmas toks skundas, pateiktas moterų, kurioms buvo atsisakyta nutraukti nėštumą po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas birželio mėnesį priėmė sprendimą panaikinti nutartį byloje „Roe prieš Wade'ą“.

Atšaukus tą sprendimą, valstijose pasipylė daugybė teisės aktų, kurie suskirstė jas į apribojusias ar uždraudusias abortus ir tas, kurie siekė apsaugoti prieinamumą prie procedūros.

Pernelyg neapibrėžtos išimtys

Ieškinyje „pateikiami sukrečiantys pasakojimai iš pirmų lūpų apie moterų gyvenimus, kurie vos nenutrūko po to, kai joms buvo atsisakyta suteikti reikiamą sveikatos priežiūrą“, sakė viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris), kuri antradienį savo pareiškime išsakė joms palaikymą.

Moterys norėjo tęsti savo nėštumą, tačiau medicininių tyrimų metu paaiškėjo, kad jų vaisiai nėra gyvybingi.

Savo skunde jos teigia, kad gydytojai atsisakė atlikti abortą, nors buvo iškilęs kraujavimo ir infekcijos pavojus.

A. Zurawski medikai galiausiai atliko abortą po trijų dienų, kai jai išsivystė infekcija ir teko pašalinti vieną iš kiaušintakių.

„Man reikėjo aborto, kad apsaugočiau savo ir savo būsimų kūdikių, apie kuriuos svajoju ir tikiuosi, kad dar galėsiu turėti, gyvybes“, – sakė ji.

Moterys dėl šių atsisakymų kaltina įvairius konservatyvaus Teksaso valstijoje galiojančius abortus draudžiančius įstatymus, kurių vienas numato, kad draudimui nepaklūstantiems gydytojams gresia iki 99 metų kalėjimo.

Šiuose teisės aktuose numatytos ribotos išimtys neatidėliotinais medicininiais atvejais, pavyzdžiui, kai motinai gresia mirtis ar rimta negalia, tačiau ieškovės teigia, kad jie yra pernelyg neapibrėžti, ir prašo teismų „patikslinti išimties taikymo sritį“.

„Nepakeliama situacija“

Kita ieškovė, Lauren Miller (Loren Miler), laukėsi dvynukų, kai sužinojo, kad vienas iš dviejų vaisių nėra gyvybingas.

Nepaisant pavojaus jos pačios sveikatai ir kito vaisiaus vystymuisi, medicinos personalas neatliko procedūros, kad pašalintų negyvybingą vaisių.

„Jie tarsi bijojo, kad bus suimti vien už tai, kad garsiai ištarė žodį „abortas“, – sakė moteris spaudos konferencijoje.

Ji turėjo savo lėšomis vykti į Koloradą, kad galėtų atlikti procedūrą.

„Norėjau tiesiog susisukti į kamuoliuką, verkti ir liūdėti, bet negalėjau, nes turėjome skubiai kurti planus, kaip išvykti iš valstijos ir atlikti abortą, kad suteiktume kūdikiui A ir man pačiai geriausią galimybę išgyventi šį nėštumą“, – pasakojo L. Miller, turinti gimdyti mėnesio pabaigoje.

Anna Zargarian (Ana Zargarian) teigė, kad jai taip pat buvo pasakyta, jog jos vandenys nubėgo anksčiau.

„Mano širdis sudužo į milijoną gabalėlių“, – spaudos konferencijoje sakė 33 metų moteris.

Jai, kaip ir L. Miller, teko keliauti į Koloradą, kad sulauktų pagalbos. Skrydis, pasak jos, buvo „viena baisiausių patirčių gyvenime“.

„Tai buvo tarsi rusiška ruletė, žinant, kad bet kurią akimirką galiu užsikrėsti infekcija, nukraujuoti arba pradėti gimdyti“, – dalijosi išgyvenimais A. Zargarian.

18 nėštumo savaitę Lauren Hall (Loren Hol) sužinojo, kad jos vaisius neturi kaukolės ir neišgyvens. Jai teko keliauti į Siatlą, kad nėštumas būtų nutrauktas.

