Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas paaiškino, kad šios minties atsisakyta dėl per didelės tiltelio įrengimo kainos.

„Įvyko rangos konkursas. Gauti pasiūlymai buvo didesni nei suplanuotos lėšos. Tam buvo nepritarta ir trūkstamais pinigais neprisidėta“, – teigė V.Švedas.

Miestas tilteliui įrengti buvo numatęs 90 tūkst. eurų, įskaitant ir projekto parengimą, o konkurso metu rangovai tiltelį siūlė pastatyti už mažiausiai 115–120 tūkst. eurų. Taigi buvęs laikinasis tiltas per upę netoli Jono kalnelio neatsiras. Anot V.Švedo, negauta nurodymo objektui ieškoti ir kitos vietos.

„Kol kas ir kitiems metams tokios priemonės nėra. Nebent prieš patvirtinant gruodžio mėnesį kažkas atsiras“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, ateityje norima tiltą per upę įrengti greta planuojamos naujos mokyklos šalia Žolynų kvartalo.

Ten pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bus ne laikinas, o stacionarus, todėl tikėtina, kad jį statant bus galima panaudoti tik labai nedaug laikinojo tiltelio, stovėjusio Pilies tilto remonto metu, dalių.

V.Švedo teigimu, šiuo metu iš laikinojo tiltelio tinkamos tik metalinės jo sijos bei kitos detalės.

Užkliuvo kompensacijų dydžiai

Svarstant šį klausimą, politikai suabejojo, ar nurodytos kompensacijos Bangų gatvės 11 name turtą turintiems savininkams atitinka realybę.

Skaičiuojama, kad didžiausia čia esančio vieno buto vertė – 35 tūkst. eurų. Kitų sumos nurodytos mažesnės – 29 tūkst., 13 tūkst. eurų.

Nurodyta, kad brangiausios yra administracinės patalpos – 79,1 tūkst. eurų. Šiame name yra ir garažas. Teigiama, kad jo vertė – 5,11 tūkst. eurų.

"Abejoju, kad gyventojai už tokias nurodytas sumas galėtų įsigyti tokio pat lygio turtą", – tvirtino miesto tarybos narys Arūnas Barbšys.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė aiškino, kad šios sumos preliminarios. Jos paimtos iš Nekilnojamojo turto registro vidutinių rinkos verčių aprašo.

Bus atliekamas individualus turto vertinimas. Jis gali sumažinti arba padidinti kainą. Tai priklauso ir nuo buto būklės, remonto, želdinių.

Jeigu gyventojai nesutiks su nepriklausomų turto vertintojų nustatyta turto verte, procedūra persikels į teismą.

Tuomet bus užsakytas ekspertinis vertinimas.

Kreipėsi ir į Prezidentę

Prieš Bastionų gatvės tiesimą ir tilto statymą pasisakantys politikai dar kartą atkreipė dėmesį, kokios gali būti šio projekto įgyvendinimo pasekmės. Įvardijo grėsmę Bangų, Baltikalnio gatvėms, ten esantiems namams.

"Perima žmonių turtą dėl niekam nereikalingo tilto ir kelio. Negalvoja, kokios bus pasekmės šioje senamiesčio dalyje. Bus sunaikintas kultūros paveldas", – tvirtino tarybos narė Nina Puteikienė.

Politikė dar posėdžio pradžioje informavo, kad tarybos frakcija "Puteikis plius" kartu su devyniomis uostamiesčio nevyriausybinėmis organizacijomis kreipėsi į vidaus reikalų bei kultūros ministrus, premjerą ir Prezidentę, prašydami, kad būtų stabdomas lėšų skyrimas naujojo Bastionų tilto statybai.

Teigiama, kad tai neracionalus mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas. Dėl šio projekto taip pat prašoma specialiųjų tarnybų inicijuoti tyrimą.

Tilto statybai skirtas lėšas prašoma nukreipti šioje tikslinėje teritorijoje esančių ugdymo bei švietimo įstaigų kapitaliniam atnaujinimui, naujos mokyklos ir darželio statybai, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų pritaikymui neįgaliesiems ir dviračių takų infrastruktūros įrengimui.

Ginčai privertė nustebti

"Jei klausytume visų davatkų, neturėtume nei tilto, nei baseino", – tvirtino vicemeras Artūras Šulcas.

Tarybos narys Vytautas Čepas stebėjosi, kad visi gailisi pagrindinės senamiesčio dalies, Tiltų gatvės, kur transporto srautai dideli, namų sienos byra nuo vibracijos, tačiau, norint nukreipti transporto srautus į kitą pusę, vėl piktinamasi.

"Tiltas tikrai reikalingas. Pažiūrėkite, kaip Vilnius nutiesė aplinkkelius, kad dideli transporto srautai aplenktų senamiestį. Buvo paaukoti ne tokie saugomi objektai. Žmonės taip pat iš pradžių pyko. Tačiau panašu, kad tiesti aplinkkelius buvo verta. Kai išeini iš posėdžių salės, atrodo, kad buvai beprotnamyje", – diskusijas apibendrino V.Čepas.

Tikimasi, kad iš ES pavyks gauti didžiąją statinio atsiradimui reikiamos sumos dalį. Vis dėlto kelis šimtus tūkstančių eurų teks atseikėti ir miestui.

Klaipėda ir toliau juda Bastionų tilto atsiradimo link. Šiuo metu rengiamasi kreiptis į ES, kad ši skirtų pinigų tiltui statyti.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė sakė, kad paraišką gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą planuojama pateikti iki šių metų rugsėjo 23 d.

Pirminiais skaičiavimais, senamiesčio apylanka turintis tapti naujas statinys atsieis daugiau nei 6,4 mln. eurų.

