Europos Tiekimo grandinių akto tikslas yra užtikrinti, kad didelės įmonės būtų patrauktos atsakomybėn, jei jos už ES ribų pelnosi iš vaikų ar priverstinio darbo. Tam, kad jis įsigaliotų, jis dar turės gauti galutinį Europos Parlamento (EP) ir ministrų pritarimą, tačiau penktadienį aukšto rango diplomatų patvirtintas tekstas žymi sunkiai pasiektą kompromisą tarp šalių narių ir parlamento derybininkų.

Kai šalių narių derybininkai ir parlamentas pasiekia kompromisą, galutinis priėmimas dažnai yra tik formalumas, tačiau Tiekimo grandinių akto kelyje pasitaikė daugiau duobių, nei įprastai. Pradinis kompromisas su parlamento derybininkais buvo pasiektas gruodį tarpininkaujant Ispanijai, veikusiai visų ES šalių narių vardu, bet jis nesulaukė pakankamo aukšto rango diplomatų palaikymo, Vokietijai ir Italijai išreiškus susirūpinimą. Ši kliūtis privertė Belgiją, kuri sausį iš Ispanijos perėmė vyriausiosios derybininkės vaidmenį, įtikinti parlamento derybininkus pakoreguoti susitarimą.

Pagal naują kompromisą pakeliama riba, nuo kurios bendrovėms bus taikomos naujosios taisyklės: nuo 500 darbuotojų ir metinių 150 mln. eurų pajamų pagal senąjį kompromisą iki 1 tūkst. darbuotojų ir 450 mln. eurų metinių pajamų naujame susitarime.

Įstatymas įsigalios laipsniškai per penkerių metų laikotarpį, iš pradžių paveikdamas didesnes bendroves, pradedant tomis, kurios turi daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų ir per metus gauna 1,5 mlrd. eurų pajamų.

Peržiūrėtas susitarimas penktadienį sulaukė pakankamo šalių narių palaikymo. Taip buvo atblokuotas ES teisėkūros procesas ir dabar yra labai tikėtina, kad Tiekimo grandinių aktas taps įstatymu.