Spaudos konferencijoje ji sakė, kad tą kelionę jai gaubė „visiška migla“.

„Tačiau prisimenu, kaip protestuotojai mus vadino žudikais, mojavo plakatais su negyvų kūdikių nuotraukomis“, – pasakojo moteris.

Ji sakė, kad dabar vėl yra nėščia, bet visko bijo.

„Ankstesnio nėštumo metu buvau rami, o dabar kompulsyviai aiškinuosi kiekvieną skausmą, bijodama, kad atsidursiu tokioje nepakeliamoje situacijoje“, – sakė 28-erių moteris.

„Mane žudo tai, kad mano pačios valstybei, atrodo, nerūpi, ar aš gyvensiu, ar mirsiu“, – kalbėjo ji.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer) šias detales pavadino gėdingomis ir nepriimtinomis.

„Siaubingos detalės apie nereikalingą skausmą, – sakoma prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) atstovės spaudai pareiškime. – Ir visa tai dėl kraštutinių respublikonų pareigūnų pastangų atimti iš moters teisę rinktis.“

„Kai krizė smogia mūsų valstijoms, kenčia ne respublikonai ar demokratai – kenčia mūsų tautiečiai amerikiečiai, – J. Bidenas sakė vizito Hiustone metu. – Po audros meldžiuosi už jus. Būsime ištikimi partneriai ir padėsime jums apmokėti už audros ir pandemijos sukeltus padarinius.“

Praeitą savaitę paaiškėjo, kad Teksaso valstija nepasiruošusi kelias dienas trunkantiems šalčiams, kurie nusinešė 50 gyvybių, o milijonai liko be elektros ar geriamo vandens.

Teksaso nepriklausoma elektros tinklų sistema susidūrė su gedimais. Ji aptarnauja didžiausius valstijos miestus ir nėra prijungta prie kitų didžiųjų JAV elektros tinklų.

Hiustono meras demokratas Sylvesteris Turneris sakė, kad dėl šaltų orų trūko vamzdžiai ir gyventojų namus apgadino juos užliejęs vanduo.

Maždaug milijonas teksasiečių šią savaitę vis dar neturėjo geriamo vandens, o 57 000 jų gyvena Hiustono mieste. Kai kurie taip pat susiduria su problemomis įsigyjant maistą, nes žiemos audra sutrikdė tiekimo grandines.

Praeitą savaitę J. Bidenas pasirašė deklaraciją dėl stichinės nelaimės, nurodydamas suteikti federalinę paramą Teksasui.

Vasario mėnesį Teksaso universiteto ir „Texas Tribune“ atlikta apklausa atskleidė, kad 45 proc. registruotų rinkėjų J. Bideną vertina teigiamai, o 44 proc. – neigiamai.

Jam pritarė 89 proc. demokratų rėmėjų, o nepritarė 80 proc. respublikonų rėmėjų.

Ieškinys, kurio sėkmė atrodė menkai tikėtina, buvo pateiktas dėl balsavimo keturiose svarbiose valstijose – Mičigane, Džordžijoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine – kuriose per lapkričio 3-iąją vykusius rinkimus laimėjo J. Bidenas.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas, turintis devynis narius, iš kurių trys buvo paskirti D. Trumpo, pareiškė, kad Teksasas, kuriame laimėjo dabartinis prezidentas, „nepademonstravo teisiškai pripažintino intereso dėl būdo, kaip kitoje valstijoje rengiami rinkimai“.

Šis teismo sprendimas yra „svarbus priminimas, kad esame įstatymų valstybė, ir nors kai kurie gali pasiduoti vieno asmens troškimams, teismai taip nesielgs“, – per „Twitter“ parašė Mičigano generalinė prokurorė Dana Nessel (Dana Nesel).

J. Bideno atstovas Mikeas Gwinas (Maikas Gvinas) pareiškė, kad nutartis „nebuvo staigmena“.

„Dešimtys teisėjų, abiejų partijų rinkimų pareigūnų, paties Trumpo generalinis prokuroras atmetė jo nepagrįstus mėginimus paneigti, kad jis pralaimėjo rinkimus“, – sakė M. Gwinas.

