„Padėtis Etiopijoje tampa nevaldoma. Smurtas ir naikinimas pasiekė nerimą keliantį lygį“, – sakė JT vadovas žurnalistams.

„Karo veiksmai Tigrėjaus regione privalo baigtis dabar“, – pareiškė jis ir paragino „nedelsiant išvesti“ iš Etiopijos ir „paleisti“ Eritrėjos ginkluotąsias pajėgas.

Etiopijos vyriausybė pirmadienį pažadėjo perimti oro uostų ir kitų objektų Tigrėjuje kontrolę, atmetusi Afrikos Sąjungos raginimą nedelsiant ir besąlygiškai paskelbti paliaubas.

Beveik dvejus metus trunkantis konfliktas sukėlė didžiulę humanitarinę krizę ne tik minėtame regione, bet ir kitose šiaurės Etiopijos dalyse. Mažiausiai du milijonai žmonių prarado namus, o dar milijonams reikalinga skubi pagalba.

JT generalinio sekretoriaus teigimu, dar prieš atsinaujinant pražūtingoms kovoms, Tigrėjaus, Amharos ir Afaro regionuose tinkamo maisto stokojo 13 mln. žmonių.

Anot jo, pagalbos tiekimas į Tigrėjų sustabdytas jau septynias savaites, o kitiems dviem regionams pagalba teikiama su sutrikimais.

„Visos konflikto šalys privalo ne tik leisti, bet ir palengvinti greitą bei nevaržomą humanitarinės pagalbos teikimą visiems civiliams, kuriems jos reikia, – sakė jis. – Iš šios padėties nėra karinės išeities. Civiliai už konfliktą moka siaubingą kainą.“

A. Guterresas paragino skubiai atnaujinti derybas, kad būtų pasiektas ilgalaikis politinis sprendimas.

„Jungtinės Tautos yra pasirengusios visais įmanomais būdais remti Afrikos Sąjungą, kad šis Etiopijos žmonių košmaras pasibaigtų“, – pridūrė JT vadovas.

Eritrėjiečiai kovoja kartu su Etiopijos federalinėmis pajėgomis, įskaitant komandosų dalinius, ir sąjungininkų pajėgomis, sakė Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF) atstovas Getachew Reda (Getačiu Reda).

„Eritrėja dislokuoja visą savo kariuomenę ir rezervistus. Mūsų pajėgos didvyriškai gina savo pozicijas“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Etiopijos ir Eritrėjos, esančios į šiaurę nuo Tigrėjaus, valdžios institucijų komentarų kol kas nepateikė.

Praėjusią savaitę Britanija ir Kanada paskelbė kelionių rekomendacijas, kuriose savo piliečiams Eritrėjoje rekomendavo būti budriems po to, kai šios šalies valdžios institucijos paragino piliečius prisistatyti į karinę tarnybą.

Eritrėjos pajėgos kovojo Etiopijos federalinių pajėgų pusėje Tigrėjuje, kai 2020 metų lapkritį prasidėjo karas. Eritrėjos pajėgos buvo įtrauktos į kai kuriuos iš didžiausių per konfliktą įvykdytų žiaurumų, bet tokius kaltinimus jos neigia.

Jungtinių Tautų tyrėjai pirmadienį pareiškė, kad rado įrodymų, jog nuo 2020 metų lapkričio visos pusės įvykdė daugybę pažeidimų.

JT ekspertai atkreipia dėmesį į sudėtingą padėtį Tigrėjuje, kur vyriausybė ir jos sąjungininkai daugiau nei metus neleidžia maždaug 6 mln. žmonių naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant internetą ir bankininkystę, ir kur dėl griežtų humanitarinės pagalbos prieinamumo apribojimų 90 proc. gyventojų labai reikia pagalbos.

Rugpjūčio pabaigoje atsinaujinus kovoms tarp vyriausybės pajėgų ir jų sąjungininkų bei sukilėlių, vadovaujamų TPLF, Tigrėjus buvo kelis kartus bombarduotas.

TPLF dešimtmečius valdė Etiopiją, kol 2018 metais į valdžią atėjo ministras pirmininkas Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas).

Sugrįžimas prie kovų sužlugdė kovo mėnesį pasiektas paliaubas ir sužlugdė viltis taikiai išspręsti karą, per kurį žuvo daugybė civilių gyventojų ir kuris sukėlė humanitarinę krizę šiaurės Etiopijoje. Skaičiuojama, kad per konfliktą žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Pirmadienį pietiniame Mai Cebrio mieste ataka pareikalavo 17 gyvybių.

„Vakar (pirmadienio) popietę per ataką Mai Cebryje žuvo 17 malūne dirbusių civilių“, – pranešė vienas humanitarinės pagalbos darbuotojų, cituodamas įvykio liudininkus.

Tuo metu Hivane, esančiame į pietus nuo Tigrėjaus sostinės Mekelės, per antradienį surengtą drono ataką žuvo du žmonės, o dešimtys buvo sužeisti, sakė vienas pareigūnas ir pagrindinės miesto ligoninės gydytojas.

Prieš keletą dienų buvo pranešta, kad dešimtys žmonių žuvo ir dar daug buvo sužeista per dronų ataką šiaurės vakariniame Tigrėjaus regione esančioje stovykloje, kur gyvena žmonės, priversti palikti savo namus dėl ilgiau kaip metus trunkančio žiauraus konflikto Etiopijoje.

