„Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad šiame ruože bus nutiesta beveik 170 kilometrų ilgio linija, kuria keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 kilometrų per valandą greičiu.

„Šis pirkimas išsiskiria savo apimtimi ir technologiniais reikalavimais būsimiems kelio statytojams. Mūsų tikslas – išsigryninti potencialių rinkos dalyvių lūkesčius, galimybes, išgirsti jų įžvalgas bei rekomendacijas“, – pranešime sakė D. Palaima.

Konsultacijos su rinka vyks 1–2 mėnesius, o rangovo konkursą ketinama paskelbti pirmąjį šių metų ketvirtį. Jo vertė neskelbiama.

Rangovas turės užtikrinti medžiagų tiekimą, įrengti sandėliavimo ir komplektavimo bazes, atlikti skaldos balasto, iešmų, bėgių sankirtų įrengimo bei kelio stabilizavimo ir apdailos darbus.

Šiame ruože jau pradėtos pagrindinės linijos statybos – statoma sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje, geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos.

Taip pat numatyta vėžę patraukti arčiau siaurojo geležinkelio – tai leis išsaugoti anksčiau numatytus nugriauti 23 privačius namus, trečiadienį pranešė ministerija.

„Europinę vėžę patraukus arčiau siaurojo geležinkelio būtų išsaugomi į planuojamos vėžės teritoriją patenkantys 23 pastatai Panevėžio rajone. Numatomi sprendiniai bus papildomai vertinami ir tikslinami kitame, konkretizuotų sprendinių, etape“, – pranešime teigė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovas Mantas Kaušylas.

Pasak jo, bendradarbiaujant su institucijomis rastas kompromisas, kuris išsaugos siaurąjį geležinkelį, o jo teritoriją bus galima panaudoti tiesiant europinę vėžę.

„Diskusijos bus tęsiamos siekiant geriausių sprendimų tiek vietos gyventojams, tiek visai Lietuvai“, – teigė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Pagal patvirtintą alternatyvą netoli Berčiūnų kaimo planuojama krovininė stotis, o šalia Gustonių kaimo – keleivinė stotis. Šioje vietoje taip pat suplanuotas infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės.

Rugpjūtį kelios dešimtys Panevėžio miesto ir rajono gyventojų buvo išreiškė nepritarimą projekto rengėjų siūlytam geležinkelio mazgo sprendiniui, pagal kurį buvo numatyta nugriauti iki 25 gyvenamųjų namų bei nusavinti sklypus. Dėl to 35 gyventojai savivaldybėms, Seimui, Vyriausybei bei Prezidentūrai išsiuntė raštą ir siūlė rinktis kitą sprendinį, pagal kurį keleivių stotis būtų statoma Gustonyse.

Tuo metu miesto savivaldybės bei regiono verslo atstovai palaikė brangiausią prioritetinę alternatyvą. Jų teigimu, keleivinei stočiai iškilus arčiau miesto centro galėtų augti visas regionas, ateitų papildomų investicijų, būtų plečiamas turizmas.

Be Panevėžio, dar trys tarptautinės „Rail Baltica“ stotys numatomos Vilniuje ir Kaune.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi dar 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.