Iš ES tikimasi gauti kiek daugiau nei 5 mln. eurų, dar per 450 tūkst. eurų turėtų prisidėti valstybė, o miestui kišenę tektų paploninti daugiau nei 860 tūkst. eurų.

Antradienį posėdžiavę Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai pritarė tokiems miesto planams. Galutinį žodį dar turės tarti uostamiesčio taryba.

Pastebima, kad Klaipėdos centrinėje dalyje Danės upės krantus jungia trys tiltai – Mokyklos gatvės, Pilies ir Biržos. Pastaruoju riedėti leidžiama tik viešajam transportui.

Laikinai uždarius vieną iš esamų tiltų remonto ar rekonstrukcijos darbams, padidėja transporto apkrova, padaugėja papildomų rūpesčių vairuotojams, viešajam transportui bei specialiosioms tarnyboms.

Naujas Bastionų tiltas tokias problemas esą leistų išspręsti, juo būtų galima nukreipti Biržos tiltui, Tiltų ir Pilies gatvėms tenkančius transporto srautus.

Pakeliamasis tiltas bus keturių eismo juostų, abiejose jo pusėse bus įrengti pėsčiųjų takai, o vienoje – takas dviratininkams.

Bastionų gatvės tiltas vėl kursto aistras. Paaiškėjo, kad naujasis statinys turės pakėlimo mechanizmą, kuris gerokai pabrangins tilto įrengimo išlaidas, bet praktiškai veikiausiai niekada nebus naudojamas. Vis dėlto projekto rengėjai šio sumanymo kažkodėl atsisakyti neketina.

Politikams kilo klausimų

Klaipėdos politikai sutriko išgirdę, kad projektuojamas Bastionų tiltas bus su pakeliamuoju mechanizmu, taigi ir kur kas brangesnis nei stacionarus. Juolab tokio poreikio Klaipėdai visai nėra.

"Tas klausimas mane kamuoja ir esu ne kartą jį uždavęs savo kolegoms tarybos nariams. Šiandien mieste yra du pakeliami tiltai – Pilies ir Biržos. Biržos tiltą po remonto kėlėme turbūt porą kartų, kai reikėjo rekonstrukcijai išplukdyti "Meridianą" ir po to atnaujintą vėl sugrąžinti prie krantinės", – teigė Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Pilies tiltas kilnojamas dažniau – per šventes ar kokių kitų renginių metu, kai į Klaipėdą susirenka labai daug burinių laivų ar jachtų.

Tarp Biržos ir Pilies tiltų paruoštos ir sutvarkytos krantinės jų švartavimui.

Mažesniems laiveliams tiltų kelti nereikia, jie puikiai po jais išsitenka.

"Buvo laikai prieškariu, kai Biržos tiltas buvo kur kas dažniau kilnojamas, bet tada ir laivyba buvo intensyvesnė, ir pati Danė buvo kitokių gabaritų. Tada buvo plukdoma mediena iki medienos fabriko, anglys – iki šiluminės katilinės. Tuo metu į upę įplaukdavo gana masyvūs laivai. Šiandien viso to nėra, ir statyti dar vieną pakeliamą tiltą – nelogiška. Šis sprendimas nemotyvuotas ir nereikalingas", – įsitikinęs R.Taraškevičius.

Nuspręsta iš anksto

Buvęs Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, inžinierius statybininkas Valentinas Greičiūnas dienraščiui teigė, jog mieste tiltų per upę niekada nebus per daug, tačiau pritarė R.Taraškevičiui, kad pakeliamas tikrai nereikalingas.

"Kai statėme Mokyklos gatvės tiltą, jau tada buvo aišku, kad pakeliamo tilto toje vietoje nereikia. Be pakėlimo mechanizmo galima apsieiti ir statant Bastionų tiltą. Tie pinigai neišleisti, manau, kad projektą dar galima ištaisyti. Jei šiandien būčiau miesto valdžioje, mano nuomonė šiuo klausimu būtų vienareikšmė – dar vieno pakeliamo tilto Klaipėdai nereikia", – pabrėžė V.Greičiūnas.

Prieš gerą pusmetį buvo surengtas Bastionų tilto projekto pristatymas.

Tada politikus projekto rengėjai pakvietė pasitarti, "kokį tiltą ir kaip statyti".

Tuomet ir pateikta pakeliamo tilto koncepcija, kurios, kaip paaiškėjo, keisti nebegalima, nes "viskas jau yra nuspręsta", ir tas tiltas bus toks, o ne kitoks.

Kodėl?

"Akivaizdu viena: tiltas su pakeliamuoju mechanizmu bus gerokai brangesnis, nei stacionarus. Neabejoju, kad jis bus gražus, bet kam jis toks reikalingas? Projekto pristatyme rodė, kaip Dane plaukios jachtos. Kokios jachtos plauks į tą aukštupį?" – klausė R.Taraškevičius.

Politikai projekto sumanytojų teiravosi, ar šie nepadarė klaidos.

Tačiau išgirdo, kad esą "pernelyg toli nueita, jog būtų galima ką nors taisyti".

Peršasi išvada, kad tai buvo padaryta sąmoningai, nes jau konkurso sąlygose projektuotojui parinkti buvo nurodyta, kad rengėjai privalo turėti kvalifikaciją projektuoti pakeliamus tiltus.

Jokio sąmokslo nėra?

R.Taraškevičiaus teigimu, dar vienas tiltas padėtų sureguliuoti transporto srautus senamiestyje.

Ir tai yra puikus sumanymas, tačiau vis dar nesuvokiama, kodėl ketinama statyti tokį įrenginį, kokio miestui nereikia.