Pasak humanitarinės pagalbos darbuotojo, pirmadienį per dronų ataką Mai Cebryje, esančiame taip pat Tigrėjaus regione, buvo sužeista dešimtys žmonių ir krito 16 asilų.

„Vienas liudininkas man sakė, kad atskridę dronai prieš numesdami bombas dar pasklandė. Žmonės supanikavo, o po kelių minučių išgirdo šauksmus ir nubėgę į įvykio vietą pamatė žuvusių moterų ir asilų“, – pasakojo darbuotojas.

Šių pranešimų nepatvirtino nepriklausomi šaltiniai, nes patekimas į Tigrėjų yra ribojamas, be to beveik visiškai neveikia komunikacijos.

Etiopijos vyriausybės atstovė antradienį sakė neturinti jokios informacijos apie įtariamus dronų smūgius.

„Tebevykstantys karo veiksmai“

Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto (TPLF) sukilėlių teigimu, vyriausybės pajėgos tęsia aviacijos smūgius, nors sukilėliai gruodį atsitraukė iš dviejų šiaurinių Etiopijos regionų į savo tvirtovę Tigrėjuje.

Sukilėliai atsitraukė po vyriausybės pajėgų puolimo, per kurį buvo atkovota virtinė strategiškai svarbių miestų ir kuris sukėlė vilčių dėl galimų paliaubų.

Penktadienį vyriausybė paskelbė amnestiją keliems aukšto rango TPLF veikėjams ir garsiems opozicijos lyderiams, anot jos, taip siekdama atverti kelią nacionaliniam dialogui ir „vienybei“.

Nuo 2020 metų lapkritį prasidėjusio konflikto pradžios per ministrui pirmininkui Abiy Ahmedui (Abijui Ahmedui) ištikimų pajėgų ir TPLF bei jų sąjungininkų susirėmimus šalyje žuvo tūkstančiai žmonių, keli milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Pasak Jungtinių Tautų, Tigrėjus išgyvena de facto blokadą, dėl kurios šeši milijonai regiono gyventojų negauna gyvybes galinčių išgelbėti maisto produktų ir medikamentų, kai šimtai tūkstančių žmonių beveik badauja.

Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) telefonu kalbėjosi su Etiopijos premjeru Abiy Ahmedu ir išreiškė susirūpinimą dėl tebesitęsiančio smurto šalyje.

J. Bidenas išreiškė susirūpinimą, kad „tebevykstantys karo veiksmai, įskaitant pastaruosius aviacijos smūgius, pareikalauja civilių aukų ir kančių“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Iš Tigrėjaus kilęs Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat nurodė, kad „yra labai sunerimęs dėl pranešimų apie dar vieną dronų ataką Tigrėjuje, per kurią buvo sužeista ir žuvo per daug civilių“.

„Aš kartoju (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) raginimą nutraukti konfliktą Etiopijoje ir skubiai įsileisti humanitarinę pagalbą“, – parašė jis.

Su naujienų agentūra AFP antradienį kalbėję humanitarinės pagalbos darbuotojai antradienį sakė, kad per ataką perkeltųjų asmenų stovykloje Dedebite žuvo 59 žmonės, o vienas pranešė apie sužeistus 138 žmones.

Pasak JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA), po šio smūgio pagalbos agentūros sustabdė savo veiklą rajone.

„Etiopijos pajėgos taip pat naudojasi Asmaros oro uostu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Debretsionas Gebremichaelis (Debrecionas Gebremikaelis), sakydamas, kad dėl to oro uostas tapo šeštadienio vakaro atakų „teisėtu taikiniu“.

Apie paleistas raketas anksčiau pranešė diplomatai iš Adis Abebos.

Kol kas neaišku, kiek raketų iššauta, iš kurios Tigrėjaus vietos jos buvo paleistos, ar jos pataikė į taikinius ir ar padarė kokios nors žalos.

Eritrėjos opozicijai prijaučianti Paryžiaus diasporos stotis „Radio Erena“ sakė, kad Asmaros gyventojai pranešė apie „iš viso keturis sprogimus“.

Šios raketos Eritrėjoje nukrito tą pačią dieną, kai Tigrėjaus valdančioji partija, Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontas (TPLF), prisiėmė atsakomybę už raketų atakas prieš du oro uostus atskirame Etiopijos regione.

Pastarosios atakos sustiprino susirūpinimą, kad konfliktas, kuris, kaip pažadėjo Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas), ilgai netruks ir bus suvaldytas, gali išsiplėsti ir destabilizuoti Somalio pusiasalio regioną.

Anksčiau šeštadienį įtakingas TPLF narys Getachew Reda (Getačiu Reda) pagrasino atsakomosiomis „raketų atakomis“ prieš Asmarą ir Eritrėjos Masavos uostamiestį.

Praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatas Abiy Ahmedas karinę operaciją Tigrėjuje lapkričio 4 dieną įsakė pradėti pareiškęs, kad TPLF atakavo federalinių pajėgų stovyklas. Pati regioninė partija tai neigia.

Pranešama, kad šimtai žmonių žuvo per konfliktą antroje pagal gyventojų skaičių Afrikos šalyje, kai kurie – per žiaurias žudynes, kurias užfiksavo žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.

Tūkstančiai žmonių pabėgo iš Tigrėjaus nuo kovų ir oro smūgių, persikeldami į kaimyninį Sudaną.

TPLF kaltina Abiy Ahmedo vyriausybę priimant karinę paramą iš Eritrėjos, bet Etiopija tai neigia.