„Lietuvos bendrojo vidaus produktas (BVP) 2021 metais siekė 55,4 mlrd. eurų, o Lietuvos krovininio transporto (kelių, geležinkelių ir jūrų) eksportas į Rusiją 2021 metais siekė vos 0,28 mlrd. eurų, kas sudaro apie 0,5 proc. BVP. Praradimas, bet tikrai ne toks, kokį įsivaizduoja Kaliningrado gubernatorius“, – savo feisbuko paskyroje teigė Ž. Mauricas.

Jis aiškina, kad tokie gubernatoriaus žodžiai neturėtų stebinti, nes Rusijos propaganda eilę metų transliuoja žinią, jog Baltijos šalys yra labai priklausomos nuo rusiškų ir baltarusiškų prekių tranzito. Anot Ž. Maurico, tokios žinios neatitinka tiesos ir tai įrodo ekonominiai rodikliai.

„Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją 2021 metais siekė 0,37 mlrd. eurų, kas sudarė 0,7 proc. BVP. Tuo tarpu 2022 m. pavasarį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją buvo sumažėjęs apie 60 proc., o šiuo metu srautas yra kone sustojęs, tad dėl sustabdyto prekių judėjimo papildomos ekonominės žalos Lietuva nepatirs“, – tvirtino ekonomistas.

„Lietuvos paslaugų eksportas į Rusiją 2021 metais siekė 0,78 mlrd. eurų, kas sudarė 1,4 proc. BVP. Tad bendras Lietuvos eksportas į Rusiją 2021 m. siekė 2,1 proc. BVP“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas siūlo visiškai uždrausti prekių judėjimą tarp Baltijos šalių ir Rusijos, išskyrus tranzitą. Gubernatorius tokį siūlymą pateikė kaip reakciją į įsigaliojusias Europos Sąjungos (ES) sankcijas, dėl kurių Lietuva apribojo įvairių prekių tranzitą į Kaliningradą.

Šią savaitę Rusijos ir Baltarusijos prezidentai aptarė galimas bendras priemones prieš Lietuvą dėl šios taikomų tranzito ribojimų į Rusijai priklausančią Kaliningrado sritį, pirmadienį pareiškė Kremlius.

„Atkreiptas dėmesys į situaciją, susijusią su Lietuvos įvestais neteisėtais ribojimais prekių tranzitui į Kaliningrado sritį, – sakoma Kremliaus pranešime, paskelbtame po Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pokalbio. – Šiame kontekste aptarti galimi bendri veiksmai“.

Pasak Kaliningrado gubernatoriaus A. Alichanovo, Lietuvos vykdomi veiksmai paveikia maždaug 50 proc. viso eksklavo importo. Maskva reikalauja atšaukti atitinkamas priemones ir kaltina ES, esą ši pažeidė 2002 m. susitarimą dėl tranzito į Kaliningradą.

„Visą savaitgalį Vyriausybė derasi su Europos Komisija (EK), pristatydama Lietuvos poziciją sankcijų įgyvendinimo klausimu. Šių derybų rezultatai bus aptarti pirmadienį kviečiamame susitikime su prezidentu“, – BNS sekmadienį sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Pasak R. Jasiulionio, prezidentas palaiko „greitą ir aktyvų veiksmų derinimo su EK procesą“ ir sutinka, kad dalis darbų turėjo būti padaryta iš anksto, iki sankcijų įsigaliojimo.

„Prezidento manymu, šiuo metu ypač reikia valdančiosios daugumo vienybės, pasitikėjimo Vyriausybe ir leisti jai dirbti“, – šalies vadovo poziciją perdavė jo atstovas.

Prezidentūra pranešė, kad pirmadienį vyks tarpinstitucinis pasitarimas dėl ketvirtojo ES sankcijų paketo Rusijai taikymo kartu su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kitų valstybės institucijų atstovais.

Anksčiau šeštadienį prezidentas paskelbė, kad Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo.

„Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų. Tik veikdami išvien, pasieksime, kad sankcijos būtų skaudžios šaliai agresorei“, – feisbuke šeštadienį parašė G. Nausėda.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

„Man truputį primena Taivano klausimą“, – Briuselyje žurnalistams teigė B. Ropė. Paklaustas, ar sąsajų tarp sprendimų jis įžvelgia dėl skubėjimo, B. Ropė patikslino, kad paprasčiausiai jam atrodo esą reikėjo priimti sprendimus įvertinus pasekmes.

„Ne tai kad paskubėta, bet turėjome pasimokyti ir pasitarti, priimti sprendimus, įvertinti pasekmes ir juos leisti. Aš nežinau, ar tai buvo daroma, ar tai buvo paprasčiausiai formaliai pritaikytas europinis dokumentas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungą ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą. Tačiau Lietuvos politikai Rusijos reiškiamus priekaištus vadina propaganda.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.

URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.

Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Kaliningrado sritį ir iš jos. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.

Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.

„Ką reiškia išimtys? Išimtys nužudo sankcijas. Tai yra esminis dalykas. Rusijos esminis dalykas yra nužudyti sankcijas. Tad dabar ji specialiai kaitina temperatūrą, eskaluoja, kad kažkas nuspręstų padaryti išimtis ir nužudytų pačią sankcijų idėją. Jei kažkas siūlo tokiu keliu eiti, tai jie siūlo rusišką receptą – atšaukti sankcijas. Paklauskite Rusijos, kas būtų deeskalacija jiems. Jie sakytų – atšaukite sankcijas. Tai mes kažkokio patrepsėjimo išsigąstame ir būsime už sankcijų atšaukimo prašymą? Tai nerimta“, – po trečiadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

„Tai yra ES sankcijų įgyvendinimo mechanizmas ir Lietuva, kaip atsakinga Europos Sąjungos valstybė, kuri visada kalbėjo, kad sankcijų poveikis yra labai svarus atgrasant Rusiją nuo tolimesnių karinių veiksmų, uždedant jai apynasrį ir baudžiant už tai, ką ji daro Ukrainoje... Manau, kad tai privaloma daryti“, – tvirtino politikas.

Laurynas Kasčiūnas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skernelis tikina, kad Lietuva turėjo ir kitokį pasirinkimą nei, vadovaujantis ES sprendimais, įgyvendinti Rusijos pyktį iššaukusius kai kurių produktų tranzito ribojimus per Lietuvą į Kaliningrado sritį.

Rusijos esminis dalykas yra nužudyti sankcijas. Tad dabar ji specialiai kaitina temperatūrą, eskaluoja, kad kažkas nuspręstų padaryti išimtis ir nužudytų pačią sankcijų idėją.

„Lietuva turėjo pasirinkimą prieš priimant sprendimus. Kitokį pasirinkimą, bet pasirinko tokį kelią“, – trečiadienį sake ekspremjeras.

Pasak jo, ir šiuo atveju reikėjo įvertinti kokias pasekmes priimti sprendimai turės Lietuvos saugumui.

„Kiekvienu atveju kai svarstomi sankcijų paketai valstybės numato tam tikras grėsmes – konkrečiai kas gali būti, kaip gali būti tai panaudota atsakant į sankcijas prieš konkrečią valstybę. Lietuva tai turėjo vertinti... Galbūt ir įvertino – esame drąsi šalis ir tokį sprendimą priėmėme“, – sakė ekspremjeras.

Visgi dabar prašyti išimties dėl atsiradusių apribojimų S. Skvernelio nuomone nereikėtų.

„Aš nemanau, kad dabar reikėtų keisti. Mes išgirdome kokiais motyvais buvo sprendimai priimti. Mano galva, kad sankcijos, kurios taikomos, turi būti paveikios (...) Tai kas šiandien yra ribojama pervežti iš Rusijos teritorijos į Rusijos teritoriją tranzitu, ar tai tikrai yra skausmingos sankcijos? Ar jos buvo vertos to, kokią reakciją išsaukia“, – klausimus kėlė S. Skvernelis, visgi pripažindamas, kad priimti sprendimai atitinka ES teisę.

Saulius Skvernelis. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

L. Kasčiūnas: esame pasiekę solidų atsparumo lygį prieš Rusijos veiksmus energetikos sektoriuje

L. Kasčiūnas sako, kad Lietuva yra pajėgi užsitikrinti elektros tiekimą, jei reaguojant į apribotą prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą Kremlius atjungtų šalį nuo Maskvoje valdomo Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos elektros žiedo (BRELL).

Parlamentaro teigimu, energetiniai apribojimai yra vienas būdų, kaip Maskva gali atsakyti į savaitgalį įsigaliojusį Europos Sąjungos draudimą geležinkeliais vežti plieną ir kt. metalus Lietuvos teritorija.

„Mes pasiruošę“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.

„Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios. Net ir elektros energetikai, kur yra kalbų, kad mus atjungs nuo BRELL sistemos. Mes galėtume (užsitikrinti elektros tiekimą – ELTA) ir be šios sistemos“, – patikino jis.

NSGK pirmininkas taip pat priminė, kad Lietuva jau nebevartoja rusiškų gamtinių dujų.

Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios.