"Nemanau, kad yra konkretūs asmenys, kurie stumia būtent tokį projektą. Veikiausiai pradžioje nebuvo viskas deramai įvertinta iki galo. Abejoju, ar kas nors galėjo taip toli žvelgti į ateitį, kad parinktų projektą konkrečiam rangovui, ir planuotų iš to uždirbti. Esu tikras, kad tai tiesiog kompetencijos stoka, tų žmonių, kurie rengė projektavimo sąlygas, būtent jie prašovė pro šalį. Man apmaudu, kad paskui iš mūsų kiti šaipysis dėl to pakeliamo tilto", – dėstė R.Taraškevičius.

Pirminiame etape dėl tilto projektavimo mėgino varžytis 4–5 bendrovės.

Tos, kurios neturėjo licencijų projektuoti pakeliamus tiltus, iš konkurso buvo eliminuotos.

Liko tik tos, kurios buvo pasirašiusios bendros veiklos susitarimus su Vakarų kompanijomis, turinčiomis teisę projektuoti pakeliamus tiltus.

Jei vis dėlto būtų atsisakyta pakeliamo tilto idėjos, veikiausiai sukrustų tos įmonės, kurios iškrito iš konkurso, kai pradžioje "neatitiko keliamų reikalavimų", ir neabejotinai savivaldybei tektų dėl to bylinėtis.

Dienraščio žiniomis, kol kas savivaldybėje niekas nesvarsto galimybės gaišti laiką besibylinėjant teismuose dėl klaidos konkurse, kad sutaupytų kelis milijonus biudžeto lėšų, atsisakant tilto pakėlimo mechanizmo, kurio nauda abejotina.

Laikosi strateginių planų

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas patvirtino, kad Bastionų tilto projektą rengė jo vadovaujamo departamento specialistai.

Rengdami šį projektą, savivaldybės darbuotojai esą atsivertė Danės specialųjį planą, bendrąjį miesto planą, detalųjį planą.

Teigiama, kad tada ir paaiškėjo, kad "kitos išeities nėra".

"Per artimiausius dešimtmečius Danės upėje turės būti vystoma laivyba iki Tauralaukio gyvenvietės. Bet tokio, kaip Mokyklos tiltas senamiestyje, statyti negalime, jis būtų per aukštas. Buvo svarbu padaryti viską, kad Bastionų tiltas būtų pralaidus vandens arterijai, juolab kad vienas kilometras upės yra vidaus vandenų kelias. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, nuspręsta, kad naujas tiltas turi būti pakeliamas", – aiškino R.Zulcas.

Esą konkurso sąlygose buvo įrašyta, kad tiltas turėtų judėti, nesvarbu, ar jis būtų pakeliamas, ar pasukamas.

Pasak R.Zulco, jei pastatytų stacionarų tiltą, tai "užblokuotų visus kitus miesto planus".

"Mūsų pagrindinis tikslas – atgaivinti Danės upę, mes turime išnaudoti vandenį ir joje esančius inžinerinius statinius. Juolab bendrajame miesto plane ateityje iki Tauralaukio numatyta įrengti 14 prieplaukų", – tikino R.Zulcas.

Laivininkai siūlo išeitį

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos vadovas Algirdas Valentinas planus atgaivinti laivybą Danės upėje pavadino svajonėmis.

"Nežinau, iš kur turėtų atplaukti tiek laivų, kad atgaivintume laivybą upėje. Jos ten niekada nebuvo ir nebus. Tarybiniais laikais tiek laivų Lietuvoje buvo, ir tai upėje beveik niekas neplaukiojo. Nors kas ten žino, pradėjome geriau gyventi, gal kas pradės tą laivybą vystyti", – ironizavo A.Valentinas.

Pasak A.Valentino, pastačius tiltą su pakeliamu mechanizmu bus į balą išmesti pinigai, o naudos – jokios.

Pakaktų pastatyti bent pusmetriu aukštesnį tiltą, tuomet nereikėtų jokio pakeliamojo mechanizmo, ir visi kateriai galėtų plaukti be jokių trikdžių.

"Užtektų pastatyti aukštesnį tiltą, ir išsispręstų visi pakeliamo tilto poreikiai. Pramoginiai laivai pro jį praplauktų be jokių problemų, išskyrus jachtas, bet jos ir taip neplauks į Danės aukštupį. Burėmis po Danę tikrai niekas neplaukios", – įsitikinęs A.Valentinas.

Ketinimu Klaipėdos centre statyti Bastionų tiltą patenkinti ne visi. Įsitikinę, kad jis neišspręs eismo problemos, paveldosaugininkai vardija, kokių praeitį menančių vertybių netektų Klaipėda, ir net įtaria, jog statinys drieksis virš neištirtų kapaviečių. Įvairių minčių kelia ir tai, kad naujasis tiltas padidins planuojamo statyti privataus daugiaaukščio namo vertę.

Vertybė – ir gatvių tinklas

Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (International Council on Monuments and Sites – ICOMOS) buvo įkurta 1965 m. Varšuvoje, dabar jos būstinė yra Paryžiuje. Ši organizacija dabar turi daugiau nei 7,5 tūkst. narių ir siekia apsaugoti pasaulio kultūros paveldą. Jos nariai yra kvalifikuoti istorikai, menotyrininkai, architektai, kraštovaizdžio specialistai, paveldo žinovai.

ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitečio pirmininkas Dainius Elertas neseniai kreipėsi į kultūros ministrą, Lietuvos kultūros paveldo komisijos pirmininką, Kultūros paveldo departamento direktorę bei Klaipėdos teritorinio padalinio vedėją, Klaipėdos merą ir miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pirmininką.

