Paauglių tėvai dabar turėtų suklusti, nes siūloma, kad „tėvadieniai“ priklausytų auginantiems vaikus ne iki dvylikos metų, bet iki šešiolikos. Toks siūlymas skamba „laisvietės“, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės M. Danielės lūpose, o šalia jo iškyla argumentai apie tai, jog paaugliai svaiginasi, vartoja psichotropines medžiagas.

„Kanapes vartoja apie 20 proc. moksleivių“, – teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skyriaus vedėja Aušra Želvienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl to paaugliams tėvai privalo skirti daugiau dėmesio. 

„Nemanau, kad pusvalandžiu anksčiau pasibaigusi darbo diena ar vienas laisvas penktadienis per tris mėnesius sukurtų finansinę naštą“, – aiškino M. Danielė. 

Vizija tokia, kad papildoma laisva diena paauglius bent kažkiek išblaivins.  

„Visa tai, man atrodo, kaip pleistro klijavimas ant atviro lūžio žaizdos“, – sakė „Verslios mamos“ vadovė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė.

„Labai dviprasmiškai skamba šis pasiūlymas iš Seimo narės, kuri bando eiti link to, kad legalizuotų narkotines medžiagas“, – teigė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Indrė Pavinkšnienė.  

Specialistai ir tėvai sako, kad dabar vaikai bręsta lėčiau, tad darbuotojų profsąjunga iš principo tokią idėją palaikytų, o ir darbdaviai neprieštarautų.  

„Iš esmės nematyčiau didelių prieštaravimų šio projekto palaikymui“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. 

Labai dviprasmiškai skamba šis pasiūlymas iš Seimo narės, kuri bando eiti link to, kad legalizuotų narkotines medžiagas.

Tačiau kyla klausimas, kodėl tokia dovana pakuojama rinkimų metais. 

„Niekada nebūčiau pagalvojus apie tai. Tiesiog jaučiuosi priversta reaguoti į tendencijas, kada yra kalbama apie prevenciją. Mane liūdina kalbėjimo primityvumas“, – tikino M. Danielė.

„Valstybė turėtų kuo mažiau kištis į šeimos gyvenimo reikalus“, – savo nuomone dalijosi Seimo narys Aurelijus Veryga. 

Kaip pavyzdys pateikiamas Islandijos modelis, kurį pritaikius keičiamas ne vaikas, o jo aplinka. Islandijoje buvo daugiausia svaigalus vartojusių paauglių, bet per 20 metų vartojimas gerokai sumažėjo. Teigiama, kad dabar islandų jaunoji karta – blaiviausia Europoje.  

Islandijos modelis pateikiamas, tačiau, ar ir ten „tėvadieniai“ skiriami paauglių iki 16 metų tėvams?

„Negaliu atsakyti, nežinau islandų tvarkos“, – pripažino M. Danielė. 

„Plačiai minimas Islandijos modelis yra ne modelis, o priemonių visuma. Jie griežtai reguliuoja prekybą alkoholiu ir yra nusistatę griežtą laiką, kada vaikas negali būti vienas be tėvų“, – kalbėjo A. Veryga. 

Anot A. Verygos, Islandijoje kur kas daugiau lėšų skiriama vaikų užimtumui, pavyzdžiui, kad vaikai sportuotų kartu įtraukiant ir tėvus. 

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė primena, kad tuo atveju, kai darbuotojas neturi teisės į apmokamą pusdienį, o priklausančiu „mamadieniu/tėvadieniu“ jau yra pasinaudojęs, darbo santykių šalims rekomenduojama susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalį. Be to, darbuotojo, auginančio vaiką iki 14 metų, prašymu darbdavys turi tenkinti nemokamų atostogų prašymą pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Svarbu pastebėti, kad Darbo kodeksas nenumato „mamadienių/tėvadienių“ sumavimo tuo atveju, kai yra skirtingi „mamadienio/tėvadienio“ suteikimo pagrindai. VDI laikosi pozicijos, kad esant keliems skirtingiems pagrindams turėtų būti suteikiamas palankiausias variantas.

Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė akcentuoja, kad Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lengvata yra nustatyta, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną bei 40 valandų darbo savaitę. Kitu atveju, jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę, jam turėtų būti suteikiamas 4 valandų papildomas poilsis per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 1 valanda per savaitę), o jeigu dirbama ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo, pavyzdžiui, 60 valandų per savaitę, tuomet darbuotojui turėtų būtų suteikiama proporcingai ilgesnė papildoma poilsio diena, t. y. 12 valandų per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 3 valandomis per savaitę).

Jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, jo prašymu turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti visa laisva darbo diena (pamaina), papildomą poilsio laiką sumuojant, pavyzdžiui, darbuotojai, kurie dirba 12 valandų per parą, visa laisva pamaina galėtų pasinaudoti kas 1,5 (pusantro) mėnesio, o tie, kurie dirba 24 valandas, – kas 3 mėnesius.

I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbuotojams, kuriems numatytas papildomas poilsio laikas vieną kartą per tris mėnesius, bet jie dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, pavyzdžiui, kurie dirba 12 valandų per parą, visa poilsio diena susidarytų ne per 3 mėnesius, jei darbo pamaina trunka 8 val., – per 4,5 mėn.

Už tokią Darbo kodekso pataisą antradienį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 14. 

Nuo rugpjūčio 1-osios jie galės gauti vieną papildomą poilsio dieną per tris mėnesius, arba galės pasirinkti sutrumpintą darbo laiką aštuoniomis valandomis.

Taip pat dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę) bus suteikiamos darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs.

Šiuo metu darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę).

Taip pat Seimas leido dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, kuris slaugys šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį artimąjį. Tokia pat teisė bus suteikta ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų, o šiuo metu tai galioja tik auginantiems vaikus iki 3 metų.

Darbdavys privalės tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu to pareikalaus nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris, jeigu darbuotojas augins vaiką iki 8 metų, vienišas augins vaiką iki 14 metų arba neįgalų iki 18 metų.

Dėl to darbuotojas darbdaviui turės pateikti prašymą su medikų išvada apie žmogaus sveikatos būklę arba būtinybę slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį. Darbdavys taip pat privalės suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jeigu jo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Aurelijus Veryga, Deividas Labanavičius, Jonas Jarutis, Asta Kubilienė, Robertas Šarknickas ir Stasys Tumėnas.

Projektu siūloma nustatyti, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) būtų suteikiama darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, vieną arba du vaikus iki šešiolikos metų; dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki šešiolikos metų.

Pagal galiojantį  Darbo kodeksą, „tėvadienis“ ar „mamadienis“ yra numatytas tik du ar daugiau vaikų auginantiems tėvams. Be to, nustatyta vienam iš vaikų amžiaus riba – 12 metų, o 18 metų riba taikoma tik neįgalius vaikus auginantiems tėvams.

„Tėvai, auginantys vieną vaiką, galimybės pasinaudoti šia lengvata neturi iš viso. Net ir tuo atveju, jei šeimoje auga du vaikai, antras vaikas netenka teisės į papildomą tėvų poilsio dieną, skirtą praleisti kartu, kai jo vyresniajam broliui ar seseriai sukanka 12 metų. Tokia takoskyra itin ydinga tais atvejais, kai yra didelis amžiaus skirtumas tarp dviejų vaikų. Tai sudaro sunkumų mamoms ar tėvams, kurie augina vieną vaiką vieni“, – sako projekto autoriai.

Jų teigimu, priėmus siūlomas Darbo kodekso pataisas, tėvai galėtų gauti papildomą poilsio dieną per mėnesį ir tuomet, kai vienas iš vaikų jau yra sulaukęs 16 metų, – papildoma tėvų poilsio diena galėtų naudotis vienas jaunesnis vaikas, iki jam sukaks 16 metų.

Projektą parengę Seimo „valstiečiai“ sako, kad sudarymas galimybės tėvams praleisti daugiau laiko su vyresniais nepilnamečiais būtų prevencinė priemonė, siekiant išvengti narkotikų ar alkoholio ankstyvo vartojimo.

Jų teigimu, papildoma laisva diena padėtų palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą ne tik auginančioms vieną arba du vaikus iki šešiolikos metų šeimoms, bet ir vienišiems tėvams, auginantiems vieną arba du vaikus iki šešiolikos metų.

