-
Mulkinimas – primityvus, elgesys – įžūlus: sukčių grupuotė sėjo pažadus, plovė eurus 37
Ledai pajudėjo
Prieš kelias savaites prokuratūra paskelbė apie teisėsaugos pajėgų suduotą smūgį grupuotei, sistemingai sukčiavusiai visoje Lietuvoje. Sulaikyta dešimt įtariamųjų. Tarp jų – grupuotės smegenimis laikomas ir ketvirtos kartos bajoru prisistatantis Laimis Valinskas.
Tyrimo duomenimis, Marijampolės ir Vilkaviškio gyventojai viešojoje erdvėje skelbėsi apie bendrovių „Euro sprendimai“, „Sėkmingas prekybininkas“, „Autentika“ tariamai atliekamus statybos ir remonto darbus, nestandartinių baldų, durų gamybą ir pristatymą, kietojo kuro pardavimus.
Įtariamieji taip pat galimai sukčiavo pirkdami automobilius išsimokėtinai, prisidengdami minėtų įmonių ir kitų jų pačių įkurtų įmonių vardais. „Gramana“, „Jonseris“, „Mijorus“, „Ulstero“ – tai dar keli sulaikytų aferistų įkurtų įmonių pavadinimai.
Dar iki sulaikant įtariamuosius kelių nukentėjusiųjų interesams atstovaujanti Advokatų profesinė bendrija „Meidus ir Juzukonis“ kreipėsi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Kadangi nusikalstamos veikos yra kartotinės, daromos visoje Lietuvos teritorijoje ir nukentėjusiųjų yra daug, advokatai prašė sujungti visus ikiteisminius tyrimus į vieną.
Galbūt tik sutapimas, bet po šio kreipimosi ledai pajudėjo: pasipylė sulaikymai, kratos, o visi pradėti tyrimai ir nukentėjusiųjų prašymai siunčiami į Marijampolę. Po šio teisėsaugos smūgio grupuotei advokatų kontorą pasiekė ir pranešimas, kad Marijampolės teisėsaugininkai taps šio sisteminio nusikaltimo tyrimo centru ir aiškinsis įtariamųjų veiklos viražus.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio prašymu, teismas keturis įtariamuosius leido suimti dviem trims mėnesiams, likusiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
„Šiuo metu jau yra 45 nusikalstamos veikos, panašiai tiek ir nukentėjusiųjų. Gal tik kol kas ne visi pripažinti nukentėjusiais, nes ikiteisminiai tyrimai vis dar plaukia iš visos Lietuvos ir yra jungiami. Be to, situacija gali keistis, jei atsiras daugiau nukentėjusiųjų“, – prokuroras užsiminė tikintis, kad švelnesnes kardomąsias priemones gavę grupuotės nariai tęsti nusikalstamos veikos neturės galimybių.
Čia tik viena medalio pusė. Kita – tokių kaip aš yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje.
Reikalavo grynųjų
„Kauno diena“ mulkintojų gaujos veiklą pradėjo viešinti dar praėjusiais metais, kai į redakciją kreipėsi nuo bendrovės „Gramana“ tariamų stogdengių nukentėjęs R. K.
Aferistai su juo pasielgė akiplėšiškai ir gana tiesmukai. Prisistatę stogdengiais ir neva dalykiškai apžiūrėję namą, reikalavo avansu sumokėti grynaisiais 2 tūkst. eurų.
„Tiesiog spaudė. Sakiau, kad bankomatas išduoda ribotai, bet ragino važiuoti ir sakė, kad išduos be jokių problemų. Paėmiau iš bankomato grynaisiais 700 ir dar daviau 300 eurų, turėtų piniginėje. Tada ragino eiti į banko biurą. Aišku, specialistai grynųjų nedavė. Vakare pervedžiau jiems dar 1 000 eurų, bet tuo viskas ir pasibaigė. Žadėti darbai nepadaryti iki šiol ir dabar jau aišku, kad nebus padaryti“, – dar praėjusiais metais „Kauno dienai“ pasakojo vyras.
Netrukus panašių istorijų, susijusių su bendrove „Gramana“, atsirado ir daugiau. Jomis su „Kauno dienos“ redakcija dalijosi apgautieji, gyvenantys įvairiose šalies vietose, nes „Gramana“ savo skelbimus platino regioniniuose laikraščiuose.