D.Elerto raštu siekiama atkreipti visų šių aukštas pareigas einančių asmenų dėmesį į iškilusią grėsmę daliai Klaipėdos senamiesčio dėl planuojamų tilto statybos darbų.

"Bangų gatvė žymi buvusių miesto gynybinių įtvirtinimų ribas. Pylimai ant dar anksčiau buvusių statinių bei miestiečių apgyvendinto ploto pradėti pilti XVII amžiuje, šie darbai baigti XVIII amžiuje. Archeologai patvirtina šių struktūrų pėdsakus. Išliko daug labai tikslios medžiagos, kuri leistų atkurti senųjų gatvelių tinklą. Pylimai, supilti ant anksčiau buvusių statinių bei gatvelių, juos išsaugojo, tad visiškai nesunku rasti XVI amžiaus Klaipėdos pėdsakus", – būsimo tilto statybų zonoje esančias vertybes vardijo miesto praeities žinovas istorikas Dainius Elertas.

Pasak jo, paryškinę buvusios jūrinės tvirtovės pylimų vietas parodytume, kad turėjome galingus įtvirtinimus.

Su namu nugriaus ir praeitį

Bangų ir Baltikalnio gatvės yra senamiestyje. Pastaroji yra siaura ir lenkta, nors projektuotojai jau brėžia linijas, priversiančias šią gatvelę išlyginti ir sujungti su Rumpiškės gatve. Taip bus suardyta senoji šios gatvės struktūra.

Bangų gatvės 11 numeriu pažymėtas namas, kurį ketinama griauti, pasak istorikų, yra vienas seniausių šioje gatvės pusėje, pastatytas XIX amžiuje.

"Vien todėl, kad būtų nutiesta gatvė, pastarąjį kartą Lietuvoje namas buvo nugriautas bene 1978 m. Tai atsitiko Kaune. Jau tada dėl to buvo kilęs didelis triukšmas. Todėl tokį mąstymą galima būtų lyginti su giliu sovietmečiu", – piktinosi istorikas.

Tyrimai rodo, kad tarpas tarp Bangų gatvės 11 ir 9 namų nėra atsitiktinis. Senais laikais jie sudarė nemažą posesiją – namų valdą su sklypu, kurie priklausė vienam savininkui. Kiek žinoma, šios valdos pakraštyje, atokiau nuo gatvės, buvo malūnas, jame ne tik buvo malami miltai, bet ir pjaunamos lentos.

Nekreips dėmesio į kapus?

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ten, kur tarp Danės upės ir Gluosnių gatvės dabar driekiasi menkai prižiūrima pieva, yra buvusi belaisvių stovykla.

D.Elertas turi duomenų, bylojančių apie šalia stovyklos buvusias kapines, kur buvo laidojami nuo sunkaus darbo bei 1945 m. kilusios šiltinės epidemijos mirę belaisviai. Tai buvo ne tik vokiečiai, bet ir austrai, latviai bei kitų tautų žmonės, kariavę Vokietijos pusėje.

Istorikas yra radęs liudininką, kuris būdamas vaikas matė šioje vietoje iškastus didelius griovius ir juose laidojamus negyvus vyrus.

Atradus šias kapines reikėtų palaikų tyrimų bei šios vietos įamžinimo.

Kapinių paieškos bei kasinėjimai gali sutrikdyti tilto statybą.

Išdygs septynių aukštų namas

D.Elertas įsitikinęs, kad Bastionų tilto statyba neturi jokios prasmės ir iš anksto programuoja automobilių kamšatis ties įvaža į Liepų gatvę bei iš jos užvažiuojant ant Mokyklos gatvės tilto.

"Matau vienintelę šio projekto naudą būsimam septynių aukštų namui, kuris suprojektuotas ir turėtų atsirasti šalia Kultūros fabriko. Tiltas neabejotinai pakeltų šio pastato vertę. Bet leisti šitokius pinigus vien tik tam, kad būtų patogu vieno namo savininkams, ar ne per didelė prabanga?" – nuomonę reiškė D.Elertas.

Miesto paveldo saugotojas stebėjosi, kodėl nevertinta galimybė statyti tiltą atokiau nuo gyvenamųjų namų. Šalia Gluosnių skersgatvio, arčiau Trinyčių tvenkinio nėra nė vieno gyvenamojo namo, tad čia statant tiltą nebūtų jokio konflikto su gyventojais.

Į Liepų gatvę įsilieja Garažų gatvė, visiškai šalia yra Šiaurės prospektas ir Klemiškės gatvė. Aplinkui taip pat yra laukai. Išnaudoti šią vietą, istoriko manymu, būtų taip pat logiška.

"Panašu, kad Bastionų tiltas būtų statomas, kad sukurtų tik daugiau problemų, o tada būtume priversti statyti dar vieną tiltą joms išspręsti", – nuomonę išsakė D.Elertas.

"Kai vyko viešieji projekto svarstymai, gyventojai buvo apmulkinti – oficialiai nurodytas buvusio tabako fabriko adresas, Gluosnių gatvės 8 namas ir aplinka. Iš tiesų, šių namų gyventojų statybos nepalies. Tačiau tie gyventojai, kuriems šis klausimas aktualiausias, aptarime net negalėjo dalyvauti", – piktinosi D.Elertas.

Triukšmas viršys normas?

Kol kas projektas nesulaukė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistų pritarimo. Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vadovė Rita Kubilienė pasakojo, kad lapkritį ši institucija vertino aptariamos vietos detaliuosius planus.

Vienam jų specialistai nepritarė, nes perspektyviniai skaičiavimai parodė, jog Bangų, Bastionų, Baltikalnio ir Danės gatvėse triukšmas naktimis viršys leistinas normas. Tai lemia labai nelygus Bangų gatvės grindinys.

