„Mes stengiamės ir dirbame su aplinkinių šalių tradiciniais vežėjais, kad jie sujungtų mūsų oro uostus su kaip įmanoma dažnesniais (skrydžiais – BNS), su didesniais aplinkiniais hub'ais  – turime skrydžius į Frankfurtą, Kopenhagą, Stokholmą, Helsinkį, Varšuvą, aplinkinius hub'us, kuriuos kritiškai svarbu turėti būtent tam netiesioginiam susisiekimui“, – Žinių radijui pirmadienį sakė S. Bartkus.

„Manau, kad „Air Baltic“ gali užpildyti nišą tarp šių dviejų pasaulių ir pasiūlyti dažnius tiesioginiais skrydžiais tomis  kryptimis, kurios galbūt yra kažkur tolimesnės, bet jos ypatingai svarbios ir verslui, ir kur galbūt nėra tinklo vežėjų, kurie būtų suinteresuoti mūsų rinka“, – pridūrė LTOU vadovas.

Pasak S. Bartkaus, „Air Baltic“ galėtų išplėsti skrydžių iš Lietuvos geografiją į kitus Vokietijos miestus – jo teigimu, augantis šių krypčių potencialas susijęs tiek su Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimu, tiek su šios šalies turizmu į Baltijos šalis.

„Ta strategija, kurios laikosi aviakompanija „Air Baltic“, mes matome, kad iš mūsų pusės ji mums yra tinkama ir šioje vietoje reikalinga“, – teigė LTOU vadovas.

Jo teigimu, „Air Baltic“ šiuo metu yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, o Vilniuje šiuo metu nuolat bazuojami du tiesioginiams skrydžiams skirti bendrovės orlaiviai.

Žiūrint į ilgesnę penkerių metų perspektyvą, manau, kad galime žiūrėti ir į tam tikrus tolimesnius taškus, ir Azijos pusę.

 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų. Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų.

97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Mato galimybę tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos į Vidurio Aziją

LTOU vadovas S. Bartkus teigia taip pat matantis galimybių ateityje tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos į Vidurio Azijos miestus.

„Žiūrint į ilgesnę penkerių metų perspektyvą, manau, kad galime žiūrėti ir į tam tikrus tolimesnius taškus, ir Azijos pusę“, – teigė S. Bartkus. 

„Tomis Azijos kryptimis ir Vidurio Azijos kryptimis matome ir imigrantų daugėja mūsų šalyje iš tos pusės. Tai manau, kažkada irgi atsiras potencialo ir tiesioginiams skrydžiams į tą patį Taškentą, Almatą ir kitus to regiono miestus“, – pridūrė LTOU vadovas.

Jo teigimu, jau dabar turimomis skrydžių iš Lietuvos kryptimis būtų galima gerinti tvarkaraščius bei didinti jų dažnius. Pasak S. Bartkaus, „taškų“, į kuriuos nevykdomi tiesioginiai skrydžiai nebėra daug – tarp tokių jis išskyrė Portugaliją, Vokietijos Hamburgo miestą, Šveicarijos miestą Ženevą, keletą Ispanijos miestų.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pernai rudenį pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Dubajų.