„Kauno diena“ paviešino, kad į panašias istorijas įveliami ir automobilius norintys parduoti patiklesni žmonės, turėję reikalų su „Gramana“.
„Pareigūnų surinktais duomenimis, automobilių skelbimų svetainėse internete būdavo ieškoma tinkamų automobilių, pardavėjams siunčiami pasiūlymai parduoti juos išsimokėtinai. Įtariamieji prisistatydavo sėkmingai veikiančių bendrovių darbuotojais, nurodydami, kad jų veiklai skubiai reikalingi automobiliai, bet dėl vėluojančių klientų apmokėjimų jie negali iš karto sumokėti visos sumos ir prašoma transporto priemones parduoti išsimokėtinai. Taip įsigyti svetimi automobiliai dažniausiai tą pačią dieną už žymiai mažesnę kainą būdavo parduodami tretiesiems asmenims“, – toks gaujos veiklos modelis išdėstytas teisėsaugos pranešime.
Rūpestis: advokatas T. Meidus siekia, kad nukentėjusieji galėtų atsiimti automobilius. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Apgautųjų daugėjo
Tačiau gaujos veiklos paveikslas teisėsaugai nušvito ne iš karto. Nukentėjusiųjų daugėjo ko ne geometrine progresija, o teisėsaugos rekomendacijos dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civiline tvarka varė apgautuosius į neviltį.
Anatolijus tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Telefonu paskambinęs vyras pasiūlė jį nupirkti. Anatolijus pasakojo, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs vyras sandoriui garantuoti 2,5 tūkst. eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.
Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami e. paštu „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją.
Tačiau nei iki laiškuose nurodytos datos, nei iki šiol „Autentika“ su Anatolijumi neatsiskaitė.
„Čia tik viena medalio pusė. Kita – tokių kaip aš yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda. Veikia nukentėjusių nuo šių aferistų susirašinėjimas. Žmonės yra net radę savo jau parduotus automobilius, už kuriuos nebuvo atsiskaityta“, – pasakojo Anatolijus.
Teisėsaugos rekomendacijos pinigus susigrąžinti civiline tvarka neapribojo sukčių veiklos, jie ir toliau laisvai veikė. Negana to, net ir kreipdamiesi civiline tvarka nukentėjusieji nieko nepeštų, nes sukčių registruotos įmonės neturi jokio turto ir realiai jokios veiklos nevykdo.
Įmonių registracijos adresas paprastai būna fiktyvus, nukentėjusiesiems užkertamos bet kokios galimybės išieškoti žalą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Įmonė, kurios vardu yra superkami automobiliai, galiausiai privedama prie bankroto. Be to, automobiliai įmonės vardu net nebūdavo registruojami ir už jų pardavimą gaunamos pajamos įmonės buhalterijoje neatsispindėjo.
Spąstai: į apgaulės tinklą buvo įveliami ir automobilius norintys parduoti patiklesni žmonės. Evaldo Šemioto nuotr.
Glumino neveiklumas
„Kauno diena“ publikacijose „Absurdas: aferistai gerai žinomi, bet policija jų neįveikia“, „Nematydama viso paveikslo policija gina aferistus?“ atkreipė dėmesį į apie patiklius žmones maustančios kompanijos smegenimis vadinamą L. Valinską.
Kartą jau teistas vyras, kaip spėjama, turi solidų užnugarį, kuriuo puikiai naudojasi.
Praėjusį birželį „Kauno diena“ kreipėsi į Policijos departamentą. Nejaugi policijos pareigūnai nemato, kad tos pačios bendrovės ir tie patys asmenys vykdo nusikalstamą veiką visoje Lietuvoje? Kodėl nesujungiami visų nukentėjusiųjų nuo įtariamų įmonių ir asmenų pareiškimai, kurių pagrindu būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios atsakomybės ribose?
Policijos departamentas per keturias darbo dienas „Kauno dieną“ tesugebėjo informuoti tiek: „Asmenys policijos pareigūnams žinomi. Šiuo metu Kauno apskr. VPK atliekamas aplinkybių patikslinimas.“
Toks departamento atsakymas iš dalies patvirtino uždaroje feisbuko grupėje vykstančio nukentėjusiųjų nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ nuogąstavimus apie policijos neveiklumą, abejingumą, pareigūnų seniai pamirštą šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“, teisinį nihilizmą, nusivylimą pareigūnais.
