„Žiūrime testavimo algoritmus kai kuriems kritinių tarnybų specialistams, kad jiems padarytume kitokią testavimo sistemą, kad ten taip pat būtų kaip ir švietimo srityje savikontrolės testai. Tas pats mechanizmas būtų kitoks ir mūsų testavimo infrastruktūrai nebūtų tokio didelio užkrovimo. Tikiuosi iki savaitės pabaigos šiai temai turėsime naujienų“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Pasak jo, tai galėtų liesti svarbias viešąsias paslaugas teikiančius specialistus, tokius kaip komunalinis ūkis. Nauja tvarka leistų sumažinti apkrovą testavimo punktuose.

„Ruošiame scenarijus, kur reikia keisti izoliacijos tvarkas, panašiai kaip medikų ir mokytojų srityje“, – minėjo A. Dulkys.

Jo teigimu, esama savivaldybių, kur šis klausimas itin opus.

„Turime savivaldybių, kur apskritai du specialistai dirba toje srityje, izoliavusis, gali atsirasti problemų. Iki šios savaitės pabaigos pasiūlysim algoritmus kritinėms tarnyboms. Tai padėtų testavimo klausimą sureguliuoti“, – sakė A. Dulkys.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė anksčiau yra raginusi plėsti COVID-19 savityros sistemą ir įtraukti į ją greituosius antigeno testus.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė savo ruožtu yra sakiusi, jog šiuo metu svarstoma, kad vienam šeimos nariui patvirtinus COVID-19 PGR tyrimu, drauge gyvenantiems žmonėms užtektų atlikti greitąjį antigeno testą.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad antigeno testas pirmiausia yra laikomas skirtu savikontrolei, todėl plačiau jo taikyti vietoje PGR tyrimų neplanuojama.

Jei vis dar labai labai nesinori skiepytis, yra du keliai: kas tris dienas darytis PGR tyrimą arba kas du mėnesius – serologinį antikūnų. Tiesa, GP gausite tik tuo atveju, jei PGR tyrimas bus neigiamas (nesergate), o antikūnų tyrimas – teigiamas (turite antikūnų, t.y., esate persirgęs COVID-19 arba pasiskiepijęs). Jei nesiskiepijote ir likimas jums šios ligos nepamėtėjo, gauti GP galite tik turėdami neigiamą PGR tyrimo atsakymą. Tačiau toks testas nuo gruodžio 1 d. visiems tiems, kurie nesiskiepijo ne dėl medicininių priežasčių, tapo mokamas. Ir tikrai nepigus. Už serologinį tyrimą prašoma apie 15–20 eurų, PGR – apie 80 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad GP, gautas su neigiamu PGR tyrimo atsakymu, galioja tik 72 valandas, žmogus, visą mėnesį norintis turėti GP, tokiems testams turėtų išleisti apie 800 eurų. Nemenka sumelė, kai kam – visas mėnesio atlyginimas.

Duoti kyšį rizikinga (baudžiamas tiek jo ėmėjas, tiek davėjas) ir nepigu. Pigiausia iš tiesų pasiskiepyti.

Finansiškai daug labiau apsimoka gauti GP su teigiamu serologinio antikūnų tyrimo rezultatu. Jis garantuoja GP dviem mėnesiams. Taigi, teigiamas šio tyrimo rezultatas nuo gruodžio 1 d. tapo labai pageidaujamas. Peršasi išvada: jei buvo bandymų nusipirkti suklastotą įrašą apie skiepą, bus ir bandymų gauti suklastotą minėto tyrimo atsakymą. Bandymų klastoti įrašus apie, esą, atliktą vakcinaciją nuo COVID-19 būta visoje Lietuvoje. Kiek asmenų taip gavo suklastotus GP, neaišku. Rekordininkė čia galėtų būti Naujosios Vilnios poliklinika. Pasak teisėsaugos atstovų, čia taip "pasiskiepyti" galėjo apie 200 asmenų. Kalbama, kad nesąžiningam medicinos darbuotojui mokamas kyšis tokiu atveju svyruoja nuo 100 iki 400 eurų. Tačiau net jei niekas nesuuos ir nepanaikins fiktyvaus GP, po septynių mėnesių vėl reikės ieškoti kelių, kaip "pasiskiepyti". Duoti kyšį rizikinga (baudžiamas tiek jo ėmėjas, tiek davėjas) ir nepigu.

