Smulkmenų nebūna
Šaltuoju metų laiku automobilis reikalauja daugiau dėmesio nei didžiąją metų dalį. Nors paprastai žmonės žiemą keliauja mažiau nei vasarą, problemų, kuriomis vairuotojams tenka rūpintis, padaugėja. Anksti temstant ir esant slidžiai kelio dangai, kiekvienas nepastebėtas trūkumas ar aplaidumas gali sukelti nepataisomų padarinių.
Viena dažniausių ir labiausiai erzinančių problemų žiemą tampa užšalęs langų plovimo skystis. Pasak specialistų, ši, atrodytų, smulkmena turi esminės įtakos eismo saugumui.
„Jei priekinis automobilio stiklas yra padengtas plonu ledo sluoksniu, šerkšnu ar apnašomis, dėl to suprastėja matomumas, geriau kelionės automobiliu nė nepradėti. Stiklas privalo būti skaidrus ir kruopščiai nuvalytas, nes tai itin svarbu saugumui užtikrinti“, – akcentavo „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.
Poveikis: šaltis pavojingas dyzeliniams automobiliams, nes, tirštėjant degalams, užsikemša jų sistema. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Vanduo – nedraugas
Viena dažniausių langų plovimo skysčio užšalimo priežasčių – netinkamo skysčio naudojimas.
„Kaip pagal sezoną turi būti keičiamos žieminės ir vasarinės padangos, taip turi būti naudojamas ir langų plovimo skystis. Vasarą iš esmės tinka įprastas pigesnis skystis, o paspaudus šaltukui jau reikia pritaikyto žiemiškam orui, kurio užšalimo temperatūra siekia –25 °C ar –35 °C“, – dėstė pašnekovas.
Pasitaiko atvejų, kad langų skystis užšąla dėl to, kad buvo praskiestas vandeniu. To daryti nederėtų, nes vėliau bus sunku atšildyti užšalusį langų skysčio bakelį. Net ir paleistas variklis to nepadarys, tad teks važiuoti į garažą arba požeminę aikštelę ir ilgokai laukti, kada teigiama temperatūra atliks savo darbą.
„Vilnius Tech“ transporto inžinerijos docento dr. Saugirdo Pukalskio žodžiais, derėtų pasidomėti ir valytuvų būkle, kad jie būtų nesuplyšę, o valytuvų gumelės – nesukietėjusios. Taip pat pasirūpinti kokybiškais, paviršiaus nebraižančiais grandikliais langams ar kitomis priemonėmis, galinčiomis atitirpinti ledą, pavyzdžiui, specialiais purškikliais. Žiemą labai naudinga šildomų stiklų technologija, kurią turi vis daugiau automobilių.
Jei automobilis ilgesnį laiką nebus eksploatuojamas, svarbu, kad jo degalų bakas būtų pilnas.
Degalų dopingas
Dyzeliniu varikliu varomų transporto priemonių savininkai žiemą neretai susiduria ir su degalų užšalimo problema. Tiesa, tai atsitinka jau paspaudus stipriam šaltukui – termometro stulpeliui nukritus iki –25 °C.
Tuomet dyzeline esančios parafino molekulės pradeda kristalizuotis, šie kristalai pamažu didėja. Jie gali nusėsti ant degalų filtro, degalų padavimo vamzdelių ir užkimšti degalų tiekimo sistemą. Visa tai gali pabloginti degalų filtravimą ir pasunkinti variklio paleidimą.
Anot P. Valiukėno, jei automobilis ilgesnį laiką nebus eksploatuojamas, svarbu, kad jo degalų bakas būtų pilnas. Vis dėlto svarbu išlikti atidiems. Mat žiemos pradžioje, kai temperatūra dar nedaug nukritusi, prisipylus pilną baką, išlieka rizika, kad, staiga pašalus, automobilyje esantys vasariniai degalai gali užšalti.
Tokiais atvejais yra sprendimas – vadinamieji arktiniai degalai. Jų galima pasigaminti pasitelkus specialius priedus.
„Žieminiai, arba arktiniai, degalai sukuriami pridedant specialių priedų, kurie neleidžia užšalti degalų molekulėms. Tad dėl tokių patobulintų degalų galima išvengti problemų, susijusių su degalų filtrų užsikimšimu ir degalų tiekimo sistemos sutrikimais, kurie kyla degalams užšalus“, – aiškino specialistas.
Tiesa, priedų pilti reikėtų itin atidžiai, nes, sumaišius netinkamomis proporcijomis, gali būti pakenkta degalų sistemai arba net sugadintas variklis.
Pamoka: atsidūrus griovyje lieka skaičiuoti nuostolius ir rūpintis, kaip iš jo išsikapstyti. / J. Kalinsko / BNS nuotr.
Silikonas – gumoms
Šaltuoju metų laiku kenčia ir guminės transporto priemonių dalys, kurios yra jautrios temperatūrų skirtumams. Automobilio durelių guma neretai prišąla prie liečiamo pagrindo.
„Prišalusios durelių gumos yra dažnai pasitaikanti mažesnio sandarumo automobilių problema. To galima išvengti gumas reguliariai sutepant specialiu silikonu arba bet kokiu kitu riebesniu tepalu“, – aiškino pašnekovas ir priminė, kad, šaltuoju metų laiku plaunant automobilį, svarbu labai gerai nusausinti durų ir bagažinės angas, kadangi į jas patekęs vanduo gali smarkiai prišalti.
„Vilnius Tech“ transporto inžinerijos docentas S. Pukalskis priminė, kad, siekiant išvengti netikėtumų ar eismo įvykių kelyje, būtinos ir kokybiškos žieminės padangos.