Nukentėjo ir pareigūnai
Prokuratūra „Kauno dienai“ patvirtino, kad tarp sulaikytų dešimties įtariamųjų yra ir L. Valinskas. Tarp nukentėjusių asmenų yra ir teisėsaugos pareigūnų.
Į klausimą, kodėl teisėsauga ilgai trypčiojo prieš sulaikydama įtariamuosius, Generalinės prokuratūros atstovė Milda Butkutė paaiškino: „Išaiškinant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, neretai sudėtinga atskirti sukčiavimo veikas ir civilinius santykius, kadangi būna sudaromos sutartys, nurodomi atsiskaitymo terminai, veikiama įmonių vardu ir pan.“
Dar viena detalė, kuri atskleidžia ne tik aferistų viražus, bet, greičiausiai, ir pirkėjų nesąžiningumą. Mat didžioji dalis automobilių iš nieko nenutuokiančių apie apgavystę pardavėjų būdavo nedelsiant parduodama už žymiai mažesnę kainą.
Tarkime, 14 tūkst. eurų vertės automobilį sukčiai parduodavo už 4 950 eurų, taip nepažeisdami nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, kuris numato, kad pagal sandorį atsiskaitant grynaisiais suma negali viršyti 5 tūkst. eurų, įskaitant ir dalinius atsiskaitymus.
Eksperimentinis pasiūlymas
Naivu būtų tikėti, kad gerokai brangesnį automobilį pigiai įsigijęs asmuo gali būti laikomas sąžiningu įgijėju. Nors dalis iš nukentėjusiųjų nupirktų ir pigiai parduotų automobilių yra identifikuoti, tačiau automobiliai taip ir liko pigiai juos nusipirkusių asmenų rankose.
Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ advokatas Tomas Meidus kreipėsi į dabar tyrimui vadovaujantį prokurorą O. Martynaitį dėl automobilių, už kuriuos sukčiai neatsiskaitė, grąžinimą nukentėjusiesiems: „Kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta, nukentėjusieji galėtų būti paskirti tų automobilių saugotojais. Taip nukentėjusieji galėtų atsiimti automobilius, o tie, kurie gerokai didesnės vertės automobilius nusipirko už 5 tūkst. eurų, tegul kreipiasi civiline tvarka, kaip buvo siūloma nukentėjusiesiems.“
Teoriškai teisėsauga, grąžindama automobilius, atkurtų pasitikėjimą ja nukentėjusiųjų akyse, nes 14 tūkst. eurų vertės automobilį už 5 tūkst. įsigijęs asmuo neatrodo kaip sąžiningas pirkėjas. Beje, vienas iš tokių pirkėjų yra policijos pareigūnas, parodymuose patvirtinęs, kad mėnesį ieškojo tokio automobilio šeimai. Kiek keistai atrodo, kad kriminalinės policijos pareigūnui nekilo įtarimų dėl tokios mažos iš sukčių perkamo automobilio kainos.
Prisistato bajoru
Viešojoje erdvėje jau seniai aprašomas L. Valinskas, pabrėžiant, kad šis asmuo pasitikėjimą sukelia savo nepriekaištinga laikysena, tvarkinga apranga ir įtaigiu kalbėjimu. 15min. dar 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.
Už įvairius finansinius nusikaltimus penkis kartus teisti uteniškiai 28 metų L. Valinskas ir 30-metė Skaistė Linkevičiūtė 2008 ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.
Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 proc. avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.
Pasirodo, šiame tyrime minimos L. Valinsko ir jo gyvenimo ir verslo partnerės S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos mūsų šalies pareigūnams ir šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.
2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.
-
Bankų pasiutpolkė – juokas pro ašaras 79
Nepaaiškino ir išgrūdo
Garsus Lietuvos advokatas prieš keletą metų dėl tuo metu jam iki galo nepaaiškinto banko sprendimo turėjo pasijusti kone nusikaltėliu ar teroristu, kuriuo bankas siekė kuo greičiau atsikratyti. Nuoskauda būtų užsimiršusi, jei ne noras susigrąžinti vis dar banke esančius pinigus. Tačiau banko nustatyta bendravimo su klientais tvarka arba, tiksliau, jos nebuvimas privertė prisiminti ir praeities nemalonumus.
Advokatas Tomas Meidus gal prieš dešimt metų pardavė nekilnojamąjį turtą. Tuo metu „Luminor“ bankas dar vadinosi „Nordea“. Advokatas atsidarė sąskaitą ir tapo šio banko klientu. Galiausiai atidarė ir dar vieną sąskaitą advokatų profesinei bendrijai, jau kaip juridinis asmuo.