Pigiausia iš tiesų pasiskiepyti. Žinoma, jei nėra medicininių priežasčių to nedaryti.

„Norėčiau raginti ir tikėtis, kad visgi nepasiskiepijusių darbuotojų skaičius darbovietėse mažės ir šita priemonė taip pat šiek tiek įtakos tą sprendimą, kad žmonės geriau nemokamai pasiskiepytų, negu leistų savo uždirbamus pinigus testavimui, kurio nereikėtų, jeigu žmogus priimtų sprendimą vakcinuotis“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Monika Navickienė.

Pasak jos, skiepai yra tinkamiausias kelias užtikrinti saugumą ir jeigu žmonės, norėdami likti darbo rinkoje, nesirenka šio kelio ne dėl medicininių priežasčių, „vadinasi jie savo pasirinkimu prisiima šitą kaip ir pareigą mokėti už tai, kad ta aplinka tiek darbovietėje būtų saugesnė“.

Ji skeptiškai vertina galimybę nemokėti nedarbo išmokų nepasiskiepijusiems asmenims, jeigu toks pasiūlymas būtų pateiktas.

Norėčiau raginti ir tikėtis, kad visgi nepasiskiepijusių darbuotojų skaičius darbovietėse mažės.

„Matyčiau apsunkinimų tokios priemonės įgyvendinime, nes visgi tai yra draudiminis aspektas ir tam tikri teisėti lūkesčiai, kurie yra žmonių, nes jie turi turi stažus, sumokėtus mokesčius už tam tikras draudimo sritis (...) Bet kuriuo atveju, jeigu darbdavių pasiūlymas bus, tai mes Vyriausybėje ar atskirose ministerijose visada apsvarstome visus pasiūlymus“, – kalbėjo M. Navickienė.

BNS primena, kad nuo trečiadienio galimybių pasui gauti nebetiks antigeno testas – galios tik PGR, o nevakcinuoti ir nepersirgę darbuotojai turės tikrintis savo lėšomis. Taip pat įsigalioja reikalavimas pradinukams mokyklose dėvėti kaukes.

Vyriausybės sprendimu nuo gruodžio 1 dienos keičiasi reikalavimai norintiems gauti galimybių pasą: nebegalios neigiamas antigeno testo rezultatas, reikės neigiamo PGR tyrimo atsakymo, kuris galios 72 val. nuo ėminio paėmimo momento.

Kaip ir iki šiol, galimybių pasą galės gauti pagal pilną schemą nuo koronaviruso pasiskiepiję žmonės bei persirgę COVID-19 liga.

Privalomai testuotis turintiems asmenims bei kitiems asmenims galimybių pasas bus išduodamas tik atlikus mokamą PGR tyrimą. Nemokamai šį tyrimą galės atlikti nėščiosios ir turintys medicininių kontraindikacijų skiepui. 

„Atsižvelgus į tai, kad matome didėjančią pasiskiepijusių, tačiau sergančių asmenų grupę, tad rekomendacija  virs privalomu reikalavimu išsitirti ne anksčiau kaip trečią dieną po sąlyčio ir iki neigiamo testo atsakymo gavimo izoliuotis“, – BNS penktadienį sakė L. Ašoklienė.

„Jei žmogus nuspręs nesitestuoti, jis turės izoliuotis kaip ir visi kiti – 10 dienų“, – pridūrė ji.

Epidemiologės teigimu, naujoji tvarka turėtų įsigalioti kitą savaitę. Toks testavimas, kaip ir iki šiol, bus finansuojamas valstybės lėšomis.

„Mes planuojame, kad įsakymo pakeitimas būtų pasirašytas šiandien arba kitos savaitės pradžioje“, – teigė L. Ašoklienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigė, kad atsižvelgiant ir reaguojant į nuolat besikeičiančią epidemiologinę situaciją, ministerija nuolatos atnaujina pandemijos valdymo priemones.

