Dažniausiai užsikrečiama per termiškai neapdorotą mėsą

Toksoplazmozė yra žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos. Infekcijos šaltinis yra užsikrėtusios katės, kurios su išmatomis platina sukėlėjus. Toksoplazmomis užsikrėtusi katė kasdien į aplinką išskiria apie 100 mln. oocistų, kurios subręsta per 1–5 dienas. Nuo užterštos aplinkos užsikrečia naminiai, laukiniai gyvūnai, paukščiai. Jų raumenyse, įvairiuose organuose susidaro toksoplazminės cistos.

Pasak ULAC gydytojos epidemiologės A. Bartulienės, dauguma susirgusių žmonių užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai apdorotą ar žalią mėsą (šašlykai, ant grotelių kepta mėsa, vytinti mėsos produktai ir kt.), dalis – vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

„Daugelis žmonių gali būti užsikrėtę toksoplazmomis, tačiau ne visiems ši liga yra pavojinga. Didžiausią riziką turi besilaukiančios moterys dėl galimo vaisiaus užkrėtimo ir įgimtos toksoplazmozės bei žmonės, kurių itin silpna imuninė sistema, pavyzdžiui, užsikrėtusiems ŽIV, po organų transplantacijų, vartojantiems imunitetą slopinamuosius vaistus ir kt.“, – pažymi A. Bartulienė.

Toksoplazmozė dažniausiai praeina be simptomų

Simptomai atsiranda tik vienam procentui užsikrėtusių žmonių. Pasireiškia silpnumu, galvos, raumenų skausmais, padidėja kaklo, pakaušio, pažastų limfmazgiai. Sunkios ligos atveju toksoplazmos gali pažeisti smegenis, akis ar kitus organus. Tai dažniausiai nutinka nusilpusio imuniteto žmonėms.

Nors nedažnai, tačiau gali įvykti vaisiaus užsikrėtimas per placentą. Užkratas vaisiui gali būti perduotas tik tuomet, kai nėščioji pirmą kartą suserga ūmia toksoplazmoze nėštumo metu arba tris mėnesius prieš nėštumą. Nedidelė dalis infekuotų naujagimių gimę gali turėti rimtų akių arba smegenų pažeidimo simptomų.

Jei įtariate, kad jums gali būti toksoplazmozė, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs reikiamus tyrimus, kad išsiaiškintų dėl galimos ūmios toksoplazmozės.

Siekiant išvengti užsikrėtimo toksoplazmoze, ULAC medikai pataria:

valgyti tik gerai termiškai apdorotą mėsą, užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos užkrėstumą, bet toksoplazmozės sukėlėjų nesunaikina;

nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių;

kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa, neplautomis daržovėmis, kruopščiai nusiplauti rankas su muilu, išplauti virtuvės paviršius;

vengti kontakto su kačių ekskrementais;

jaunas kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namuose;

nežaisti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis;

mūvėti pirštines dirbant sode, darže;

neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos;

kuo dažniau plauti rankas, ypatingai po sąlyčio su katėmis ir jų ekskrementais, grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgant.

ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 46 toksoplazmozės atvejai, per 2020 m. pirmus penkis mėnesius – 17 atvejų. Dažniausiai sirgo 25–34 metų amžiaus moterys, o per pastaruosius penkerius metus mūsų šalyje užregistruotas vienas įgimtos toksoplazmozės atvejis.

Toksoplazmozė sudarė 23 proc., salmoneliozė – 20 proc., jersiniozė – 14 proc., kampilobakteriozė 6 proc.,  echinokokozė – 3 atv.

Nebuvo užregistruota trichineliozės, įgimtos toksoplazmozės atvejų.

Kampilobakteriozė ir salmoneliozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės Lietuvoje ir visame Europos regione. Kitos zoonozės, tokios kaip bruceliozė, listeriozė, Q karštligė, tuliaremija, echinokokozė yra svarbios kaip visuomenės sveikatos problema atskiruose Europos regionuose.

Lietuvoje 2018 m. buvo užregistruoti 5 tuliaremijos, 1 botulizmo, 3 leptospirozės, 20 listeriozės atvejų.