Darbo kodekso pataisų iniciatoriai tikisi, kad papildomų garantijų suteikimas tėvams paskatins ir vaikų gimstamumą, nes valstybėje stebimas tendencingai mažėjantis vaikų gimstamumas liudija „apie neteisingai formuojamą ir vykdomą valstybės politiką“.

Siūloma, kad šeimoms palankesnės Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

Visiems šiems pasiūlymams parlamentarai pritarė pateikimo stadijoje, toliau juos svarstys Seimo komitetai, vertins Trišalė taryba, Vyriausybė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas ekspremjeras Saulius Skvernelis siūlo, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį būtų suteikiama tėvams, auginantiems du vaikus iki 16 metų. Dabar tokią lengvatą gauna tėvai, kol jų bent vienam iš vaikų sueina 12 metų.

Politikas aiškino, kad ir vyresniems vaikams reikia tėvų dėmesio. Be to, anot jo, jaunesni nei 16 metų vaikai vieni negali nei nueiti į polikliniką, nei sutvarkyti kitų reikalų.

Dalis parlamentarų abejojo pataisos reikalingumu.

„Jeigu vaikas iki 14 metų buvo vedamas pas gydytoją, kitur, tai gal jis nuo 14 iki 16 metų jau pats galėtų savarankiškai padaryti. Kitas dalykas, ne visi paaugliai norėtų, kad būtų prižiūrimi net tą vieną dieną kaip mažyliai. Atsiranda bendraamžių pašaipos, kad mamytė ar tėvelis už rankytės vedžioja“, – sakė konservatorius Sergejus Jovaiša.

Tuo metu opozicinės Socialdemokratrų partijos frakcijos nariai siekia užtikrinti nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimą.

Pagal jų pataisą, dėl išlaidų, patirtų dirbant nuotoliniu būdu, kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų darbdavys su darbuotoju privalėtų sutarti ne vėliau kaip 20 darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Be to, ši kompensacija negalėtų būti įskaičiuota į atlyginimą.

„Nors nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimas yra darbdavio prievolė, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, tačiau jame nekonkretizuojama, iki kada darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl kompensavimo. Ši spraga atveria galimybes piktnaudžiavimui“, – sakė vienas iš pataisos iniciatorių Linas Jonauskas.

Tuo metu Kazys Starkevičius mano, kad prastovos metu iš darbo savo noru išėjusiam darbuotojui neturėtų būti mokama išeitinė kompensacija.

Dabar Darbo kodeksas leidžia mokėti vieno ar dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

K. Starkevičiaus teigimu, ši norma priimta turint galvoje prastovas, atsiradusias dėl darbdavio kaltės.

„Išimtis nemokėti, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino, nėra numatyta“, – teigė jis.

Tokią Darbo kodekso pataisą įregistravo Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas kartu su kitais Seimo socialdemokratais.

Šiuo metu Darbo kodeksas numato, jog vadinamasis „tėvadienis“ ar „mamadienis“ – tai yra papildoma poilsio diena, skirta vaiko auginimo ar ugdymo reikmėms, priklauso tik tiems dirbantiems asmenims, kurie turi du vaikus iki dvylikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų amžiaus.

„Tai sudaro sunkumų ypač darbuotojams, kurie augina vieną vaiką, ir ypač mamoms ar tėčiams, kurie augina vaiką vieni, nes sunkina darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą. Papildoma, universaliau taikoma, laisva diena gali padėti palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą“, – sako projekto iniciatorius Seimo narys G. Paluckas.

Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) suteikiama tik neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų auginantiems darbuotojams. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis, negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Ketvirtadienį premjerą pavaduos energetikos ministras, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.

Vyriausybė laikosi pozicijos, kad dėl laisvadienių turėtų būti sprendžiama įmonių kolektyvinėse sutartyse.

Šiuo metu papildoma poilsio diena gali pasinaudoti tėvai, auginantys mažiausiai du vaikus iki dvylikos metų.

G. Nausėdos siūlymą Trišalėje taryboje antradienį pristatė patarėja socialinės apsaugos klausimais Irena Segalovičienė.

Pasak jos, papildomas laisvadienis užtikrintų lygiateisiškumą ir vaiko gerovę, didintų darbuotojų produktyvumą ir paskatintų juos greičiau sugrįžti į darbo rinką.