„Viena iš galimų artimos ateities priemonių yra vyr. epidemiologės L. Ašoklienės nurodyti galimi pokyčiai dėl izoliavimosi nuo COVID-19 ligos pasiskiepijusiems asmenims. Tačiau galutiniai sprendimai kol kas nėra priimti. Apie juos ministerija informuos artimiausiu metu“, – L. Ašoklienės žodžius komentavo SAM atstovai. 

Registruotis tyrimui galima internetu, pasirenkant mygtuką „Vakcinuotiems ar persirgusiems didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėjusiems asmenims, kuriems netaikoma izoliacija“ arba paskambinus numeriu 1808.

Taigi, kaip skelbia SAM, jeigu pagal pilną skiepijimo schemą vakcinuotas arba persirgęs asmuo turėjo didelės rizikos sąlytį, jis:

1. Neturi izoliuotis. Dirbančiam asmeniui rekomenduojama tik nuvykti į darbą ir namus, jei nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jis neturėtų dalyvauti renginiuose, kitose žmonių susibūrimo vietose, turi apriboti asmenų, su kuriais bendraujama, skaičių. Bendraujant su kitais asmenimis, tokie asmenys turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų bendrųjų COVID-19 ligos prevencijos priemonių.

2. Rekomenduojama ne anksčiau kaip trečią dieną po turėto kontakto atlikti PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą. Tyrimo atlikti nereikia asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga mažiau nei prieš 90 dienų.

3. Turi stebėti savo sveikatos būklę. Jei sąlytį turėjusiam asmeniui pasireiškia COVID-19 ligai būdingi simptomai, jis nedelsiant turi izoliuotis, registruotis tyrimui ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

SAM primena, kad vakcina nuo COVID-19 neapsaugo nuo šios ligos 100 procentų, tačiau tai yra šiuo metu pati veiksmingiausia priemonė, siekiant išvengti sunkių komplikacijų ar net mirties. Kaip parodė Lietuvos statistikos departamento vykdoma vakcinų veiksmingumo bei galimų šalutinių poveikių stebėsena Lietuvoje, pasiskiepijusių asmenų rizika užsikrėsti sumažėja penkis kartus, rizika patekti į ligoninę dėl COVID-19 yra 10 kartų mažesnė nei nepasiskiepijusiųjų, rizika numirti nuo COVID-19 – bent 20 kartų mažesnė. Pirmojoje jų teiktos ataskaitos dalyje pateikti duomenys apie gamintojo „Pfizer-BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ efektyvumą apsaugant nuo užsikrėtimo delta atmaina, hospitalizacijos ir mirties.

„Daugiausiai protrūkių registruojama gamybos įmonėse, kurių darbas yra vykdomas kontaktiniu būdu. Dažnai tai yra didesni kolektyvai ir protrūkiai yra gana išplitę“, – posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jo teigimu, šiuo metu protrūkiai gamyboje sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų aktyvių protrūkių.

„Tai yra didelė darbuotojų grupė. Todėl, vertinant mobiliųjų punktų pajėgumus, kažkokių kitų veiklų šiame etape nesiūlome įtraukti“, – kalbėjo ministras.

Pasak A. Dulkio, Statistikos departamento duomenys rodo, kad apdirbamojoje gamyboje dirba per 218 tūkst. žmonių, iš jų imunitetą turi 63 proc.

„Tai reiškia, kad dar apie 80 tūkst. darbuotojų būtų įtraukti į testavimą. Tam reikėtų dar papildomai 2,8 mln. eurų per mėnesį“, – aiškino A. Dulkys.

Nuo liepos pabaigos testavimas privalomas krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros, maitinimo įstaigų darbuotojams. Jiems tikrintis reikia ne dažniau kaip kas septynias ir ne rečiau kaip kas dešimt dienų.

Dėl šių testų nereikia kreiptis į šeimos gydytoją – registruotis galima per 1808.lt platformą.