Teksaso ieškinį daugelis laikė teisinio pagrindo neturinčiu akibrokštu, nes jokia valstija neturi teisės kištis į rinkimų procesus kitose valstijose. Vis dėlto šį skundą parėmė 106 respublikonų įstatymų leidėjai ir 17 valstijų generaliniai prokurorai.

Teksasas tvirtino, kad kitose keturiose valstijose rinkimų rezultatai „prieštarauja konstitucijai“, nes jose didelė dalis rinkėjų savo valią pareiškė „klastojimui neatspariu“ būdu – balsuodami paštu, siaučiant koronaviruso pandemijai.

Valstija nepateikė jokių įrodymų apie kokį nors reikšmingą klastojimą, taip pat neužginčijo balsavimo paštu rezultatų valstijose, kur laimėjo D. Trumpas.

Ieškinyje buvo minima daug numanomų sukčiavimo pavyzdžių, kuriuos jau anksčiau atmetė žemesnės instancijos teismai.

Vis dėlto D. Trumpo advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) tvirtino, kad įtarimai yra „svarūs“.

„Jie turi būti išnagrinėti, bet tam ir yra teismas. Jų negalima tiesiog atmesti“, – televizijai „Fox News“ sakė buvęs Niujorko meras.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Kayleigh McEnany (Keili Makenani) sakė „Fox News“, kad teismas „išsisuko“ ir „pasislėpė už procedūrų“.

Paskelbus nutartį, prezidentas D. Trumpas per „Twitter“ parašė, kad teismas „mus nuvylė“, ir apkaltino jį „neturint nei išminties, nei drąsos“.

Tačiau bene keisčiausiai sureagavo Teksaso respublikonų partijos pirmininkas, griežtai pasmerkęs Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir, regis, užsiminęs, kad jo ir kitoms valstijoms vertėtų atsiskirti.

„Ko gera, įstatymų paisančios valstijos turėtų susitelkti kartu ir suformuoti valstijų Sąjungą, kuri laikytųsi konstitucijos“, – partijos pareiškime rašo pirmininkas Allenas Westas (Alenas Vestas).

Dešimtys D. Trumpo pralaimėjimų teismuose

Prezidentas ir jo sąjungininkai pateikė dešimtis ieškinių keliose svarbiose valstijose, bet beveik visus juos teismai atsisakė nagrinėti.

Antradienį Aukščiausiasis Teismas taip pat nepriėmė D. Trumpo bandymo užginčyti savo pralaimėjimą Pensilvanijoje.

Prezidentas tikėjosi, kad aukščiausioji teismo institucija, kurios narių sąstatas dabar yra aiškiai pakrypęs į dešinę, įsikiš jo naudai.

2000 metais Aukščiausiasis Teismas sustabdė balsų perskaičiavimus Floridoje, kur George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) tik 537 balsų persvara lenkė demokratą Alą Gore'ą (Alą Gorą). Tokiu būdu teismas suteikė rinkimų pergalę respublikonui.

Prieš pat paskelbiant penktadienio nutartį D. Trumpo kampanija paskelbė naują televizijos reklamą, kurioje vėl klaidingai tvirtinama, jog iš prezidento buvo pavogta rinkimų pergalė. Prezidento šalininkai buvo raginami dėl šio „akibrokšto“ kreiptis į savo įstatymų leidėjus.

Teksaso ieškinys buvo pateiktas jau visoms 50 valstijų ir Kolumbijos apygardai, kuriai priklauso sostinė Vašingtonas, patvirtinus savo balsų skaičiavimo rezultatus. Tai atveria kelią sušaukti Rinkikų kolegiją, formaliai išrenkančią JAV prezidentą.

Neabejojama, kad rinkimus laimėjo J. Bidenas, kuriam balsavimai valstijose užtikrino 306 rinkimų balstus prieš 232, palaikysiančius D. Trumpą.

Demokratų kandidatas gavo iš viso 51,3 proc. balsų – apie 7 mln. balsų daugiau negu D. Trumpas, kurį palaikė 46,9 proc. rinkėjų.

Rinkikų kolegija turėtų patvirtinti J. Bideno pergalę gruodžio 14-ąją, o išrinktasis prezidentas bus prisaikdintas sausio 20 dieną.