Sergamumas salmonelioze Lietuvoje paskutinius 10 metų (2009-2018) sumažėjo dvigubai: nuo 60 atv./100 tūkst. gyventojų 2009 m. iki  28 atv./100 tūkst. gyventojų 2018 m. sergamumas kampilobakterioze, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, didėjęs iki 2016 m., sumažėjo nuo  42 atv./100 tūkst. gyventojų 2016 m. iki 33 atv./100 tūkst. gyventojų 2018 m.

Zoonozės, pvz., salmoneliozė, kampilobakteriozė, listeriozė, enterohemoraginė ešerichiozė ir kt. – tai bendros gyvūnų ir žmonių ligos, kuriomis užsikrečiama suvalgius gyvūninio ar kito šių ligų sukėlėjais užteršto maisto, sąlyčio būdu su sergančiais gyvūnais, retais atvejais nuo sergančio žmogaus. Kiekvienas žmogus gali susirgti per maistą plintančiomis zoonozėmis, tačiau  didžiausią riziką turi vaikai iki 5 metų, vyresni nei 65 metų asmenys ir asmenys, turintys kitų lėtinių ligų, dėl kurių yra susilpnėjusi imuninė sistema. Labiausiai nuo listeriozės nukenčia vyresni nei 80 metų asmenys. Šioje amžiaus grupėje mirštamumas gali būti iki 20 proc..

ULAC duomenimis, dažniausiai salmonelioze, kampilobakterioze žmonės užsikrečia vartodami vištieną, vištų kiaušinius ir jų produktus.  Šie maisto produktai dažniausiai sukelia ir šių ligų protrūkius. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2017 m. dažniausiai  kampilobakterijų buvo aptikta vištienoje (37,4 proc. tirtų ėminių) ir kalakutienoje (31,5 proc. tirtų ėminių), listerijų – žuvyje bei jos produktuose (6 proc. tirtų ėminių), vartojimui paruoštose salotose (4,2 proc. tirtų ėminių).

Per maistą plintančios zoonozės dažniausiai pasireiškia karščiavimu, žarnyno funkcijos sutrikimu. Tačiau, pvz., listerinė infekcija gali sukelti galvos smegenų dangalų uždegimą, sepsį ir kt. sunkias gyvybei pavojingas būkles.

Siekiant išvengti užsikrėtimo arba sumažinti užsikrėtimo riziką patariama valgyti tik gerai termiškai paruoštą gyvūninį maistą, ypatingai vištieną, vištų kiaušinius ir jų produktus; tinkamai laikyti vartojimui paruoštą maistą, kad ligas sukeliančios bakterijos nepasidaugintų; neužteršti vartojimui paruošto maisto ligas sukeliančiomis bakterijomis; kruoščiai plauti virtuvės įrankius, naudotus ruošiant gyvūninį maistą; kruopščiai plauti rankas prieš maisto ruošimą, ruošiant gyvūninį maistą.

Kačių šeimininkų nuomonės dažniausiai skiriasi dėl pagrindinių klausimų – ar verta neskirtus veisti gyvūnus augintinius kastruoti, ar tai laikoma jų žalojimu ir ėjimu prieš gamtą, ar katėms būtina palakstyti lauke?

Paplitusi nuomonė, kad kastruojant gyvūnus, neužtikrinamas jų natūralus poreikis daugintis, pažeidžiama jų gerovė. Apie tai, kas geriau mūsų augintiniams, aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja, veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė.

– Ar reikia kates kastruoti?

– Neplanuojant užsiimti kačių veisimu, rekomenduojama jas kastruoti dar prieš pirmąją rują. Tai padeda išvengti dažnai pasitaikančių ligų, nepageidaujamų palikuonių, žalingo gyvūno elgesio (kovos dėl teritorijos, teritorijų žymėjimo ar kt.).

Nekastruotos katės – viena pagrindinių priežasčių, dėl ko didėja benamių kačių populiacija. Nekontroliuojant veisimosi, jos gali atsivesti net iki 4 vadų per metus. Katės labiau prisitaikiusios išgyventi be priežiūros, lauko sąlygomis, lengviau randa maisto, slėptuves žiemai, jų nebijo ir žmonės, todėl bešeimininkių kačių problema mūsų šalyje visais sezonais aktualesnė nei šunų.

– Paplitusi nuomonė, kad katės ar katinai po kastravimo linkę priaugti svorio. Ar iš tiesų taip yra?