Pasityčiojimas: „Luminor“ bankas nesiteikė T.Meidui paaiškinti, kodėl jis ir advokatų bendrija tapo nepageidaujamais klientais. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)
„Prieš kokius dvejus trejus metus gaunu laišką iš banko, kuriame aiškinama apie pinigų plovimą, terorizmo riziką, – banko žinią apie tai, kad yra nepageidaujamas klientas, prisiminė advokatas. – Matau, kad tai susiję su manimi asmeniškai ir profesine advokatų bendrija. Buvo labai netikėta. Ėmiau aiškinti, rašyti bankui laiškus.“
Tačiau kažkokių paaiškinimų advokatas taip ir nesulaukė. Jam buvo nurodyta, kad tai banko vidinės tvarkos, direktyvos, kuriomis remdamasis bankas atsisako tokio kliento. Kai nesi teroristas, neužsiimi pinigų plovimu, regis, neturėtų būti sunku paaiškinti bankui galbūt įsivėlusią klaidą.
Įdomiausia, kaip bankas nustatė, kad advokatas gali būti susijęs su nepageidaujamomis, draudžiamomis, nusikalstamomis veikomis. „Žodžiu, niekas neaišku. Dar rašiau, bandžiau skambinti, bet niekas su manimi nekalbėjo“, – tęsė T.Meidus.
Advokatui nieko kito neliko, kaip išeiti iš „Luminor“ banko. Kitame banke T.Meidus atsidarė savo asmeninę ir advokatų bendrijos sąskaitas.
Klientas nerūpi?
Tačiau klausimas, kodėl bankas ėmėsi tokių griežtų sankcijų prieš advokatą, taip ir liko neatsakytas. Praėjus dviem mėnesiams po drastiško „Luminor“ banko sprendimo, T.Meidus sulaukė skambučio iš banko. Skambinusiojo išsakyto teksto turinys, anot advokato, leido suprasti, kad gal čia su tuo išgujimu iš banko ir buvo pasikarščiuota, suprask, įvyko nesusipratimas.
Tik per asmeninę pažintį advokatui pavyko sužinoti tikslesnę atsidūrimo ganėtinai absurdiškoje situacijoje priežastį. Pasirodo, advokato bendravardis – Tomas Meidus yra ne kartą teistas asmuo.
Advokatų kasdienybė prieš teismo posėdžius susirasti salę, kurioje vyks jų ginamojo bylos nagrinėjimas. Atvykę į teismo rūmus advokatai stabteli prie posėdžių tvarkaraščių ir susiranda salės numerį. T.Meidus pasakojo, kad, taip ieškant salės, akis užkliuvusi už teisiamojo Tomo Meidaus pavardės. Aišku, advokatui nė nešovė į galvą mintis, kad toks vardo ir pavardės sutapimas ateityje jam atsirūgs.
„Mūsų didelis būrys advokatų atėjo į teismo rūmus ir žiūrėjome tvarkaraščius, kokia byla kokioje teismo posėdžių salėje vyks. Matome, mano vardas ir pavardė. Kitoje skiltyje išvardyta keletas straipsnių: organizuotas susivienijimas, narkotikai, ginklai ir t.t. Pasižiūrėjau, kad tas bendravardis ne kartą teistas. Tačiau labai juokinga: bankas uždaro ne tik asmeninę sąskaitą, bet ir advokatų bendrijos sąskaitą. Tai nesunku susivokti, kad negali recidyvistas būti ir advokatu. Jie daug nesiaiškinę uždarė sąskaitas, o paskui jau kalbino grįžti“, – kuriozišką situaciją minėjo T.Meidus.
Persikelkime į šiandienos situaciją, kuri privertė advokatą prisiminti šį praeities nemalonumą. Nuo senų laikų „Luminor“ banke buvo likusi dar viena T.Meidaus sąskaitą, kurioje buvo ir kažkiek pinigų. Tačiau realiai advokatas jau keletą metų nebėra šio banko klientas, kortelės galiojimas seniai pasibaigęs, bet programėlės persikelia keičiant telefonus, tačiau neveikia.
Advokatas nusprendė, kad reikia galutinai padėti tašką bendravime su šiuo banku ir pasiimti ar persivesti ten esančius pinigus.
