Kaip nurodoma LAT pranešime, tai teismas nustatė kovo 1 dieną išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B. nuteistas už tai, kad „Facebook“ paskelbdamas įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio komentarą, viešai niekino T. Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos.

Minimas vyras pernai sausio pabaigoje feisbuke, viešoje T. V. Raskevičiaus paskyroje, po paskelbta nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė“, viešai, iš savo asmeninės paskyros parašė niekinantį komentarą: „Pid...ai job...i bl...  naikint jumis bl...“.

Nors to pakako, kad vyras būtų nuteistas dėl niekinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo parašytas komentaras buvo atsitiktinis, neapgalvotas, labiau spontanškas, taigi, nebuvo kurstantis. Tokį sprendimą paliko ir Apeliacinis teismas.

Nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai.

LAT atmetė prokuroro kasacinį skundą ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų nekeitė. Už šioje byloje padarytą nusikaltimą R. B. liko galioti paskirta 2,7 tūkst. eurų dydžio bauda.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje žemesnės instancijos teismai pagrįstai nenustatė R. B. veikoje tyčinio pavojingo viešo kurstymo, skatinimo, lenkimo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos požymių, todėl išteisindami komentatorių teisės taikymo klaidos nepadarė.

„Nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai. Svarbu nustatyti, ar tokie pareiškimai (...) realiai sudaro prielaidas neapibrėžtam paskyros lankytojų ratui tiesiogiai palenkti interneto portalo skaitytojus smurtauti prieš konkrečią žmonių grupę“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Anot teismo, sprendžiant klausimą dėl konkrečios neapykantos kalbos išraiškos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, turi būti nustatyti konkretūs nusikaltimo sudėties požymiai, be kita ko, kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos ir kaltininko tiesioginė tyčia taip elgtis.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kaščiūnas įsirašęs į penktadalį visų Seimo laikinųjų grupių. Iš viso jų – 44. Nuo bendradarbiavimo su skautais iki daugiafunkčių miškų puoselėjimo grupės. Veiklų tiek, kad kai kurias reikia prisiminti.

Seimo nariai gali burtis į laikinąsias grupes ir net būdami skirtingose frakcijose susitikinėti bei dalintis informacija. Septyniolika Seimo narių susibūrė į „Moterų“ grupę. Seimo „Moterų“ grupėje – tik vienas vyras.

„Seime, mano kabinete, Žmogaus teisių komitete, kabo Ruth Ginsburg portretas. Ji buvo JAV Aukščiausiojo Teismo teisėja, kuri labai aktyviai pasisakė už moterų ir lyčių lygybės teises“, – sakė „laisvietis“ Tomas Raskevičius.

Jis save vadina feministu. „Moterų“ grupėje nagrinėja lyčių lygybę. „Ir nėra čia beprecedentis įvykis – praeitoje kadencijoje, laikinojoje „Moterų“ grupėje veikė du vyrai – Simonas Gentvilas ir Dainius Kepenis. Kodėl jie neprisijungė šioje kadencijoje, nežinau“, – pasakojo T. Raskevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jis įsirašęs į keturias grupes. Taip pat jis grupėje „Už šeimą“. Joje – 35 Seimo nariai. „Taip, jis irgi yra. Pats pasisiūlė. Na, bando oponuoti kartais. Sekasi sunkiai, kai vienas lauke esi ne karys“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.

A. Širinskienė – grupėje „Už šeimą“ ir dar trijose kitose, bet ne „Moterų“. „Nesulaukiau kvietimo iš kolegių, matyt, nusprendė, kad aš lytį pasikeičiau“, – šmaikštavo Seimo narė.

Nesulaukiau kvietimo iš kolegių, matyt, nusprendė, kad aš lytį pasikeičiau.

A. Širinskienė dalyvauja ir „Maldos“ grupės veikloje. Joje – 34 Seimo nariai. Jie drauge meldžiasi. „Valstietis“ Aurelijus Veryga – taip pat. „Būna dienų, kai ateina kunigas į Seimą. Yra koplytėlė ir Seimo nariai, kurie nori pasimelsti, jie ir susirenka tai padaryti“, – atviravo A. Veryga.

„Etno bičiulių“ grupei priklauso penkiolika Seimo narių, bet ne visi grupės nariai apie jos veiklą žino. „Kolegos eina, prašo. Man atrodo, minimaliai bent septyni turi būti, tai, matyt, dėl to ir pasirašiau kolegoms“, – kalbėjo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Po interviu nueidamas jis prisiminė, kaip į „Etno bičiulių“ grupę įsirašė. Pinigų už dalyvavimą grupėse Seimo nariai negauna. Dar yra grupė – „Seimo irklavimo klubas“. Joje – dešimt parlamentarų. „Kol kas dar tikrai neirklavome, jeigu bus reikalas, su kolegomis gal ir pairkluosime, bet ji reikalinga tam, kad būtų efektyviai sprendžiamos šiai sporto šakai reikalingos infrastruktūros, vystymo klausimai“, – teigė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

Šiai grupei vadovauja liberalas ir aplinkos ministras S. Gentvilas.

S. Daukanto aikštės prieigose į akciją bendruomenės nariai ir palaikytojai susibūrė nešini vaivorykštės spalvų vėliavomis, o akcijos organizatorius Tomas Raškevičius ragino šalies vadovą „tesėti pažadus“.

„Mes visą birželį prezidentui priminėme jo rinkiminį pažadą, duotą rinkimų kampanijos metu – įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį“, – BNS prieš akciją sakė jos organizatorius T. Raškevičius, jis yra ir kandidatas į Seimą Laisvės partijos sąraše.