– Tai greičiau liaudyje paplitęs mitas, nes tinkamai subalansavus gyvūnų šėrimą ir fizinį aktyvumą, to paprastai galima išvengti.

– Ar būtina namines kates (katinus) išleisti į lauką, ar tai saugu?

– Grynas oras teigiamai veikia visus gyvūnus, bet vesti į lauką reikėtų tik sveikus ir vakcinuotus augintinius, taip pat ir kates. Į lauką vedamoms katėms, kaip ir šunims, reikėtų turėti specialiai pritaikytą pavadėlį. Katės yra labai smalsūs ir akrobatiniais sugebėjimais pasižymintys gyvūnai, kurie retai atsispiria pagundai praplėsti ,,savo teritorijų” ribas, tad reikėtų įvertinti pavojus, tykančius augintinių lauke.

Pasitaiko atvejų, kai smalsaudamos katės susižaloja iškritę pro daugiabučių langą ar balkoną. Be priežiūros į lauką išleistos gali papulti po automobilių ratais, susižaloti kovodamos su benamėmis katėmis ar kitais gyvūnais.

Neskiepyti ar silpnos imuninės sistemos gyvūnai gali susirgti įvairiomis, net ir nepagydomomis virusinėmis ligomis, apsinuodyti, užsikrėsti blusomis ar kitais parazitais (grybeliu, helmintais, toksoplazmoze, pasiutlige ir kt.). Būna atvejų, kai išsigandę katės užsikaria į medžių viršūnes ir nenulipa žemyn net keletą dienų. Be to, augintinius gali pagauti gyvūnų globos namų darbuotojai, priglausti ir negrąžinti kiti žmonės, ypač jei gyvūnas nepaženklintas ir neįmanoma nustatyti jo šeimininko.

– Ar būtina namie laikomus augintinius ženklinti?

– Nemažai gyventojų vengia ženklinti savo augintinius dėl papildomų išlaidų, bet kartais tai būna vienintelė galimybė grąžinti pasiklydusį gyvūną savininkui.

– Kas gyvena ilgiau – laukinės ar naminės katės?

– Įrodyta, kad namuose, tinkamomis sąlygomis laikomos ir prižiūrimos katės nepatiria tiek streso, yra sveikesnės ir gyvena ilgiau, nei lauke gyvenančios, kurių kasdienėje aplinkoje daug dirgiklių ir pavojų.

Specialistai įspėja, kad susirgimai toksoplazmoze dažniau registruojami tarp moterų. Ši liga ypač pavojinga nėščiosioms.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 112 toksoplazmozės atvejų: 111 įgytos ir vienas įgimtos.

2013 m. didžiausias sergamumo rodiklis buvo tarp 25–34 metų asmenų. Dauguma užsikrėtusiųjų – moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. 2013 m. iš viso buvo užregistruota 96 sergančios moterys ir 15 vyrų.

2012 m. susirgimų toksoplazmoze buvo užregistruota daugiau: 164, iš kurių vienas – įgimtos toksoplazmozės atvejis.

Toksoplazmozės infekcijos šaltinis yra sergančios katės, kurios su išmatomis platina sukėlėjus. Nuo užterštos aplinkos užsikrečia naminiai, laukiniai gyvūnai, paukščiai.

Šia liga žmonės užsikrečia valgydami užsikrėtusių toksoplazmoze kiaulių, avių, galvijų mėsą, kuri nebuvo pakankamai termiškai apdorota ar buvo žalia, vartodami užterštą vandenį, pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus aplinkos objektus.

Taip pat galima užsikrėsti perpilant ūmine toksoplazmoze sergančio donoro kraują arba persodinant organus bei transplacentiniu būdu, t.y. vaisiaus užsikrėtimas per placentą.

Toksoplazmozės profilaktika

Valgyti tik gerai termiškai apdorotą mėsą. Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos užkrėstumą, bet toksoplazmozės sukėlėjų nesunaikina.

Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių.

Vengti kontakto su kačių išmatomis, ypač nėščiosioms.

Kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu ir laikyti namuose.

Nekontaktuoti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis.

Lietus žalią mėsą, neplautas daržoves, tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas, ypač prieš valgį.

Mūvėti pirštines dirbant sode, darže, po darbo plauti rankas.

Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.

Po sąlyčio su žalia mėsa kruopščiai nuvalyti stalą ar kitus paviršius.