„Kaip puikiai žinote, mūsų balanse rusiškų dujų nėra, ten esame tikrai stiprūs, pajėgus. Šioje vietoje esame pasiruošę, turime pasiekę tam tikrą atsparumo lygį ir, manau, kad jis tikrai solidus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak politiko, „ne viskas taip paprasta“ ir apie rimtas neigiamas pasekmes visiems Lietuvos gyventojams kalbantiems Kremliaus pareigūnams, kadangi pats Kaliningradas priklausomas nuo per Lietuvą einančios infrastruktūros.

„Ne viskas taip paprasta ir jiems. Jie gali turėt suskystintų dujų terminalą, vis tiek yra priklausomi nuo vamzdžio, einančio per Lietuvą. Jie irgi turi tą kalkuliuoti, svarstyti, mąstyti, dėliodami savo tam tikrus atsakus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas. Kartu jis atskleidė nemanąs, jog karinių priemonių panaudojimas prieš Lietuvą yra tikėtinas.

„Jie negali šiuo metu kariauti antro karo vienu metu. Jie gali riaumoti, rėkauti, bet jei kalbame apie iššūkį NATO šaliai, jie tiesiog nepajėgūs to daryti. Gali daryti provokacijas, įgyvendinti lokalų algoritmą, bet kalbėti apie kažkokią karinę invaziją, jie tiesiog nepajėgūs“, – svarstė NSGK pirmininkas.

„Jie skamba maždaug taip: „Ar visuomenė tikrai sužinos apie galimą priešų judėjimą Lietuvos sienų link? Situacija įtempta, žiniasklaida tyli“, – rašoma Lietuvoje kariuomenės feisbuko paskyroje. – Siekis įbauginti, sukelti sumaištį ir nepasitikėjimą savo valstybe – klasikinis propagandos tikslas, kuriam pasiekti pasitelkiamos informacinės operacijos. Kad ir šiuo atveju – įsigaliojo sankcijų Rusijai paketas, dėl kurio sutarė visos ES valstybės. Jeigu konkrečiau, draudimas įsigaliojo daliai prekių, t.y. plienui ir juodiesiems metalams. Nesankcionuotos prekės ir keleiviai keliauja įprastai. Šioje vietoje melas ir vaizduotė suplakti su tiesos dalimi: rezultatą matome, tikslai aiškūs. Dabar dėl priešų judėjimo, primename – šiuo klausimu dirba mūsų žvalgyba.“

Anot kariuomenės atstovų, žvalgybinė informacija renkama iš skirtingų šaltinių: atvirų, žmogiškųjų, ryšio, vaizdinių, matuojant ir naudojant visas įmanomas priemones – nuo nematomų iki labai gerai matomų, nuo važiuojančių, skrendančių, plaukiančių, iki bėgančių ar tvirtai stovinčių.

„Žvalgyba pauzių nedaro – renka informaciją, analizuoja, vertina, daro išvadas. Tai – mūsų įspėjimo sistema, veikianti realiu laiku. Neseniai rašėme apie sąjungininkų AWACS orlaivį Lietuvoje, kuris aptinka ginkluotės sistemas ir atlieka kitas užduotis už 850 km, tai tik vienas pavyzdžių. Žvalgybinė informacija kartu su kariniu patarimu perduodama sprendimų priėmėjams.  Jeigu trumpai – situacija išlieka nepakitusi. Šiai dienai tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai nėra. Informacinių ir kitokio pobūdžio provokacijų bei grasinimų sulaukiame nuolatos, tačiau nenumojame į tai ranka ir išliekame budrūs – tam ir treniruojamės. Tokie esame nuo karaliaus Mindaugo laikų – kaimynas iš rytų nekinta. Esame pasiruošę veikti neapibrėžtumo ir chaoso sąlygomis, tačiau šiandien treniruojamės įprastai, jokio pagrindo kitokiai reakcijai neturime.“

Kariuomenės atstovai teigia, kad jie laikosi esminės ir nepalaužiamos taisyklės – sakyti tik tiesą. „Tačiau labai svarbu – nepasiduokime provokacijoms ir pirminėms emocijoms. Karinė technika prie sienų neatsiranda netikėtai. Esame pasiruošę gintis ir ginti, jeigu tik to prireiks. Esame maža, bet galinga ir nepalaužiama valstybė, kai esame vieningi ir budrūs. Tai jau įrodėme ne kartą“, – priminė kariuomenės atstovai.

Primename, kad Rusijos valdžios pareigūnai įspėja Lietuvą dėl rimtų pasekmių, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį.

Dėl praėjusią savaitę įsigaliojusių ribojimų Maskva kaltina tranzito valstybę Lietuvą, tačiau šalies pareigūnai tvirtina tik įgyvendinantys ES paskelbtas sankcijas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.