Visuomenės sveikatos centro darbuotojai paprašė nurodyti, kokios triukšmą slopinančios priemonės bus čia taikomos. Buvo numatyta pakeisti langus su orlaidėmis, turinčiomis atitinkamą akustinę varžą. Projekto vystytojai žadėjo apriboti automobilių greitį šiose gatvėse.

Tačiau ir šios priemonės, specialistų įsitikinimu, yra nepakankamos. Todėl detalusis planas nebuvo patvirtintas. Prašyta jį papildyti papildomomis prieštriukšminėmis priemonėmis.

"Patys projektuotojai turi detaliajame plane numatyti šias priemones. Mes jokių rekomendacijų neteikiame, mes įvertinsime, ar šios priemonės pakankamos. Paklausėme savivaldybės, ar ketinama tvarkyti nekokybiškai paklotą Bangų gatvės grindinį, kad pastačius tiltą čia gyvenantiems klaipėdiečiams nepablogėtų gyvenimo kokybė. Laukiame atsakymo. Manau, jis neužtruks, nes yra nemažas suinteresuotumas suderinti detalųjį planą", – paaiškino R.Kubilienė.

Paveldosaugininkų pritarimo nėra

Kol kas neturima ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus specialistų pritarimo šiam projektui. Skyriaus vadovė Audronė Puzonienė teigė apie jį žinanti ne daugiau nei visi televizijos, kuri pristatė būsimo tilto viziją, žiūrovai.

"Bet kokia statyba galima tik pagal teritorijų planavimo dokumentus. Todėl specialiųjų paveldosauginių reikalavimų mes dar neišdavėme naujajam tiltui, nes nėra patvirtinta reikiamų dokumentų. Dabar vyksta šios teritorijos detaliojo plano sprendinių keitimas. Nesu susipažinusi nei su būsimų darbų apimtimi, nei su analize, kokios įtakos jie turės mūsų senamiesčio vertybėms, tad negaliu ir komentuoti", – patikino A.Puzonienė.

Paveldosaugininkė pasakojo, kad saugotinų vertybių apskaitos dokumentuose įvardijamas Bangų gatvės grindinys, jos bordiūrai bei perimetrinis užstatymas palei šia gatvę. Kadangi ši vieta yra senojo miesto dalis, čia neišvengiamai bus atliekami ir archeologiniai tyrimai.

Atrėmė oponentų argumentus

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas atremia visus skeptikų argumentus teigdamas, jog tiltui parinkta vieta yra optimali, tik čia esą įmanoma jį pastatyti.

"Buvo atlikta daugybė studijų, parengta planų. Darbai planuoti gal dešimtmetį, juos dirbo pripažinti Gedimino technikos universiteto mokslininkai. Noriu priminti, kad Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio laikais Klaipėdos sąjūdininkai kėlė vieną pagrindinių uždavinių – uždaryti Tiltų gatvę ir atiduoti ją pėstiesiems. Šie planai buvo pradėti kurti dar 1972 m.", – tikino A.Šulcas.

Klaipėdiečiai abejoja, ar uždarius automobiliams Tiltų gatvę, senamiestis ištuštės.

A.Šulcas tikino, jog tomis dienomis, kai į šią gatvę neleidžiama įvažiuoti jokiam transportui, ten pasipila daugybė žmonių. Esą žmonės mėgsta būti ten, kur yra ramu ir nėra mašinų.

"Namas, kurį numatoma griauti, tikrai nėra paveldosauginis objektas. Jis viso labo išlaiko Bangų gatvės užstatymų liniją. Ši linija bus užstatyta ir sustiprinta kitais pastatais. Prieš verkiant dėl šio namo, reikėtų pagalvoti, kas labiau skauda: ar kad Tiltų gatve važiuojantis transportas žudo senamiestį, ar susitaikyti su mažesne blogybe ir, atlikus nedidelę operaciją, išgelbėti visą kūną", – svarstė vicemeras.

A.Šulcas patvirtino, kad už Kultūros fabriko apleistoje teritorijoje išties yra suprojektuotas daugiaaukštis pastatas. Jo statytojai jau rengia detalųjį planą.

"Mano žiniomis, čia buvo suplanuotas gana aukštas pastatas, bet jiems teko apetitus susimažinti", – atviravo valdininkas. – Aplink senamiestį numatyta statyti ne vieną objektą. Raginčiau tilto statybų oponentus pagalvoti, ko siekiama priešinantis senamiesčio aplinkkelio statybai ir kas yra tikrosios vertybės."

Klaipėdoje pristatytas Bastionų tilto pirminis projektas. Planuojama, kad 2017-ųjų metų viduryje bus baigti visi projektavimo darbai, o naujasis tiltas miestą papuoš jau 2020-aisiais.

Pasak pirminį projektą pristatinėjusios architektų komandos, Klaipėdai šis tiltas būtinas kaip arterija, kuria bus nukreipta dalis eismo srauto nuo Pilies ir Tiltų gatvių. Pastačius naują tiltą, eismo srautai bus paskirstyti ir taip žymiai sumažės Senamiesčio apkrova, padidės eismo pralaidumas.

Pristatyme dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad naujasis miestiečių gyvenimo kokybę pagerėsiantis statinys jau įgauna apčiuopiamą formą: „Kaip klaipėdietis džiaugiuosi, kad nuo diskusijos, ar mums reikia naujo tilto, pereiname prie klausimo svarstymo, koks šis tiltas turėtų būti“,- sakė V. Grubliauskas.