Įsibėgėjus pavasariui žmonės vis daugiau laiko praleidžia gamtoje. Specialistų teigimu, būtina tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata bei susimąstyti apie parazitines ligas, kurias platina šunys ir katės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė informavo, kad dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.

Anot skyriaus gydytojos, 2013 m. iš viso užregistruota 200 šių ligų atvejų.

„Lietuvoje 2013 m. registruoti 63 toksokarozės atvejai, didžioji dalis – tarp vaikų. Priežastis paprasta: dažniausiai jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, valgo ar deda į burną neįprastus daiktus“, – paaiškino A.Bartulienė.

Jos teigimu, 2013 m. kaimo gyventojų sergamumo toksokaroze rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei miesto gyventojų. Mūsų šalyje 2013 m. iš viso užregistruoti 25 echinokokozės atvejai.

„Didžiausias echinokokozės sergamumo rodiklis buvo pensinio amžiaus žmonių grupėje (2,1 atvejo 100 tūkstančių gyventojų). Kaimo gyventojų sergamumo echinokokoze rodiklis buvo didesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 1,1 ir 0,7 atvejo 100 tūkstančių gyventojų“, – skaičius vardijo gydytoja epidemiologė.

Pasak jos, Lietuvoje 2013 m. iš viso buvo užregistruota 112 toksoplazmozės atvejų: 111 įgytos ir vienas įgimtos šios ligos atvejis Vilniaus mieste. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo 25–34 metų žmonių grupėje (14 atvejų 100 tūkst. gyv.).

„Kaimo gyventojų sergamumo toksoplazmoze rodiklis buvo mažesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 2,3 ir 4,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šia liga dažniau užsikrečia ir serga moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. 2013 m. iš viso buvo užregistruota 15 sergančių vyrų ir 96 moterys“, – pasakojo A.Bartulienė.

Simptomai

Toksokarozė. Liga pasireiškia nuo užsikrėtimo praėjus nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, bet jei užsikrečiama valgant žalią mėsą, laikotarpis sutrumpėja iki kelių valandų. Akių pažeidimas gali išryškėti tik po 4–10 mėnesių. Toksokarozės simptomų gali nebūti, nes infekcija dažnai būna lengva ir net nepastebima.

Pagrindiniai ligos simptomai: pasikartojantis karščiavimas, nemalonūs pojūčiai pilve, kartais su vėmimu ir pykinimu, padidėjusios kepenys, sausas kosulys, naktiniai jo priepuoliai ir švokštimas, įvairūs odos pažeidimai, regos sutrikimai, bendras silpnumas, apetito stoka.

Toksoplazmozė. Toksoplazminė infekcija stiprios imuninės sistemos vaikams ir suaugusiesiems (taip pat ir nėščiosioms) dažniausiai būna be simptomų. Toksoplazmoze serga tik labai nedidelė toksoplazmomis užsikrėtusių žmonių dalis. Dažniausiai, užsikrėtus toksoplazmomis, jokių klinikinių požymių nebūna, tik kraujyje randama antikūnų prieš toksoplazmas. Inkubacinis periodas gali būti nuo 5 iki 23 dienų. Ligos pradžiai būdingas bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, kartais – peršalimo simptomai . Dažniausia kliniškai toksoplazmozė pasireiškia kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgių padidėjimu. Jie gali padidėti iki 3 cm diametro, būna neskausmingi, kietoki, paslankūs, niekada nesupūliuoja, padidėję išlieka apie 4–6 savaites. Padidėjus limfmazgiams gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai.

Echinokokozė. Echinokokozė specifinių simptomų neturi, o klinika priklauso nuo ligos sukėlėjo, stadijos, darinių dydžio ir lokalizacijos (dažniausiai kepenyse, rečiau plaučiuose ir kt. organuose). Liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai, kai ligonis tiriamas ar operuojamas dėl kitų priežasčių, ar atsiradus komplikacijoms (cistų plyšimas, supūliavimas, cistų sukeliami spaudimo reiškiniai). Kadangi cistos dažniausiai auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Laikui bėgant pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, cista didėdama gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, retkarčiais priepuolinio pobūdžio skausmus, užspausti tulžies latakus, gali išsivystyti gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, gali atkosėti skreplius su krauju.

