Priėmus istorinį sprendimą metams atidėti 2020-ųjų žaidynes dėl pandemijos, parolimpiada prasidės 2021-ųjų rugpjūčio 24-ąją ir truks iki rugsėjo 5-osios.

Programoje numatyti 539 renginiai 22 sporto šakose. Pakeitimų esama tik dėl kai kurių iš jų pradžios ir pabaigos laiko, per spaudos konferenciją pranešė žaidynių organizatoriai.

„Turėti suderintą tvarkaraštį sportininkams yra didelis žingsnis. Norėtume tęsti savo darbą rengdami saugias žaidynes“, – žurnalistams sakė už Olimpiados organizavimą atsakingas pareigūnas Hidemasa Nakamura.

Olimpinių ir parolimpinių žaidynių atidėjimas organizatoriams sukėlė didelį galvos skausmą, jiems stengiantis suderinti visas detales, pradedant varžybų vietomis ir baigiant prevencinėmis priemonėmis dėl koronaviruso.

Kol kas neskelbiama, kokių konkrečių priemonių bus imtasi, siekiant užkirsti kelią koronavirusinei infekcijai. Sprendimų šiuo klausimu tikimasi šį rudenį.

Kalbant apie parolimpines žaidynes, pareigūnai sakė suprantantys, kad privalo patenkinti atskirų atletų ir žiūrovų poreikius.

Žaidynių organizatoriai nurodė, kad bendradarbiauja su Tarptautiniu parolimpiniu komitetu, kad įvertintų, kaip COVID-19 pandemija paveikė sportininkus įvairiose šalyse.

Japonų parolimpietis tekvondo kovotojas Mitsuya Tanaka (Micuja Tanaka) žurnalistams per spaudos konferenciją sakė, kad pandemija labai smarkiai paveikė sportininkus.

„Tekvondo susiduriame veidu į veidą. Pavyzdžiui, turime apribojimų per sparingą. Palyginti su laikais prieš koronavirusą, negalime praktikuoti [sporto] kaip anksčiau“, – kalbėjo jis.

„Žinoma, visi esame sunerimę. Aš taip pat. Tačiau padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume savo saugumą. Visi kiti atletai daro tą patį šitam ruošdamiesi. Manau, kad tai atletų pareiga“, – sakė M. Tanaka.

Visgi dar yra daug neatsakytų klausimų, įskaitant galutinę žaidynių nukėlimo kainą. Organizatoriai kol kas tik nurodo, kad planuoja kur kas kuklesnį renginį, stengiantis sutaupyti kiek įmanoma daugiau lėšų. Tai tikriausiai palies ir tradiciškai pompastiškas žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijas.

Taip pat dar nenuspręsta, kokios priemonės būtų reikalingos užkirsti kelią viruso plitimui per olimpiadą, jeigu jo nepavyktų pažaboti iki ateinančių metų.

Šiuo metu vis dar neaišku, kaip atletai ir sporto aistruoliai atvyks į Japoniją, nes dėl vyriausybės taikomų koronaviruso kontrolės priemonių šalis įsileidžia tik nedaugelio valstybių piliečius.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) praėjusį mėnesį pripažino, kad kelionių suvaržymai ir karantino reikalavimai gali pakenkti žaidynėms. Paklaustas apie galimybę organizuoti renginį be žiūrovų, jis sakė: „Mes norime ne to.“  

„Norime stadionų, pilnų entuziastingai nusiteikusių aistruolių“, – sakė Th. Bachas.

Varžovai – pažįstami

Liepos 2–9 d. Fort Veino mieste vyksiančiame atrankos turnyre varžysis keturiolikos šalių komandos, o kelialapiai į Tokijo parolimpines žaidynes bus įteikti tik dviem geriausioms ekipoms.

Valdo Gecevičiaus treniruojama Lietuvos rinktinė rungtyniaus A grupėje su Argentinos, Kanados, Čekijos, Graikijos, Švedijos ir Turkijos riedulininkais.

B grupėje kovos Kinijos, Suomijos, Lenkijos, Pietų Korėjos, Ispanijos, Ukrainos ir JAV atstovai.

Į ketvirtfinalius pateks aštuonios komandos – po keturias geriausias iš abiejų grupių.

2016-aisiais Lietuvos riedulininkai iškovojo Rio de Žaneiro parolimpiados aukso medalius (rinktinę sudarė Nerijus Montvydas, Justas Pažarauskas, Mantas Brazauskis, Mantas Panovas, Genrikas Pavliukianecas, Mindaugas Suchovejus). Mūsiškiai ketvirtfinalyje 5:4 palaužė kanadiečius, pusfinalyje 7:2 nugalėjo švedus, o finale 14:8 – amerikiečius.

Treneris – iš krepšinio

Parolimpinis atrankos turnyras JAV – pirmas tokio lygio išbandymas treneriui V.Gecevičiui, su nacionaline aklųjų riedulio komanda dirbančiam vos tris mėnesius.