„Paskambinu į „Luminor“. Aišku, neprisiskambinau. Tada parašiau laišką banko nurodytu e.paštu, nurodydamas, kad negaliu prisiskambinti, ir paprašiau man paskambinti nurodytu numeriu. Gavau malonų atsakymą: jiems labai malonu, kad kreipiuosi ir per tris darbo dienas banko atstovai su manimi susisieks. Praėjo kelios savaitės, tačiau niekas nesusisiekė“, – pasakojo advokatas.
Skundai: bankai žongliruoja savo galia, prisidengdami rizikos valdymu, ir, atrodo, nė kiek nesistengia būti paslaugūs klientams. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)
Beldžiasi tuščiai
Automatiniai įvairių paslaugų teikėjų atsakikliai yra tapę kasdienybe ir nė kiek nebestebima. Labiau stebina visai kas kita. Tarkime, kai kurių Kauno poliklinikos padalinių operatorės pasižymi išskirtiniu rūpestingumu ir pačios perskambina radusios laisvą minutę. Prisiskambinti „Sodrai“ nelengva, tačiau į elektronines užklausas paprastai atsako greičiau, nei žadama.
Taip galima būtų minėti tikrai ne vieną Lietuvos paslaugų teikėją, bet, deja, ne „Luminor“ banką. Anot T.Meidaus, po dviejų savaičių nuo pirmojo kreipimosi advokatą pasiekia banko laiškas, kuriame labai apgailestaujama, kad dėl didelio užimtumo vis dar su juo nesusisiekė, bet pažada tai padaryti artimiausiu metu. Ir viskas.
Advokatas dar kartą parašė laišką, kad jau apie mėnesį bando susisiekti, bet niekaip nepavyksta. Po poros dienų bankas sureagavo. Ir vėl itin maloniai padėkojo, kad advokatas parašė, tik, pridūrė, „nežinantys, kokiu klausimu buvo kreiptasi.
„Visa tai trunka porą mėnesių. Galvoju, o jei man tikrai ko nors reikėtų tame banke. Ten yra mano pinigai, koks skirtumas, ar dideli, ar maži, ir aš negaliu jais naudotis. Nei prisiskambinęs, nei parašęs ką nors laimiu“, – tęsė T.Meidus.
Advokatas hipotetiškai pamėgino įsivaizduoti, kiek rūpesčių bendravimas su bankais gali sukelti atokesnėse Lietuvos vietovėse gyvenantiems žmonėms – prisiskambinti negali, bendravimas laiškais pasunkėjęs, norėdamas fiziškai atvykti į banką, privalai iš anksto registruotis. Ar tai tikrai viskas dėl kliento patogumo?
„Šitie pasakojimai apie paslaugų kainų kėlimus, esant tokiam aptarnavimui, kelia daug klausimų. Galų gale – mes jums duodame naudoti mūsų pinigus ir jūs mums turite užtikrinti paslaugos kokybę“, – svarstė advokatas.
Labai juokinga: bankas uždaro ne tik asmeninę sąskaitą, bet ir advokatų bendrijos sąskaitą. Tai nesunku susivokti, kad negali recidyvistas būti ir advokatu.
Gali būti kitaip
T.Meidus stebisi, kodėl banko santykis su juo yra toks, kokį papasakojo: blokuoja galimybę žmogui su juo bendrauti. Advokatas čia pat pateikia Šiaulių banko, visiškai priešingo „Luminor“, pavyzdį:
„Šiaulių banke turiu darbuotoją, kuri man yra davusi savo mobiliojo telefono numerį. Yra buvę, kad tai moteriai skambinau savaitgalį, naktį, iš užsienio, nes turėjau rūpesčių. Ji man padėjo, sutvarkė viską taip, kad aš ramiai galėjau tęsti viešnagę. Šitaip aš suprantu požiūrį į žmogų, į klientą“, – pastebėjo advokatas.
A.Meidus sako girdėjęs, kaip užsienyje žmonės bendrauja su bankais: susitinka, aptarinėja, kad ir verslo klausimus. Vokietijos bankininkai suinteresuoti, kad klientas uždirbtų, nes taip uždirbs ir jie.
„Klausai ir ausys linksta. Bankininkas supranta, kad, jei tu degsi, degs ir jis. O kas pas mus vyksta? Antrą mėnesį negaliu susisiekti su banku“, – prie apkartusios situacijos grįžo advokatas.