Profilaktika

Laikytis higienos: grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku kruopščiai nusiplauti rankas – po tekančiu vandeniu su muilu.

Valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves, vandenį gerti tik iš patikimų švarių vandens šaltinių.

Savo augintinius reguliariai gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, maistui skirtų indų. Surinkti gyvūnų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius, nežaisti su valkataujančiais gyvūnais, rūpintis savo augintinių švara.

Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose. Nenaudojamas uždengti. Smėlį keisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas.

Vasarą, iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto, jeigu jo negalima nuplauti, nevalgyti. Maistą laikyti sandariuose induose, apsaugančiuose nuo dulkių, musių, tarakonų ir kitų vabzdžių, jie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje iki šių metų liepos užregistruoti 64 toksoplazmozės atvejai, vienas iš jų – įgimtos, kai užsikrėtusi motina infekciją perdavė kūdikiui. Nors sergamumas toksoplazmoze ketvirtadaliu mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, svarbu nepamiršti, kad toksoplazmozė yra viena pavojingiausių ligų, kurią platina katės, ir ypač jos turėtų saugotis nėščios moterys.

Toksoplazmozė  – tai liga, kurią sukelia pirmuonys -  maži vienaląsčiai organizmai, vadinami toksoplazmomis. Toksoplazmozė nustatoma atlikus kraujo tyrimus.

Ligą galima įtarti, jei padidėjo kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai. Gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas odos bėrimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) toksoplazmozę įtraukė į žmogaus sveikatai pavojingiausių zoonozių sąrašą. Žmonių užsikrėtimas šia infekcija kai kuriose pasaulio vietose siekia net 95 procentus. Europoje užsikrėtę toksoplazmoze yra apie 15-85 proc. asmenų. Lietuvoje tokių asmenų yra apie 40 – 55 proc. Šiaurės Amerikos šalyse – 25 – 50 proc. Afrikoje, Centrinės bei Pietų Amerikos šalyse – virš 90 proc.

ULAC duomenimis, 2012 m. didžiausias sergamumas šia infekcija registruotas tarp mieste (6,6 atv./100 tūkst. gyv.) gyvenančių 25-34 metų (20,4 atv./ 100 tūkst. gyv.) moterų (8,7 atv./100 tūkst. gyv.), jos šia infekcija sirgo beveik septynis kartus dažniau nei vyrai ir keturis kartus dažniau nei kaime gyvenančios moterys.

Kaip žmogus užsikrečia toksoplazmoze?

Toksoplazmozė nėra perduodama nuo žmogaus žmogui, išskyrus tais atvejais, kai užsikrėtusi nėščioji perduoda ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė), perpilamas kraujas ar transplantuojami organai.

Žmonės paprastai toksoplazmoze užsikrečia:

•per maistą;

•nuo gyvūno;

•motina perduoda vaisiui;

•kiti reti užsikrėtimo keliai.

Kam toksoplazmozė itin pavojinga?

Toksoplazmomis užsikrėsti gali kiekvienas, tačiau daugeliui ji nepasireiškia arba pastebimi vos keli ligos požymiai. Rimtų sveikatos problemų dėl toksoplazmozės gali turėti žmonės sergantys ŽIV arba AIDS, gydomi chemoterapija, vartojantys steroidus ar kitus imuninę sistemą slopinančius vaistus ir nėščios moterys.

Ši infekcija ypač pavojinga kūdikio besilaukiančioms moterims, kadangi toksoplazmoze užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė).

Vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu įvyko užsikrėtimas. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje. Beveik pusė vaikų, gimusių toksoplazmoze sergančioms motinoms, suserga toksoplazmoze. Jei serganti moteris gydosi, rizika užsikrėsti vaikui sumažėja.

Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės?

•Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. Dažniausiai užsikrečiama vartojant žalią ar nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) paruoštą mėsą (pvz.: faršą, šašlykus). Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sukėlėjų visiškai nesunaikina.

Dažniausiai užsikrečiama valgant elnieną, avieną ir kiaulieną.

•Nevartoti žalių kiaušinių ir negerti nepasterizuoto pieno. Dažniausiai užsikrečiama geriant nepasterizuotą ožkos pieną.

•Kruopščiai nuvalyti stalą ar kitus paviršius po kontakto su žalia mėsa.

•Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų telkinių ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti. Jeigu vaisiai, daržovės, uogos valgomi žali, jie turi būti labai kruopščiai nuplauti švariu vandeniu ar nuplikyti.

•Maistą saugoti nuo musių ir tarakonų.

•Vengti kontakto su kačių išmatomis. Nėštumo metu kačių priežiūrą geriausiai patikėti kitiems šeimos nariams. Dažniau dezinfekuoti kačių dėžes. Rekomenduojama dirbant mūvėti pirštines, o po darbo gerai nusiplauti rankas.

•Nešerti kačių žalia mėsa. Didžiausia tikimybė užsikrėsti toksoplazmoze nuo medžiojančių arba maitinamų žalia mėsa kačių.

•Nežaisti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis. Pavojingiausios yra jaunos iki 2 metų amžiaus katės.

•Laikytis asmens higienos. Ruošiant maistui žalią mėsą ir prieš valgį kruopščiai plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu. Dirbant sode ar darže mūvėti pirštines, po darbo plauti rankas.

Jei man toksoplazmozė itin pavojinga, ar galiu laikyti katę?

Taip, galite laikyti katę, tačiau yra keletas atsargumo priemonių, kurių privalu laikytis:
•kačių kraikas dėžėje privalo būti keičiamas kiekvieną dieną. Ligą sukeliantis parazitas (oocistos), pašalintas su išmatomis iš katės organizmo, pirmąsias dienas aplinkoje nebūna užkrečiamas;

Jei esate nėščia ar jums diagnozuotas imuniteto nepakankamumas:

1. jei įmanoma, venkite pats/pati keisti kačių kraiką. Jei niekas kitas negali to padaryti, mūvėkite vienkartines pirštines,  po to nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu;

2. neišleiskite katės į lauką;

3. neturėkite kontakto su svetimais, ypač beglobiais katinais ir kačiukais.

•šerkite katę tik specializuotu kačių ėdalu arba gerai termiškai apdorotu naminiu maistu;
•jeigu yra galimybė, katės smėlio dėžę laikykite prie lauko durų.

Katės keletą savaičių po užsikrėtimo šiais parazitais platina toksoplazmas su  išmatomis. Katėms, kaip ir žmonėms retai pasireiškia ligos simptomai, todėl dauguma žmonių net neįtaria, kad jų katė yra užsikrėtus toksoplazmomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje iki šių metų liepos užregistruoti 64 toksoplazmozės atvejai, vienas iš jų – įgimtos, kai užsikrėtusi motina infekciją perdavė kūdikiui. Nors sergamumas toksoplazmoze ketvirtadaliu mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, svarbu nepamiršti, kad toksoplazmozė yra viena pavojingiausių ligų, kurią platina katės, ir ypač jos turėtų saugotis nėščios moterys.

Toksoplazmozė  - tai liga, kurią sukelia pirmuonys -  maži vienaląsčiai organizmai, vadinami toksoplazmomis. Toksoplazmozė nustatoma atlikus kraujo tyrimus.

Ligą galima įtarti, jei padidėjo kaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgiai. Gali atsirasti bendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, raumenų, gerklės, galvos skausmai. Galimas odos bėrimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, širdies raumens, plaučių, smegenų, akių pažeidimai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) toksoplazmozę įtraukė į žmogaus sveikatai pavojingiausių zoonozių sąrašą. Žmonių užsikrėtimas šia infekcija kai kuriose pasaulio vietose siekia net 95 procentus. Europoje užsikrėtę toksoplazmoze yra apie 15-85 proc. asmenų. Lietuvoje tokių asmenų yra apie 40 – 55 proc. Šiaurės Amerikos šalyse – 25 – 50 proc. Afrikoje, Centrinės bei Pietų Amerikos šalyse – virš 90 proc.

ULAC duomenimis, 2012 m. didžiausias sergamumas šia infekcija registruotas tarp mieste (6,6 atv./100 tūkst. gyv.) gyvenančių 25-34 metų (20,4 atv./ 100 tūkst. gyv.) moterų (8,7 atv./100 tūkst. gyv.), jos šia infekcija sirgo beveik septynis kartus dažniau nei vyrai ir keturis kartus dažniau nei kaime gyvenančios moterys.
 
Kaip žmogus užsikrečia toksoplazmoze?