„Prezidentas pažado neištesėjo, tai šiandien mes darome draugišką, šviesią akciją prie Prezidentūros, paskutinį kartą kviesdami prezidentą prisiminti tą pažadą“, – pridūrė LGBT bendruomenės narys.

Jo teigimu, pats prezidentas turi nuspręsti, „kada jam būtų patogu“ įsisegti ženklelį.

T. Raškevičius taip pat pridūrė, kad „būtų nuostabi“ proga G. Nausėdai įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį per LGBT eitynes „Vilnius pride 2020“ liepos 11 dieną.

Būtų nuostabi proga G. Nausėdai įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį per LGBT eitynes „Vilnius pride 2020“ liepos 11 dieną.

Į akciją šalia Prezidentūros atvykusi 39-erių administratorė Dana Regelskienė BNS teigė norinti, kad G. Nausėda laikytųsi pažado, taip pat teigė palaikanti LGBT bendruomenę.

„Atėjau palaikyti ir paprašyti tesėti pažadą pono prezidento, aš palaikau visus žmones, teisę būti, nesvarbu, kokios lytinės pažiūros, kokia rasė“, – kalbėjo moteris.

27-erių Donatas Staneika, prisistatęs kaip Laisvės partijos kandidatas į Seimą, tvirtino, kad politikai turėtų pagalvoti ir apie partnerystės įteisinimą.

„Būtų šaunu, kad politikai parodytų solidarumo su LGBT bendruomene (...) Man atrodo, kad tas ženklelis tik simbolis, būtų kur kas smagiau, jeigu politikai imtųsi žingsnių ir pradėtų, sakykim, kad ir nuo partnerystės įteisinimo“, – žurnalistams sakė jaunas vyras.

Pernai gegužę per prezidento rinkimų debatus G. Nausėda sakė, jog vaivorykštės spalvų ženklelį įsisegtų, kad pademonstruotų „solidarumą brutaliam nesuvokimui, kad gyvename visuomenėje, kurioje privalome gerbti vienas kitą ir, jeigu matysiu bent menkiausias tokio netolerantiškumo apraiškas, aš į tai tikrai reaguosiu ir pareikšiu savo žmogišką solidarumą“.

Akcijos metu jos dalyviai taip pat skandavo, kad nori drąsaus prezidento, tuo metu akcijos visuomenės rimtimi ir stebėjimu, ar nėra pažeidimų, rūpinosi pora policijos ekipažų.

Birželis pasaulyje yra minimas kaip LGBT lygiateisiškumo mėnuo.

Socialinės dokumentikos laida „Emigrantai“ šį kartą jus kvies į vieną tolerantiškiausių didmiesčių pasaulyje – Niujorką. Čia jau nieko nebestebina gatve praeinantys už rankų susikabinę vyrai ar dvi moterys. Taip pat niekas nesistebi vykstančiomis tos pačios lyties vestuvėmis ar gėjų šeimose augančiais vaikais.

Dvidešimt penkerių metų Tomas Raskevičius į Užatlantę vyko ieškoti tolerancijos ir neįkainojamos patirties. Kaunietis nebijo prisipažinti, jog jis – gėjus. Lietuvoje vyrukas dirbo vienintelėje organizacijoje, ginančioje homoseksualių žmonių teises. Pradėjęs Lietuvoje studijuoti politikos mokslus, tačiau Budapešte baigęs žmogaus teisių studijas Tomas nusprendė keisti pasaulį ir aktyviai ginti žmogaus teises.

Niujorke vyrukas dirba vienoje iš organizacijų, ginančių gėjų, lesbiečių, biseksualių bei transseksualių žmonių teises. Čia Tomas atsakingas už renginius. Tačiau lietuvis pabrėžia, jog Niujorke yra begalė tokių organizacijų, o jo darbovietė specializuojasi bei padeda homoseksualiems žmonėms įsivaikinti vaikus. „Nereikia bijoti gėjams leisti auginti vaikus, jie tikrai gali būti geri tėvai“, – teigia Tomas.

Lietuvis nesiruošia pamiršti Lietuvos, jis jaučia, jog tėvynėje jo laukia daug sunkaus darbo. Jungtinėse Amerikos Valstijose Tomas kaupia patirtį, stebi, kaip amerikiečiai kovoja su konservatyviai nusiteikusiais žmonėmis. Vyrukas žada grįžti ir dar aktyviau kovoti už laisvę, žmogų ir toleranciją.

Antroji „Emigrantų“ istorija apie meilės emigrantę Renatą. Prieš šešerius metus ji studijavo Vengrijoje, Budapešte. Atsitiktinai metro moteris susipažino su būsimu savo vyru gruzinu. Renata ant rankinės nešiojo ženklelį, išreiškiantį palaikymą Gruzijai kare su Rusija. Būtent šis nekaltas daiktas tapo priežastimi gražios pažinties, kuri vėliau peraugo į santuoką. Abu studentai baigę mokslus net nesvarstė galimybės pasukti savais keliais – aktyviai ieškojo galimybių gyventi kartu. Deja, Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė ir darbų perspektyvos ženkliai sumažėjo. Pora išvyko į Gruziją. Renatai tai buvo iššūkis, mat moteris nemokėjo nei gruziniškai, nei rusiškai...

Šiandien jauna šeima augina dukrelę Rūtą, abu dirba kvalifikuotus ir gerai apmokamus darbus bei kuria savo šeimyninį lizdelį Gruzijoje. Visgi jie svajoja apie galimybę vykti gyventi į Lietuvą.

„Emigrantai“ – antradienį 19:20 val. per LRT televiziją. Reportažus rengė Orijus Gasanovas ir Akvilė Kavaliauskaitė.