Kol kas tyrimai atliekami valstybės lėšomis.

Apklausia tėvus

Visoje Klaipėdoje kontaktinio mokinių ugdymo pradėti negalima dėl prastos miesto epidemiologinės situacijos, tačiau norą atverti duris vaikams ketina pareikšti dar kelios mokyklos.

Nuo šiandien į klases leista grįžti Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinės mokyklos, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos, o nuo kovo 29 d. – ir Pajūrio Valdorfo bendruomenės Klaipėdos gamtos mokyklos pradinių klasių mokiniams. Visos šios įstaigos yra nevalstybinės, jose besimokančių mokinių skaičius nėra itin didelis.

Visi norime kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimą, visi esame išsiilgę gyvo bendravimo, tačiau primygtinai kviečiu visus būti sąmoningus, nes virusas niekur nedingo.

„Tačiau tėvų sutikimus jau renka mokykla-darželis „Varpelis“ ir Mažasis Klaipėdos licėjus. Mano žiniomis, tėvų apklausos vyksta ir „Gilijos“ pradinėje mokykloje. Tačiau šios įstaigos veikiausiai atsivers po Velykų atostogų“, – patikino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė.

Minėtų mokyklų atidarymas užtruks dėl vaikų ir tėvų testavimo procedūrų.

Be pamokų neliks

Vieno pradinuko mama sakė neseniai sulaukusi mokyklos klausimyno dėl galimo kontaktinio ugdymo.

„Neseniai gavome pranešimą, kad, sutikus reguliariai testuotis, vaikas galės lankyti mokyklą. Pranešime minima, kad kontaktinės pamokos vyks tik tuomet, kai 90 proc. tėvų sutiks atlikti tyrimus. O kas bus su likusiais 10 proc.? Tai gal čia Šiaurės Korėja? Išeina, kad mano vaiko niekas nemokys nuotoliniu būdu, jei 90 proc. sutiks eiti į mokyklą? Aš ir mano šeima nenorime testuotis, mes ir nesivakcinuosime. O kur mūsų teisės?“ – širdo moteris.

V.Bubliauskienė nuramino, kad tie likę 10 proc. klasės mokinių, kurie nesutiks atlikti tyrimų, bus ugdomi nuotoliniu būdu.

„Be mokymo niekas neliks. Vaikas toliau bus mokomas nuotoliniu būdu. Kaip ugdymą organizuos pati mokykla, jos reikalas. Vadinasi, mokymas turės vykti mišriu būdu“, – paaiškino V.Bubliauskienė.

Tebegalioja ribojimai

Uostamiestis pagal epidemiologinę situaciją šiuo metu patenka į vadinamąją raudonąją zoną.

„Tose savivaldybėse, kurios priskiriamos juodajai ar raudonajai zonai, neleista pradėti pradinių klasių ugdymo proceso. Vienintelis būdas, leisiantis sugrįžti į mokyklas, – reikia atlikti vadinamąjį šeimos ūkių kaupinių testavimą. Tėvai turi suvokti, kad ne Švietimo skyrius ar Klaipėdos meras priima tokius sprendimus. Šalyje paskelbta ekstremali situacija ir visus sprendimus priima Vyriausybė“, – pabrėžė V.Bubliauskienė.

„Visi norime kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimą, visi esame išsiilgę gyvo bendravimo, tačiau primygtinai kviečiu visus būti sąmoningus, nes virusas niekur nedingo. Tai – lyg ėjimas labai plonu ir trapiu ledu, kai negali būti visiškai tikras, kad jis tikrai atlaikys. Todėl dar negalime pernelyg atsipalaiduoti. Turime labai rimtai pasirūpinti visomis saugumo priemonėmis, vengti nebūtinų kontaktų, testuotis ir, žinoma, neatidėliojant vakcinuotis, kai tik tam ateina laikas ir eilė“, – ragino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Dar vienas svarbus aspektas, dėl ko neskubama į mokyklas, – ne rečiau kaip kas 4–7 dienas privalomas testavimas vaikams, besimokantiems kontaktiniu būdu.