Toksoplazmozė nėra perduodama nuo žmogaus žmogui, išskyrus tais atvejais, kai užsikrėtusi nėščioji perduoda ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė), perpilamas kraujas ar transplantuojami organai.

Žmonės paprastai toksoplazmoze užsikrečia:

• per maistą;

•nuo gyvūno;

• motina perduoda vaisiui;

• kiti reti užsikrėtimo keliai.

Kam toksoplazmozė itin pavojinga?

Toksoplazmomis užsikrėsti gali kiekvienas, tačiau daugeliui ji nepasireiškia arba pastebimi vos keli ligos požymiai. Rimtų sveikatos problemų dėl toksoplazmozės gali turėti žmonės sergantys ŽIV arba AIDS, gydomi chemoterapija, vartojantys steroidus ar kitus imuninę sistemą slopinančius vaistus ir nėščios moterys.

Ši infekcija ypač pavojinga kūdikio besilaukiančioms moterims, kadangi toksoplazmoze užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė).
 
Vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu įvyko užsikrėtimas. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje. Beveik pusė vaikų, gimusių toksoplazmoze sergančioms motinoms, suserga toksoplazmoze. Jei serganti moteris gydosi, rizika užsikrėsti vaikui sumažėja.
 
Užsikrėtimo toksoplazmoze keliai

Kaip apsisaugoti nuo toksoplazmozės?
 
•Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. Dažniausiai užsikrečiama vartojant žalią ar nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) paruoštą mėsą (pvz.: faršą, šašlykus). Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sukėlėjų visiškai nesunaikina. Dažniausiai užsikrečiama valgant elnieną, avieną ir kiaulieną.

•Nevartoti žalių kiaušinių ir negerti nepasterizuoto pieno. Dažniausiai užsikrečiama geriant nepasterizuotą ožkos pieną.

•Kruopščiai nuvalyti stalą ar kitus paviršius po kontakto su žalia mėsa.

•Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų telkinių ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti. Jeigu vaisiai, daržovės, uogos valgomi žali, jie turi būti labai kruopščiai nuplauti švariu vandeniu ar nuplikyti.

•Maistą saugoti nuo musių ir tarakonų.

•Vengti kontakto su kačių išmatomis. Nėštumo metu kačių priežiūrą geriausiai patikėti kitiems šeimos nariams. Dažniau dezinfekuoti kačių dėžes. Rekomenduojama dirbant mūvėti pirštines, o po darbo gerai nusiplauti rankas.

•Nešerti kačių žalia mėsa. Didžiausia tikimybė užsikrėsti toksoplazmoze nuo medžiojančių arba maitinamų žalia mėsa kačių.

•Nežaisti su svetimomis katėmis, ypač valkataujančiomis. Pavojingiausios yra jaunos iki 2 metų amžiaus katės.

•Laikytis asmens higienos. Ruošiant maistui žalią mėsą ir prieš valgį kruopščiai plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu. Dirbant sode ar darže mūvėti pirštines, po darbo plauti rankas.

Jei man toksoplazmozė itin pavojinga, ar galiu laikyti katę?

Taip, galite laikyti katę, tačiau yra keletas atsargumo priemonių, kurių privalu laikytis:

• kačių kraikas dėžėje privalo būti keičiamas kiekvieną dieną. Ligą sukeliantis parazitas (oocistos), pašalintas su išmatomis iš katės organizmo, pirmąsias dienas aplinkoje nebūna užkrečiamas;

• jeigu esate nėščia ar jums diagnozuotas imuniteto nepakankamumas:

1. jei įmanoma, venkite pats/pati keisti kačių kraiką. Jei niekas kitas negali to padaryti, mūvėkite vienkartines pirštines,  po to nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu;

2. neišleiskite katės į lauką;

3.neturėkite kontakto su svetimais, ypač beglobiais katinais ir kačiukais.

•šerkite katę tik specializuotu kačių ėdalu arba gerai termiškai apdorotu naminiu maistu;

• jeigu yra galimybė, katės smėlio dėžę laikykite prie lauko durų.

Katės keletą savaičių po užsikrėtimo šiais parazitais platina toksoplazmas su  išmatomis. Katėms, kaip ir žmonėms retai pasireiškia ligos simptomai, todėl dauguma žmonių net neįtaria, kad jų katė yra užsikrėtus toksoplazmomis.