Naujasis 4 eismo juostų Bastionų tiltas sujungs Danės ir Bangų gatves. Viena juosta judės  išimtinai tik viešasis transportas. Abiejose pusėse bus įrengti pėstiesiems skirti šaligatviai, vienoje iš  jų – ir dviračių takas. Tiltas bus pakeliamas, o svirtinis pakėlimo mechanizmas jį perskirs ne per pusę, kaip Pilies tilto atveju, o nuo važiuojamosios kelio dalies atskirs kairiajame Danės upės krante. Tilto pakėlimo mechanizmas bus įrengtas dviejuose 16 metrų aukščio pilonuose – tilto atramose. Juose bus įrengti ir LED šviestuvai, kurie pilnai apšvies visą statinį.

Nuo Danės upės vandens paviršiaus iki tilto apačios liks 2,5 metrų tarpas, todėl mažesnieji laivai galės lengvai praplaukti, o esant poreikiui, tilto konstrukcijos leis jį pakelti vos per 2 min.

Svarbu paminėti, kad statant naująjį tiltą, bus tvarkoma ir aplinka 100 metrų nuotoliu. Štai abiejose Danės upės krantinių pusėse bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Tilto estetinė išvaizda tolimesniuose eprojektavimo etapuose dar gali šiek tiek keistis. Kaip teigė projektuotojai, bus ieškoma dinamiškesnių ir lengvesnių tilto formų.

Preliminariai skaičiuojama, kad tilto statyba kainuos ~6 mln. eurų. Dar 2,5 mln. eurų bus investuoti į aplinkinių – Danės, Artojų, Bangų ir kt. – gatvių sutvarkymą.

Tilto projektavimo ir projekto vykdymo darbus atlieka jungtinė architektų komanda – „Kelprojektas“, Klaipėdos architektų biuras „Andrijauskas ir partneriai“ bei projektavimo kompanija iš Olandijos Royal HaskoningDHV.

Klaipėdos daugiabučio gyventojus ištiko šokas, kai jie sužinojo, kad Bastionų gatvės tiltas bus pastatytas prieš pat jų namo langus. Žmonės nė neabejoja, kad keturių eismo juostų tiltas jų gyvenimą pavers nesibaigiančiu košmaru dėl automobilių srautų, triukšmo ir išmetamųjų dujų. Tačiau šie galimi klaipėdiečių interesų pažeidimai be jų pačių kol kas nieko nedomina.

"Tai – tragedija"

Danės g. 31 daugiabutis – būtent tas "kraštinis" namas, kuriam teks tapti naujo inžinerinio kūrinio artimiausiu kaimynu. Kitaip tariant, planuojamas Bastionų gatvės tiltas atsiras prieš pat jų langus.

Minėtame name yra 60 butų, kuriuose gyvena apie 200 žmonių.

Šio namo gyventoja 72-ejų klaipėdietė Elvyra Docienė teigė, kad piliavietėje pamačiusi eksponuojamą viso miesto maketą pirmą kartą ir sužinojo, jog prieš pat jos namą suplanuotas naujas tiltas.

"Kai pamačiau, pašiurpau. Toks monstras atsiras prieš pat langus, visi mano buto langai yra į gatvę. Ir ne tik mano, 20-ies butų langai – tik į gatvę. Ir taip to triukšmo užtenka, o kas bus, kai čia ims važiuoti viso miesto transportas? Tai – tragedija", – susijaudinimo neslėpė E.Docienė.

Esą net pastačius triukšmą blokuojančią sienelę, problemos neišspręstų, nes ji vis tiek neuždengs viso penkiaaukščio.

Moteris tikisi, kad pavyks suburti gyventojų iniciatyvinę grupę, kuri mėgins ginti savo interesus.

"Man labai keista, juk vicemeras Artūras Šulcas kalbėjo, kad miesto centre automobilių visai neliks, o dabar didžiausią tiltą jiems stato. Jie gi stengėsi, kad Klaipėda būtų paskelbta sveiku miestu. Tai kaip čia iš tikrųjų yra: viena kalba, kita daro?" – klausė klaipėdietė.

Moteris būgštavo, kad prasidėjus tilto statyboms gali skilti jų namo sienos, nes daugiabutis pastatytas 1964 m., kai kurios jo sienos jau skilusios.

Esą prieš 5–6 metus planuota atlikti monitoringą dėl aplinkosaugos reikalavimų, dėl poveikio gyventojų sveikatai, tačiau tie planai ir liko popieriuje.

Projektuotojai problemų nemato

Tilto projektavimo darbų konkursą laimėjusios bendrovės "Kelprojektas" inžinerinių statinių projektavimo direktorius Gintaras Bajoras tikino, kad naujo tilto konstrukcijos baigsis 10 m nuo krantinės ir priešais esančio namo gyventojams įtakos neturės.

"Mes projektuosime tiltą pagal miesto patvirtintą detalųjį planą. Ten prieš Danės g. 31 namą yra suplanuotas tiltas, jį ir projektuojame. Mes neanalizuojame transporto srautų", – pabrėžė G.Bajoras.

Klaipėdietis architektas Edmundas Andrijauskas, kuris taip pat prisideda prie būsimo tilto projektavimo, teigė, kad tiltas nuo Danės g. 31 namo bus maždaug už 200 m ir gyventojams nepatogumų nesukels.

"Atvirai tariant, nematau didelės problemos. Visame mieste yra gatvių ir sankryžų, atsiras dar viena. O minėtas namas yra mūrinis, todėl tilto statybas tikrai atlaikys. Dabar niekas polių nebekala, kaip senais laikais, jie bus gręžiami į gruntą, o tilto atramos bus kairiajame Danės krante, tad gyventojams nėra ko baimintis", – tikino E.Andrijauskas.