„Jei padangos prastos, nepritaikytos drėgnai kelio dangai, yra didelė rizika prarasti automobilio kontrolę, pradėti čiuožti ir nuslysti nuo kelio. Gerą sukibimą garantuoja minkšto mišinio, dygliuotos padangos“, – sakė mokslininkas.
Jo žodžiais, būtina atkreipti dėmesį ir į akumuliatoriaus būklę, nes jo talpa esant žemai temperatūrai krinta, be to, padidėja ir pasipriešinimas paleidžiant variklį.
Mokslininkas pakartojo žinomas tiesas apie stabdžių ir variklio aušinimo skysčius. Jei stabdžių skystis seniai tikrintas ar keistas, jis gali būti absorbavęs drėgmės, kuri, susikaupusi stabdžių vamzdeliuose vandens pavidalu, gali užšalti. Tuo tarpu, pablogėjus variklio aušinimo skysčio sudėčiai, jis gali užšalti arba virsti drebučiais. Užšalimo atveju galimas padarinys – įtrūkęs automobilio variklio blokas, vėliau pareikalausiantis rimto remonto ir didelių išlaidų. Kitu atveju gresia variklio perkaitimas dėl nepakankamo aušinimo.
Staigumas ar ramybė?
Jei, nepaisant visų namų darbų, vis tiek patekote į nemalonią situaciją kelyje, nereikėtų pulti į paniką. Vilniaus automechanikų ir verslo mokyklos saugaus eismo mokytojas Darius Kanapinskas LNK žiniose dalijosi patarimais, kaip nesutrikti ir ką daryti, jeigu patekote į sniego spąstus kelyje.
Labiausiai klaidas atleidžia automobiliai priekiniais varančiaisiais ratais, nes jais lengviausia suvaldyti, ištempti mašiną.
„Viskas labai priklauso nuo greičio, kokiu važiuojama. Jeigu lekiama maksimaliai leistinu greičiu ir patenkama į slidų kelio ruožą, svarbiausia nedaryti jokių staigių judesių, pavyzdžiui, negalima staigiai sukti vairo ar staigiai stabdyti. Žinoma, šiuolaikiniai automobiliai turi daug pagalbinių priemonių, bet, jeigu vairuotojas nesupranta jų pagalbos esmės ir jomis nesinaudoja, lieka pasikliauti savo žiniomis“, – aiškino pašnekovas.
Pasak D. Kanapinsko, kone didžiausias pavojus kelyje – juodasis ledas. Šį reiškinį labai sunku pastebėti, nebent galima pajausti pagal prastėjantį automobilio ratų sukibimą su danga.
„Juodasis ledas susidaro temperatūrai krintant vos žemiau nulio. Kai važiuojant atrodo, kad kelio danga yra šlapia, asfalto spalva pasidaro sodri, bet pasukinėjus vairą iš po ratų netrykšta vanduo. Pirmas požymis yra tai, kad automobilis pasidaro lengvas, vairas laisvokas. Tada svarbu vengti staigių judesių, laikytis kuo didesnės distancijos nuo kitų eismo dalyvių ir galimų kliūčių“, – teigė jis.
Klaida: daug kam nenuvalytas stiklas atrodo smulkmena, bet taip važiuodami galite nepastebėti ir gyvųjų kliūčių kelyje. / Tomo Raginos nuotr.
Slydimo subtilybės
Anot Vilniaus automechanikų ir verslo mokyklos saugaus eismo mokytojo, sudėtingomis eismo sąlygomis patyrusiam vairuotojui nėra didelio skirtumo ar automobilis varomas galine, ar priekine ašimi. Mažiau patirties turinčiam eismo dalyviui skirtumas tikrai bus.
„Turbūt labiausiai klaidas atleidžia automobiliai priekiniais varančiaisiais ratais, nes jais lengviausia suvaldyti, ištempti mašiną. Pavyzdžiui, su visais varomais ratais – jeigu sumėtė galą ir dar mesteli, svarbu yra vairą sukti į užmetimo pusę ir akceleruoti priekiniais ratais. Tačiau akceleravimas neturėtų būti lyg meškai leteną uždėjus, nes pradėtų buksuoti ratai. Pats geriausias dalykas būtų akceleruoti lengviau, ant buksavimo ribos. Jeigu jau ratai praslys – inercijos jėga žino tik vieną kryptį – tiesiai“, – aiškino D. Kanapinskas.
O kaip elgtis slystant galine ašimi varomam automobiliui?
„Čia jau truputėlį sudėtingiau. Vėlgi, pirmiausia vairą reikia sukti tik į tą pusę, į kurią užmetė automobilio galą. Kai tik supranti, kad jau važiuoji tiesiai, galima akceleruoti, bet, gink Dieve, kad nebuksuotų ratai. Pradės buksuoti ratai – liaudiškai sakant, išpiešime saulę į priešingą pusę“, – perspėjo pašnekovas.
Anot jo, dar sunkiau yra tiems, kurių automobilis varomas visais keturiais ratais.
„Automobilis keturiais varomais ratais, vienu atveju elgiasi taip, lyg važiuotum su priekiniais ratais, kitu atveju – lyg su galiniais, o trečiu – toks viduriukas. Įdomi situacija būna, kai keturiais ratais varomi automobiliai posūkyje išslysta į priešingą pusę arba nulekia į griovį. Tai lemia greičio pedalo paspaudimas netinkamu momentu. Keli ratai arba abi ašys pradeda sukibti ir automobilis pradeda slysti šonu. Vėlgi, jei laiku nesureagavai, griovys garantuotas“, – teigė D. Kanapinskas.