T.Meidus įsitikinęs, kad Lietuvos bankas turėtų spręsti tokias problemas. Sukurta daugybė jauniems žmonėms patogių dalykų, tačiau, jei žmogus senas, nesinaudoja elektronine bankininkyste, neturi interneto, jam reikia paskambinti į banką, bet to padaryti negali.
„Tai kas čia per kontora? Kokiame užkampyje gyvenantis senolis lieka prie suskilusios geldos. Tarkime, anūkas nuvežė jį į banką, gavo kortelę, bet kažkas nesuveikė, ką tam senoliui daryti, kai jis negali paskambinti bankui, kuriam galų gale moka už paslaugas. Realiai yra kažkoks jovalas. Gerai, kad aš galiu juoktis, bet kažkam gali būti visai nejuokinga“, – apie galimas problemas samprotavo advokatas.
Pasikartojantys atvejai
Advokato T.Meidaus nemaloni patirtis su „Luminor“ banku – ne vienintelė. Neseniai „Kauno diena“ rašė apie kaunietį rusų kalbos mokytoją Sergej Kozlov, kuris pateko į Rusijai pritaikytų sankcijų biurokratijos liūną. Vien dėl to, kad jo vardas ir pavardė sutampa su asmens, kuriam pritaikytos europinės sankcijos. Kaunietis negalėjo normaliai naudotis banku, nes jo pervedimai buvo blokuojami.
Mokytojas S.Kozlov „Kauno dienai“ pasakojo, kad naudojasi „Swedbank“ paslaugomis, tad, kai pinigai buvo pervedami šio banko viduje, viskas buvo gerai. Tačiau mokyklos, kuriose jis moko rusų kalbos, jam algą perveda iš „Luminor“. Būtent šis bankas sulaikė kauniečio pinigus.
„Laukiau algos ir jos nesulaukiau. Klausiau kolegų, jie sakė, kad gavo dar prieš savaitę. Tada pradėjau judinti mokyklų administraciją. Ten – viskas gerai. Banke „Luminor“ man niekas nieko negalėjo pasakyti, liepė kreiptis į „Swedbank“, nes ten turiu sąskaitą. Įvairiais telefonais skambinau, vis dėlto „Luminor“, matyt, pasigilino, ir algą gavau“, – pasakojo Kaune dirbantis rusų kalbos mokytojas.
Domėdamasis, dėl kokių priežasčių bankai pristabdė jo pinigų pervedimą, S.Kozlov sužinojo, kad jo bendrapavardis yra įtrauktas į Rusijos sankcionuojamų asmenų sąrašą. Paaiškėjo, kad asmuo tokiu pat vardu ir pavarde yra apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ premjeras. Būtent šiam asmeniui ir pritaikytos ES sankcijos. Vadinasi, jis negali ES vykdyti jokių bankų pervedimų, keliauti ir pan.
Situacija: domėdamasis, dėl kokių priežasčių bankai pristabdė jo pinigų pervedimą, S.Kozlov sužinojo, kad jo bendrapavardis yra įtrauktas į Rusijos sankcionuojamų asmenų sąrašą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Kadangi vardas ir pavardė sutapo su kauniečio, bankai automatiškai sustabdė pervedimus į S.Kozlov sąskaitą, manydami, kad pinigai keliauja būtent į sankcionuojamo asmens sąskaitą.
Kaunietis pasakojo, kad pristabdyta pervesti alga – tik dalis kilusių problemų. Pasak S.Kozlov, bankai labai primityviai jam pritaikė sankcijas, nes sutapo vardas ir pavardė, tačiau per daug nesigilino, kad Kaune gyvenantis S.Kozlov yra ne tas pats asmuo, kuris kolaboruoja su separatistais ir siejamas su Ukrainoje vykstančiu karu. Išsiaiškinus su „Luminor“ banku, staigmenų pateikė SEB bankas.
Kaunietis apsilankė šunų kirpykloje, už savo dogo kirpimo paslaugas sumokėjo atlikdamas banko pavedimą. Šį kartą pinigų srautas buvo sustabdytas iš jo sąskaitos, o kirpėja gavo iš banko grasinamą laišką ir turėjo pasiaiškinti, ar pinigus gauna ne iš teroristo.
Komentaras
Audrius Šilgalis
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas
Lietuvos bankas periodiškai gauna finansų įstaigų klientų skundų ir juos nagrinėja. Nuolat atkreipiame finansų įstaigų dėmesį į tinkamą bendravimą su klientais, ypač tais atvejais, kai stabdomos ir analizuojamos kliento operacijos.