Rūpintis reikėjo anksčiau?

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas tikino, kad Bastionų gatvė nuo tilto "atsirems" ne į Danės g. 31 namą, o pasisuks pro buvusį "Telekomo" pastatą į Laivų skersgatvį. Tad esą automobilių srautas "neriedės tiesiai į namą".

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, kad gyventojai dėl būsimų tilto statybų turėjo reikšti nerimą, kai buvo tvirtinamas miesto bendrasis planas, o ne dabar, kai viskas nuspręsta ir patvirtinta.

"Detaliuoju planu buvo koreguota trajektorija ir net atskiroje Miesto transporto studijoje buvo numatytos tos visos trasos, kur senamiesčiu turėtų driektis dar viena arterija. Gyventojai, žinoma, yra nekalti, bet yra planai, reikia juos sekti, o kad Bastionų gatvė ir tiltas bus statomas, mes jau seniai trimituojame. Dabar yra laimėtojas, jis rengs techninį projektą, kuris dar gali keistis, nes dabar yra tik projektavimo pradžia", – sakė R.Zulcas.

Tikrasis projektas bus parengtas per pusantrų metų ir tada įgyvendinamas. O tiltas esą buvo ne momentinis sprendimas.

"Miestas turi daug vystymosi planų. Atsiranda gatvių, o tiltas Klaipėdoje statomas vienąkart per šimtą metų", – pabrėžė R.Zulcas.

Nugriaus namą Bangų gatvėje

Danės g. 31 namo gyventojų ramybė ne vienintelė auka naujojo tilto labui. Dar pernai apsispręsta, jog statant naująjį Bastionų gatvės tiltą bus nugriautas Bangų g. 11 esantis gyvenamasis namas.

Tokiam užmojui pritarė ir paveldosaugininkai. Juolab projektuotojai tikino, kad pats namas architektūriškai nėra vertingas, labiau vertinamas pats Bangų gatvėje esančių namų išsidėstymas. Tačiau net ir jam ypatingos reikšmės minėtas daugiabutis esą neturi.

Planuota, kad nuvertus Bangų gatvės 11 namą jį būtų galima pakeisti nauju 2–3 aukštų gyvenamuoju namu.

Dar prieš metus projekto rengėjai dienraščiui teigė, jog norint, kad senamiestis kvėpuotų, reikia "aukos".

Vis dėlto toks valdininkų užmojis buvo supykdęs uostamiesčio visuomenininkus. Vilniuje būrelis klaipėdiečių surengė protestą.

Tačiau tada tarp protestuotojų minėto namo gyventojų nebuvo. Vis dėlto saujelė supykusių uostamiesčio pastatų saugotojų nesugebėjo pakeisti šio sprendimo.

"Veikiausiai geresnio sprendimo nėra, nukreipiant transporto srautą nuo senamiesčio. Manyčiau, kad tai yra santykinai nedidelė auka, saugant šią aplinką. Nereikia pamiršti ir tų, kurie gyvena pačioje miesto širdyje, jie taip pat kenčia nuo vibracijos ir triukšmo. Kalbant platesne prasme, manau, kad apskritai situacija gerės", – teigė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška.

Išdygs naujų butų kvartalas

Be griovimų dėl Bastionų gatvės tilto planuojamos ir naujos statybos.

Kairėje Danės upės pusėje, šalia Jono kalnelio, kur šiuo metu plyti tuščios laukymės, suprojektuotas gyvenamųjų namų kvartalas.

Šie namai turėtų atsirasti visai prie pat naujosios Bastionų gatvės arterijos, kuria planuojama paleisti visą viešojo transporto srautą, dabar riedantį Biržos tiltu.

Tad klausimas, ar toks jau bus geras pasirinkimas įsikurti šalia upės naujai sumanytame kvartale, pro kurį nenustojamai kursuos automobiliai ir miesto autobusai?

Kodėl laimėjo "Kelprojektas"?

Bastionų gatvės tiltas turėtų būti baigtas po trejų metų. Savivaldybės atstovai praeitą savaitę pasirašė sutartį su projektuotojais.

Konkursą laimėjo Kauno bendrovė "Kelprojektas", darbus pasiūliusi atlikti už 859 tūkst. eurų. Ir tai buvo ne mažiausia dalyvio kaina.

Dienraščio duomenimis, mažiausios kainos pasiūlymas nuo konkurso laimėtojo skyrėsi apie 100 tūkst. eurų.

"Pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominį naudingumą. Tai reiškia, kad ne tik kaina, bet ir pats pasiūlymas lėmė laimėjimą. Ekonominio naudingumo kriterijus paprastai taikomas didesnės apimties projektuose ir pasirenkamas tada, kai siekiama, kad būsimas pirkimo objektas būtų kokybiškesnis", – teigė Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Vilma Marcinkevičienė.

Projektavimo darbai paprastai kainuoja bent 10 proc. būsimo objekto statybų vertės. Kas tiltą statys, oficialiai dar neaišku, nes tam bus skelbiamas atskiras konkursas.

Dėl galimybės projektuoti naują Bastionų gatvės tiltą varžysis trys architektų komandos. Tiek pasiūlymų gavo uostamiesčio savivaldybė. Visi pateikusieji kvalifikacinius reikalavimus juos atitiko. Netrukus planuojama pradėti pasiūlymų vertinimą.

Dar pernai turėjęs baigtis, tačiau kuriam laikui sustabdytas, tarptautinis Bastionų gatvės ir tilto per Danės upę projektavimo konkursas jau pasiekė finišo tiesę.

Praėjusį mėnesį trys projektuotojai pateikė savivaldybei parengtus pasiūlymus. Neseniai pasibaigė kvalifikacinė projektuotojų atranka.