"Natūralu, kad bus įtampos, bet būtent man pirmam reikia su tuo susitvarkyti, nes kitaip tai persiduos žaidėjams. Be to, dar liko nemažai laiko. JAV pasitreniruosime, aklimatizuosimės, ir viskas bus gerai. Kol kas esame ramūs", – prieš kelionę anapus Atlanto sakė V.Gecevičius.

Rio de Žaneiro parolimpinių čempionų komanda per pastaruosius trejus metus pasikeitė. Sporto karjeras baigė G.Pavliukianecas ir M.Suchovejus. Pokyčiai – ir trenerių štabe: po auksinio 2016-ųjų triumfo pasitraukė strategas Karolis Levickis, jį pakeitė Šarūnas Jukna, o šį pavasarį ekipos vairą perėmė V.Gecevičius, anksčiau dirbęs Vilniaus moterų krepšinio klube "Kibirkštis".

"Manau, kad mums pavyko suburti kolektyvą, kuriame vienas – už visus, o visi – už vieną. Tai galioja visur ir visada: keliaujant, bendraujant, treniruojantis, rungtyniaujant. Tai pagrindinis dalykas, kurį pavyko padaryti. Ne viskas – idealu, bet sportas ir emocijos – neatsiejami", – savo ir žaidėjų įdirbiu džiaugėsi V.Gecevičius.

Naujovės – daug žadančios

"Treneris – griežtas, reiklus, žinantis, ko nori. Manau, kad komandai tai labai svarbu. Manau, kad pasikeitė kolektyvo mikroklimatas. Treneris atėjo iš kitos sporto šakos ir tai jaučiama. Jis įnešė komandinės dvasios, kurios anksčiau šiek tiek trūko. Tai smagu ir gerai, tokie pokyčiai – pačiu laiku", – kalbėjo parolimpinis čempionas M.Panovas.

Pasak žaidėjų, rinktinės vairą perėmus V.Gecevičiui, akivaizdžiai pasikeitė ir fizinio rengimo procesas, ir taktinės žaidimo schemos.

"Manau, kad būsime judresni, universalesni, kiekvienas žaidėjas atakuos ne vien iš savo, bet ir iš komandos draugo pozicijų. Per treniruotes padaugėjo judėjimo pratimų. Nemažai riedulininkų pasaulyje ir Europoje žaidžia nestatiškai, žaidėjai – dinamiški, aktyviai manevruoja. Bandysime taip rungtyniauti", – teigė M.Brazauskis.

Manau, kad mums pavyko suburti kolektyvą, kuriame vienas – už visus, o visi – už vieną. Tai galioja visur ir visada.

Liko du šansai

Lietuvos aklųjų riedulio rinktinė galimybę patekti į Tokijo parolimpines žaidynes turėjo pernai Švedijoje vykusiame pasaulio čempionate, bet ja nepasinaudojo – užėmė ketvirtą vietą ir liko per žingsnį nuo tikslo.

Atrankos turnyras JAV – priešpaskutinis šansas. Kita galimybė – spalį Vokietijoje rengiamas Europos čempionatas, kur bus kovojama dėl vieno bilieto.

Vis dėlto Rio de Žaneiro parolimpiniai čempionai pasiryžę visus reikalus sutvarkyti jau šią liepą už Atlanto.

"Jeigu nepasisektų Amerikoje ir viskas būtų palikta Vokietijai, manau, turėtume dar daugiau sportinio pykčio vykti į Europos čempionatą ir iškovoti pirmą vietą bei kelialapį į Tokiją", – svarstė M.Panovas.

Komandos draugui pritarė M.Brazauskis. Esą sporte būna visko, bet dabar nereikia apie tai galvoti.

"Turime pasinaudoti šia galimybe. Vykstame į Ameriką medalių ir kelialapio į 2020-ųjų parolimpiadą", – tvirtino M.Brazauskis.

Treniravosi net Japonijoje

"Tikslas aiškus: Tokijo žaidynės. Norime, kad Lietuvos rinktinė JAV užimtų kuo aukštesnę vietą. Manau, pavyko sudaryti riedulininkams geras sąlygas. Komanda pavasarį stovyklavo Japonijoje, vėliau dalyvavo keliuose turnyruose, tarp jų ir Lietuvos čempionate, o prieš kelionę į JAV surengė treniruočių stovyklą Vilniuje. Dabar laikas žaisti ir laimėti. To ir palinkėjau vyrams", – sakė Lietuvos parolimpinio komiteto (LPK) prezidentas Mindaugas Bilius.

Tokijo parolimpinių žaidynių vyrų aklųjų riedulio turnyre dalyvaus dešimt komandų. Vietas jau anksčiau užsitikrino 2018-ųjų pasaulio čempionato prizininkės Brazilijos, Vokietijos ir Belgijos rinktinės bei varžybų šeimininkė Japonijos ekipa.