Lietuvos bankas ne kartą yra pabrėžęs, kad finansų įstaigos, įgyvendindamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimus ir valdydamos šią riziką, teisės aktuose nustatyta tvarka turi teisę riboti ir (arba) nutraukti dalykinius santykius su klientu, tačiau tai laikytina kraštutine priemone, kai, įvertinus visas aplinkybes, išnaudotos visos rizikos valdymo priemonės ir nėra galimybės valdyti kliento keliamos rizikos. Bet kuriuo atveju, finansų įstaigos, turėdamos klausimų dėl kliento operacijų, veiklos, visada turi komunikuoti su klientu siekdamos gauti informacijos, dokumentų ar paaiškinimų.
Finansų įstaigoms nustatyta pareiga įgyvendinti tarptautines sankcijas, ribojamąsias priemones, tinkamai valdyti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką. Šių reikalavimų įgyvendinimas susijęs su kliento operacijų stebėsena ir analize, todėl finansų įstaiga, esant kliento vardo pavardės ar kitų duomenų sutapimams su nustatytomis sankcijomis, privalo aiškintis, ar klientui netaikomos tarptautinės sankcijos. Finansų įstaigoms nustatyta pareiga vertinti kliento pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką ir aiškintis, ar klientas sąskaitoje nevykdo įtartinų operacijų. Kilus įtarimų, finansų įstaiga gali sustabdyti kliento mokėjimus.
Edvinas Jurevičius
„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas
Įprastai klientams atsakome per trumpesnį nei trijų darbo dienų terminą, todėl konkrečią situaciją reikėtų vertinti atskirai. Pasitaikė tokių atvejų, kai dėl pašto dėžutės nustatymų banko laiškai nukeliauja ne į „Gautųjų“ aplanką, todėl klientams visuomet rekomenduojame patikrinti visus e.pašto aplankus ir įsitikinti, ar jų e.pašte nėra numatyta sąlygų, kai dalis laiškų keliauja ne į svarbiausių gautųjų laiškų aplanką.
„Luminor“ banke klientams suteikiame galimybę pasirinkti patiems – ar užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku, ar į klientų konsultavimo centre apsilankyti be išankstinės registracijos. Toks modelis priimtas siekiant valdyti klientų srautus, atsižvelgiant į tai, kiek laiko skiriame populiariausiems klientų klausimams.
Be išankstinės registracijos teikiame kritines paslaugas: išduodame mokėjimo korteles, aktyvuojame interneto banką ir pan. Daugumą svarbių banko paslaugų galime suteikti ir nuotoliniu būdu, tad dėl mokėjimo kortelės užsakymo ar aktyvavimo, interneto banko atblokavimo ir pan. klientams užtenka paskambinti į banką.
Dėl situacijos Ukrainoje ir kilusio neapibrėžtumo fiksuojami išaugę klientų srautai, tai lėmė poreikį didinti klientų aptarnavimo pajėgumus samdant ir apmokant naujus darbuotojus. Šiuo metu atsiliepiame į 90 proc. klientų skambučių.
Bankas turi tikrinti visus asmenis, kuriems gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomos ES, JAV ir kitų šalių, kurių tarptautines sankcijas savo veikloje įgyvendina bankas, ribojamosios priemonės arba yra nustatyta galima tarptautinių sankcijų pažeidimo rizika. Kilus klausimų dėl ES reglamentų taikymo, kreipiamės į atsakingas institucijas.
Dėl nestabilios geopolitinės situacijos (Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto) ir taikomų sankcijų tam tikroms finansinėms operacijoms, bankas privalo stebėti ir tikrinti klientų atliekamas operacijas, kad būtų užtikrinta, kad rizikos valdymo sistema išliktų stabili ir veiktų tinkamai, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes.
Tokių situacijų, kai neatsižvelgiama į vardų ir pavardžių sutapimus, nebuvo daug, jos nagrinėjamos individualiai, todėl kiekvienu atveju reikėtų atsižvelgti į konkrečias aplinkybes. Apibendrinus situaciją galima pasakyti, kad bankas visuomet stengiasi suteikti visas reikalingas paslaugas klientams, tačiau taip pat siekia laikytis visų teisės aktų ir tarptautinių sankcijų. Viena iš normų, kurias taiko bankas, yra klientų duomenų apsauga.
