Teismas tai paskelbė nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas įpareigojo tėvus atlikti savo vaiko DNR tyrimą.

„DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų valią, nes tai reikštų nepagrįstą įsikišimą į konstitucinės teisės užtikrinamą kūno neliečiamumą ir vientisumą“, – sakoma LAT išplatintame pranešime

Asmuo, laikantis save vaiko tėvu, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, ar kitas vyras (atsakovas), kuris vaiko gimimo įraše nurodytas kaip vaiko tėvas, iš tiesų yra jo tėvas.

Tėvystei nustatyti teismas paskyrė ekspertizę, įpareigojo vaiko motiną ir du vyrus atvykti į laboratoriją.

Vaiko motina ir atsakovas neatvyko, teismas jiems skyrė po 300 eurų baudą. Jie nesutiko su paskirtomis baudomis ir nurodė, kad mažametė sirgo, o tėvui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas slaugyti sergantį vaiką.

Pirmosios instancijos teismas skirtą baudą panaikino tik tėvui. Teismas pažymėjo, kad vaiko motina buvo įpareigota ne tik pristatyti savo dukterį į laboratoriją, bet ir pati atvykti, tačiau pastarojo įpareigojimo neįvykdė. Antrosios instancijos teismas sprendimo nepakeitė.

Tuo metu LAT panaikino motinai skirtą 300 eurų baudą. Teisėjų kolegija nurodė, kad paskirtos ekspertizės atlikti negalima be paties vaiko dalyvavimo.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymuose nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę.

Nutarties skirti DNR ekspertizę priėmimo faktas sudarė prielaidas panaudoti procesinę prievartą prieš vaiko tėvus, veikiančius kaip vaiko atstovus pagal įstatymą. Todėl toks teismo sprendimas, LAT vertinimu, taip pat yra nesuderinamas su konstitucine teise į kūno neliečiamumą ir vientisumą, jeigu vaiko tėvai nesutinka, kad būtų atliekama DNR ekspertizė.

Pirmiausia teismas turi įvertinti vaiko interesus ir galimos biologinės tėvystės nustatymo atitiktį geriausiems vaiko interesams, konstatavo LAT. Be to, negali būti ignoruojami ir asmens, laikančio save vaiko tėvu, bei vaiko motinos ir asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvo, teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad teismo užduotis nagrinėjant tokio pobūdžio bylas – rasti teisingą balansą tarp konfliktuojančių interesų, atsižvelgiant pirmiausia į vaiko interesus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė sako, kad dėl tėvystės nustatymo vaiko mamai reikia kreiptis į teismą pagal gyvenamąją vietą.

„Teismas, priimdamas sprendimą, nustato, kas yra vaiko tėvas, ir, įsiteisėjus sprendimui, informaciją išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, kuri ir įregistruoja tėvystės nustatymą“, – aiškina specialistė.

Tokiu atveju mamai telieka kreiptis į minėtą metrikacijos įstaigą ir gauti naują gimimo liudijimą, kuris kainuoja 4,9 euro.

„Kaip supratote, toks tėvystės pripažinimas taikomas tuo atveju, kai tėvas nepripažįsta ir nesutinka būti vaiko tėvu. Jeigu tėvas pripažįsta ir geruoju sutinka, tokiu atveju į teismą nereikia kreiptis“, – tikina I. Jurgutienė.

Šiuo atveju pakanka kreiptis į bet kurį notarą ir parašyti tėvystės pripažinimo pareiškimą. Kreiptis reikia abiem tėvams.

„Tada su tėvystės pripažinimo pareiškimu reikia kreiptis į metrikacijos įstaigą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri ir įregistruos tėvystės pripažinimą. Jeigu vaiko gimimas nebuvo įregistruotas, kartu registruojamas ir gimimas, ir tėvystės pripažinimas. Tokia paslauga bus nemokama“, – sako pašnekovė.

Jeigu vaiko gimimas jau buvo registruotas ir mama jau turi gimimo liudijimą, reikia kreiptis į tą metrikacijos skyrių, kuris ir išdavė pirmąjį liudijimą. Tokiu atveju tėvystės pripažinimas taip pat kainuotų 4,9 euro.

Jeigu dėl tėvystės pripažinimo su vaiko tėvu susitarti nepavyksta, kiek kainuotų tėvystės nustatymas teisminiu keliu, žinodamas visas aplinkybes, galėtų atsakyti pasirinktas advokatas.

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas svarstys dvi bylas dėl tėvystės nustatymo, kurias buvusiam karaliui Juanui Carlosui (Chuanui Karlosui) iškėlė padavėjas ir jo sesuo, manantys, kad yra neteisėti buvusio monarcho vaikai, ketvirtadienį sakė šaltinis teismų sistemoje.

10 teisėjų, sudarančių civilinį Aukščiausiojo Teismo skyrių, anksčiausiai sausio mėnesį svarstys prašymus, kuriuos pateikė ispanas Alberto Sola Jimenezas (Albertas Sola Chimenesas) ir belgė Ingrid Jeanne Sartiau (Ingrid Žana Sartjo), sakė šaltinis.

Skandalų ir sveikatos problemų persekiojamas 76 metų Juanas Carlosas birželio mėnesį atsisakė sosto, kurį perleido sūnui Felipe VI (Felipei VI).

Civiliniai teismai 2012 metais atmetė minimus prašymus remdamiesi karaliaus konstitucine neliečiamybe.

Juanas Carlosas atsistatydinęs prarado visišką neliečiamybę, bet parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriuo senstančiam eksmonarchui suteikiama nauja teisinė apsauga, nors ji jo visiškai ir neapsaugo.

Dabar jis turės atsakyti Aukščiausiajam Teismui, kuris taiko aukštus standartus dėl įrodymų.

A.Solos Jimenezo, kuris dirba padavėju, byla buvo pirmas teisinis iššūkis buvusiam karaliui po to, kai jis prarado absoliučią teisinę neliečiamybę.

A.Sola Jimenezas, kuris buvo įvaikintas, daug metų tvirtina, kad jo biologinė motina, vieno gerai žinomo Barselonos bankininko dukra, galėjo turėti romaną su karaliumi dar prieš tai, kai jis vedė karalienę Sofią (Sofiją).

A.Sola Jimenezas ir belgų namų šeimininkė I.J.Sartiau Ispanijos žiniasklaidos dėmesio sulaukė 2012 metais, kai suvienijo jėgas ir pasidarė DNR testus, kurie rodo 91 proc. tikimybę, kad jie turi vieną bendrą tėvą.

I.J.Sartiau sako, kad aiškintis pradėjo po to, kai jos motina, vieną dieną pamačiusi karalių per televiziją, pasakė jai: „Šis vyras yra tavo tėvas“.

Jos tyrimas nuvedė ją prie A.Solos Jimenezo.

Neseniai interviu britų laikraščiui „The Sunday Times“ A.Sola Jimenezas sakė, kad nori tik pripažinimo.

„Neturiu kito pasirinkimo, tik spausti jį. Kiekvienas ispanas turi teisę žinoti, iš kur yra“, – sakė jis.