Pateikusieji pasiūlymus atitiko tilto projektuotojams keltus kvalifikacijos reikalavimus. Tiesa, būtent dėl jų prieš kurį laiką ir buvo sustabdytas projektavimo konkursas.

Reikalavimuose buvo nurodoma, jog ieškoma projektuotojų, kurie per paskutinius septynerius metus yra suprojektavę naują tiltą.

Tokį kriterijų, tikino savivalda, nuspręsta pasirinkti todėl, kad siekiama išrinkti su naujomis tokių statinių projektavimo tendencijomis susipažinusį bei nesenos tokio projektavimo patirties turintį nugalėtoją.

"Toliau bus vertinami patys pasiūlymai. Jie dar nėra peržiūrėti. Dabar vyksta pirkimo procedūros, bus pakviesti išoriniai ekspertai, kurie ir įvertins", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius ir viešųjų pirkimų komisijos narys Ričardas Zulcas.

Pašnekovo teigimu, šią procedūrą numatoma pabaigti iki šio mėnesio galo. Visi projektuotojų pateikti pasiūlymai ekspertų bus įvertinti balais. Sėkmę konkurse taip pat lems ir pasiūlyta projekto įgyvendinimo kaina. Kol kas ji nėra tiksliai žinoma.

Tilto techninį projektą planuojama pabaigti per pusantrų metų. Parengus jį bus imamasi ieškoti statybininkų. Tiltas ir naujas gatvės ruožas, jeigu vėl nebus sutrukdyta, turėtų būti pastatytas 2019-aisiais.

Lėšų projektui įgyvendinti planuojama gauti iš Europos Sąjungos kišenės.

Tiesiant minėtą kelio ruožą bei statant tiltą reikės paaukoti ir vieną Bangų gatvės gyvenamųjų namų.

Trečiadienio naktį uostamiestyje ugniagesių pagalbos prireikė vienam keistuoliui, kuris negalėjo nulipti nuo geležinkelio tilto per Danę.

Pagalbą šis vyras išsikvietė prieš pirmą nakties. Jis aiškino, kad sėdi ant metalinės tilto sijos ties upės viduriu.

Nuo ilgo sėdėjimo jam užtirpo kojos ir jis negalįs pajudėti. Ugniagesiai įsitikino, kad skambinusysis nemelavo.

Gelbėtojai pasiekė žmogų, virvėmis jį pakėlė, nunešė nuo tilto ir perdavė čia laukusiems policijos pareigūnams bei medikams.

Planuojamas naujasis Bastionų gatvės tiltas susidūrė su pirmaisiais sunkumais. Atviras tarptautinis naujojo tilto per Danę projektavimo konkursas buvo sustabdytas, nes jo sąlygos apskųstos teismui.

Atsirado teisinių klausimų

Klaipėdiečių nekantriai laukiamam tilto per Danės upę projektui į ratus jau kaišomi pagaliai.

Įpusėjus spaliui Klaipėdos savivaldybė paskelbė atvirą tarptautinį Bastionų gatvės ir tilto per Danę projektavimo
konkursą.

Pasiūlymų teikimas turėjo baigtis vakar, o kitų metų sausio ar vasario mėnesiais buvo planuota pasirašyti sutartį su būsimais gatvės ir tilto projektuotojais.

"Dėl Bastionų gatvės tilto kilo tam tikrų teisinių klausimų", –  nemalonią žinią atskleidė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Neįtiko sąlygos

Pirkimo sąlygos buvo apskųstos teismui ir vokų plėšimo procedūra atidėta, kaip manoma, iki kitų metų kovo.

"Kita vertus, tiekėjai turės daugiau laiko pasiruošti. Kai kam gal atrodo, kad mes per griežtai vertiname. Taip būna", – optimizmo neprarado A.Velykienė.

Kaip projektas vystysis toliau, anot Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojos Jolantos Laužikaitės, kol kas pasakyti sunku.

Prašė projektavimo patirties

Konkurso sąlygomis nepatenkinti veikėjai teismui apskundė savivaldybės iškeltus kvalifikacinius reikalavimus. Juose buvo nurodoma, jog ieškoma projektuotojų, kurie per paskutinius septynerius metus įvykdė naujo tilto projektavimą.

"Šis reikalavimas grįstas tuo, jog projektuotojas privalo turėti gana nesenos patirties, atliekant tilto projektavimo darbus", – paaiškino J.Laužikaitė.

Teismui pateiktu skundu ir ieškiniu prašoma pakeisti kvalifikacinius reikalavimus, visai išbraukiant septynerių metų patirties kriterijų.

"Tai yra nesvarbu, ar jis prieš metus ar dvejus tai atliko, ar prieš dvidešimt", – besiskundžiančiųjų norą apibendrino Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Darbai sustojo

Savivaldybė sakosi sąmoningai iškėlusi tokį reikalavimą, nes nuo projektuotojų kvalifikacijos tiesiogiai priklauso ir pasiūlyto projekto kokybė.

Šiuo metu konkursui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl jų savivaldybė jau pateikė skundą ir prašo, kad šios būtų panaikintos.

Vis dėlto atsakymas dėl šio skundo gali būti pateiktas vėliau, nei teismas išnagrinės konkurso sąlygų skundimą.

"Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimamas anksčiau, nei būna išnagrinėtas skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių", – procesų praktiką paaiškino J.Laužikaitė.

Kol kas naujojo tilto projektuotojų paieškos sustojo. Nors skelbiant projektuotojų paieškai skirtą konkursą buvo planuota jį baigti dar šiemet, vokų atplėšimas nukeliamas į kitų metų kovą.