E. Gonzalezas žurnalistams sakė, kad žuvo du žmonės, o keturi buvo sužeisti, bet vėliau tviteryje jis patikslino, kad  per šaudynes nukentėjo iš viso aštuoni asmenys. Anot jo, kai kurie iš nukentėjusiųjų patyrė „labai sunkių sužalojimų“.

Pasak šerifo, pranešimas apie šaudymą iš pravažiuojančio automobilio ar automobilių buvo gautas apie pusę dešimtos vakaro. Incidentas įvyko viename iš gyvenamųjų rajonų, kai grupė vyrų biuro pastato automobilių stovėjimo aikštelėje filmavo muzikinį vaizdo klipą. Šaudymo motyvai kol kas nežinomi.

„Ten buvo kitų automobilių. Manome, kad jiems filmuojant kažkokį muzikinį vaizdo įrašą, staiga jie buvo užpulti iš pasalų asmenų iš automobilių ir/arba pėsčiųjų, paleidisių šūvių į automobilių stovėjimo aikštelę“, – žurnalistams pasakojo  E. Gonzalezas.

Kiek žmonių šaudė, kol kas nežinoma. 

Pasak šerifo, aukos – maždaug 20-mečiai ispanakalbiai vyrai. E. Gonzalezas nesakė, ar ką nors įtaria, bet paprašė asmenų, kurie galbūt nukentėjo per šį incidentą arba jį matė, pranešti apie tai pareigūnams.

Į pamaldas, kurios trečiadienio vakarą vyko privačiame name Korpus Kristi mieste, buvo susirinkę maždaug 20 žmonių, kai vienas, manoma, tos bendruomenės narys išsitraukė peilį ir subadė keturis žmonės, pranešė miesto policijos leitenantas Chrisas Hooperis (Krisas Huperis).

Pasak jo, vienas 61 metų vyras vėliau nuo sužeidimų mirė, o 54 metų pastorius buvo paguldytas į ligoninę, jo būklė sunki.

Ch. Hooperis atsisakė nurodyti nukentėjusiųjų pavardes.

Trečiadienio vakarą policijos pareigūnai sakė, kad pastoriui buvo durta į krūtinę, o vienam muzikantui – į kaklą. Abu jie patyrė gyvybei gresiančius sužalojimus ir buvo nuvežti į ligoninę.

Užpuolikas sužeidė rankas dar dviem žmonėms. Pareigūnai pažymėjo, kad tie žmonės nukentėjo mėgindami apginti pastorių nuo užpuoliko.

Įtariamasis 28 metų Marco Antonio Moreno (Markas Antonijus Morenas) netrukus pats pasidavė pareigūnams iš karto po badymo, sakė Ch. Hooperis.

M. A. Moreno yra laikomas Nueiseso apygardos kalėjime. Jam pareikšti kaltinimai dėl nužudymo ir užpuolimo sunkinančiomis aplinkybėmis. Kalėjimo įrašuose nenurodyta, ar suimtasis turi jam atstovaujantį advokatą.

Pasak Ch. Hooperio, M. A. Morena policijai žinomas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais.

Vietos laikraštis „Corpus Christi Caller-Times“ pranešė, kad incidentas įvyko apie 19 val. vietos (ketvirtadienį 3 val. Lietuvos) laiku. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai rado pamaldoms vadovavusį vienos neformalios religinės bendruomenės pastorių, kuriam buvo peiliu durta į krūtinę.

Policijos leitenantas Jay Clementas (Džėjus Klementas) sakė, kad išpuolio motyvas nežinomas.

Name, kur vyko Tvirtosios Uolos (Solid Rock) bažnyčios pamaldos, tikintieji rinkdavosi kiekvieną dieną, laikydamiesi 40 dienų įžado“, sakė J. Clementas.

Pernai lapkritį Teksaso miestelyje Saderland Springse vienas užpuolikas nušovė 26 žmones vienoje bažnyčioje ir galiausiai nusišovė. Tyrėjai sakė, kad tas išpuolis veikiausiai buvo susijęs su konfliktu šeimoje.