Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai atidarė traukinių eismą tiltu, jungiančiu su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metų kovą. Jis sakė, kad ateinančiais metais tiltu turėtų būti pervežta 14 mln. keleivių ir apie 13 mln. tonų krovinių.

Minimas traukinys į Sevastopolio uostamiestį Kryme atvažiavo iš Sankt Peterburgo, antrojo pagal dydį Rusijos miesto.

Rusija aneksavo Krymą po referendumo, surengto pusiasalyje okupacijos sąlygomis. Šį žingsnį smerkia JAV ir Europos Sąjunga, paskelbusios Maskvai ekonominių sankcijų. Ukraina savo ruožtu draudžia gabenti per savo teritoriją atsargas Krymui.

Kijevo vyriausybė ne kartą sakė, kad naujasis tiltas per Kerčės sąsiaurį buvo pastatytas pažeidžiant tarptautinius įstatymus. 2018 metų spalį prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, nukreiptą prieš tilto statybose dalyvavusias įmones.

„Svarbu turiningai tęsti Krymo aneksijos nepripažinimo politikos įgyvendinimą. Tai yra tinkamas ėjimas tinkamu laiku ir tinkama kryptimi“, – tviteryje parašė L. Linkevičius.

ES pranešė, kad už vaidmenį statant Kerčės sąsiaurio tiltą, kurį gegužės mėnesį oficialiai atidarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bus areštuotas šešių įmonių ir organizacijų turtas bloko šalyse.

Anot Bendrijos, tilto statyba „savo ruožtu dar labiau pakerta Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“.

Maskva savo ruožtu pasmerkė „ardomąją politiką, nukreiptą prieš Krymo gyventojus“.

Dvi iš šešių įmonių ir organizacijų, kurioms paskelbtos sankcijos, yra kontroliuojamos verslininko Arkadijaus Rotenbergo – artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko.

ES taip pat įvedė Maskvai sankcijų paketą už prorusiškų separatistų rėmimą Rytų Ukrainoje. Iš viso šios ES sankcijos dabar taikomos 44 subjektams.

Tuo metu ES „juodajame“ sąraše dabar iš viso yra 155 žmonės, įskaitant keletą artimų V. Putino šalininkų, kuriems taikomas draudimas įvažiuoti į Bendrijos teritoriją ar kurių lėšos yra įšaldytos.