„Prezidento nuomone, siekiant įgyvendinti lygiateisiškumą visų darbuotojų, kurie augina vaikus, tikslinga pasiūlyti Trišalėje taryboje apsispręsti, kad būtų suteikta papildoma poilsio diena per mėnesį vieną vaiką auginantiems tėvams“, – posėdyje sakė I. Segalovičienė.

Ką tada daryti su tais, kurie aštuonis vaikus augina, nes yra tokių šeimų? Tai kiek tada dienų jiems duoti?

„Mūsų nuomone, labai svarbus ne tik darbuotojo lygiateisiškumas, bet ir vaiko gerovės, vaiko lygios galimybės ir visų galimybių vienodos sąlygos joms. Turime sudaryti sąlygas tėvams skatinti juos kuo daugiau skirti dėmesio“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienės teigimu, „gerovės šalyse tokio pobūdžio susitarimai sprendžiami kolektyvinias susitarimais“, tačiau anot jos, Lietuvoje tokių sutarčių aprėptis nepakankama, todėl nuostatą derėtų įteisinti Darbo kodekse.

Vyriausybė: turi būti susitarta kolektyvinėse sutartyse

Vyriausybės atstovė Trišalėje taryboje, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, kad dėl papildomų laisvadienių turi būti susitarta kolektyvinėse sutartyse.

Ji taip pat pabrėžė, kad viena papildoma laisva diena lygiateisiškumo neužtikrins, todėl galbūt reikėtų keisti visą laisvadienių sistemą.

„Ką tada daryti su tais, kurie aštuonis vaikus augina, nes yra tokių šeimų? Tai kiek tada dienų jiems duoti? Čia tada lygiateisiškumo klausimas gali iškilti bet koks. Ką daro kitos valstybės, jos turi dienų skaičių metuose, ką turi estai, kroatai, austrai, tai yra bendras dienų skaičius“, – posėdyje sakė E. Radišauskienė.

„Tiesiog sutariam, kad turime, pavyzdžiui, penkias ar septynias dienas per metus ir susirašome priežastis, kad gali pasiimti tas dienas, jei turi vaikų, negalią turinti vaiką, senus tėvus. Tiesiog tada keičiame mechanizmą ir padarome galimybę visiems“, – pridūrė ji.

Darbdaviai: rūpintis turi valstybė, o ne verslas

Asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pareiškė, kad darbuotojai mamadienius ir tėvadienius išnaudoja ne buvimui su vaikais, bet atostogų pratęsimui. Be to, jos teigimu, viena papildoma diena nieko nepakeis, o nuostoliai įmonėms bus dideli.

Viskas gerai, kai kalbame, kad reikia rūpintis vaikai, gimstamumu, seneliais, bet kažkodėl ta funkcija perduodama darbdaviams.

„Tėvadienių, mamadienių paskirtis – praleisti su vaiku laiką, kurio trūksta paprastą dieną ir darbo metu nueiti į darželį, į mokyklą, į susirinkimą, pas gydytoją ar dar kur nors, bet paprastai mamadieniai ar tėvadieniai suprantami taip, kad praktiškai didžioji dalis tas dienas prisideda prie atostogų ar pasidaro ilgąjį savaitgalį“, – posėdyje sakė R. Skyrienė.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sako, kad socialiniais klausimai turi rūpintis ne verslas, o pati valstybė.

„Viskas gerai, kai kalbame, kad reikia rūpintis vaikai, gimstamumu, seneliais, bet kažkodėl ta funkcija perduodama darbdaviams. Tai socialinis klausimas, yra socialinės apsaugos sistema, tam skiriami pinigai ir pirmyn, pirmiausia žiūrėkim, kad kad valstybė tą darytų“, – sakė S. Gailiūnas. 

Anot jo, priverstiniai laisvadieniai sukurtų skirtingas konkurencines sąlygas įmonėms, nes, tos, kuriose dirba mažiau vieną vaiką auginančių tėvų, patirtų mažiau išlaidų, nei tos, kuriose tokių darbuotojų daugiau.

Darbuotojai palaiko iniciatyvą

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigė, jog sveikina tokią prezidento iniciatyvą, kuri, pasak jo, neignoruotų vieną vaiką auginančių tėvų.

„Reikia sveikinti tokią prezidento iniciatyvą, reikia džiaugtis, kad galų gale mažą žingsnelį padaro“, – sakė jis.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Dalia Jakutavičė taip pat sakė palaikanti prezidento iniciatyvą. Tačiau ji pabrėžė, kad šiuo metu darbdaviai nėra linkę sudaryti kolektyvinių sutarčių, kuriose galėtų būti susitariama ir dėl laisvadienių.

„Dabar tos įmonės, kurios turi kolektyvines sutartis, dažnai susitaria dėl papildomų laisvų dienų šeimai. Ieškomas balansas ir jis surandamas, bet esmė ta, kad įsigaliojus naujam darbo kodeksui dingo darbdavių noras derėtis dėl kolektyvinių sutarčių“, – sakė ji.

Anot Prezidentūros, pakeitimai būtų aktualūs maždaug 300 tūkst. žmonių. Šiuo metu vieną vaiką augina 53 tūkst. vienišų motinų ar tėvų, ir yra per 122 tūkst. šeimų su vienu vaiku, kurį augina du suaugę žmonės.

Prezidentūra siūlo palikti nuostatą, kad dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį būtų skiriamos kiekvienam iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.

G. Nausėda taip pat siūlo pusę dienos per mėnesį papildomai skirti darbuotojams, kurie prižiūri ir slaugo tėvus ar įtėvius.

Tačiau, kaip skelbia ŠMM, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), siekdama, kad būtų išvengta įvairaus įstatymų traktavimo numatomais dvejopais šventės pasirinkimų atvejais, primena kai kurias Darbo kodekso nuostatas.

Jei mokyklos mokslo metų pradžios šventę rengtų rugsėjo 1-ąją, šeštadienį, ir mokykloje tą dieną nenumatytas darbas pagal grafiką, šventėje dirbsiantiems mokytojams turėtų būti apmokama kaip už darbą poilsio dieną, t. y. dvigubai. Darbuotojo pageidavimu, padvigubintas darbo poilsio dieną laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Tėveliams VDI primena, kad galima pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų asmenims, auginantiems vaikus. Pirmąją mokslo metų dieną darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Kadangi ši garantija sietina su mokslo metų pradžios švente, ja turės teisę pasinaudoti ir tėvai, kurių vaikams mokslo metų pradžios šventė rengiama rugsėjo 3-ąją.

Tačiau ši garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną per mėnesį, t. y. netaikytina darbuotojams jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (auginantiems du vaikus iki 12 metų) ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.

Kyla klausimų – VDI kviečia konsultuotis Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. paštu info@vdi.lt  arba parašant asmeninę žinutę socialinio tinklo „Facebook“ VDI paskyroje.

Trišalėje taryboje svarstomose Darbo kodekso pataisose nuspręsta palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Šios papildomos poilsio dienos iki šiol svarstytame mokslininkų pasiūlytame Darbo kodekso projekte nebuvo įtrauktos.

Anot SADM, ministerijoje vykusiame trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai dar nesutarė, ar tokios dienos turėtų būti apmokamos darbdavio, ar iš „Sodros“ biudžeto.

Šiuo metu darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Kaip nurodo ministerija, nuostata palikta profsąjungų siūlymu, kurių teigimu papildomos poilsio dienos yra darbuotojų vertinamos ir „prie geresnio darbo ir šeimos derinimo, demografinės situacijos gerinimo“.

Trišalėje taryboje taip pat sutarta už kasmetines atostogas mokėti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį vietoj nustatyto darbo užmokesčio, svarstyti kiti poilsio laiko, darbo užmokesčio, žalos atlyginimo klausimai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas BNS tvirtino, kad pasiekti sutarimai dėl atostogų apmokėjimo, išeitinių pašalpų. Vis dėlto jis neatmetė, kad Trišalė taryba gali paprašyti Seimo grąžinti Vyriausybei tobulinti Darbo kodekso pakeitimus, nes tarybai, Vyriausybei ir Seimui yra pateikiami skirtingi Darbo kodekso projektai, kuriose įtraukiamos ir mokslininkų nerengtos nuostatos.

Dėl to ketinama apsispręsti iki kito Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatomas liepos 28 dieną.  Liepos pabaigoje Trišalė taryba ketina svarstyti pakeitimus dėl kolektyvinių darbo sutarčių.

Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Iš viso planuojama pakeisti apie 40 teisės aktų.