Anot įmonės atstovės Indrės Mažeikienės, neišspręsta dalis su žaliavų tiekimu susijusių klausimų, bendrovės veiklą trikdo su Vakarų sankcijomis susijęs finansinių operacijų tikrinimas bankuose bei „Lietuvos geležinkelių“ praėjusią savaitę laikinai sustabdytas žaliavų ir produkcijos vežimas tarp gamyklos ir Klaipėdos uosto.

I. Mažeikienės teigimu, šiuo metu gamykloje veikia sieros ir fosforo rūgšties bei trąšų gamybos cechai.

„Bendrovė veikia sumažintu pajėgumu“, – BNS trečiadienį teigė I. Mažeikienė.

Anot jos, dėl įvairių priežasčių vis dar stringa žaliavų pirkimas ir tiekimas, procesą trikdo bankai, atliekantys privalomą operacijų tikrinimą, susijusį su tarptautinių sankcijų kontrole.

„Apsirūpinimas gamybai būtinomis žaliavomis vis dar yra didelis iššūkis. Kai kurie tarptautiniai ir netgi Lietuvoje veikiantys bankai ir toliau blokuoja arba sulaiko atsiskaitymus, todėl pirkimų ir tiekimo organizavimas nėra sklandus“, – teigia I. Mažeikienė.

Bendrovė veikia sumažintu pajėgumu.

Pasak jos, dešimt dienų buvo nutrauktas žaliavų ir produkcijos gabenimas geležinkeliu tarp Klaipėdos uosto ir gamyklos – tai lėmė ne tik operacijų patikra bankuose, bet ir sustiprinta „Lietuvos geležinkelių“ politika sankcijų atžvilgiu.

„Praeitą savaitę dėl bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vykdyto sustiprinto sankcijų apėjimo režimo bei ilgų bankinių institucijų atliekamų mokėjimų tikrinimo procedūrų laikinai buvo nutrauktas žaliavų ir produkcijos gabenimas tarp bendrovės ir uosto. Pašalinus administracinius trikdžius, „Lifosos“ produkcijos ir žaliavų gabenimas geležinkeliais buvo atnaujintas“, – BNS sakė I. Mažeikienė.

LTG teigia, kad „Lifosos“ krovinių gabenimas buvo stabdomas negavus atsiskaitymų iš anksto.

„LTG Cargo“ paslaugas didžiajai daliai klientų jau kurį laiką teikia pagal išankstinio atsiskaitymo sąlygas – tik gavusi apmokėjimą už jas. Tai reiškia, kad būtina sąlyga komercinėms krovinių gabenimo paslaugoms teikti – klientų galimybė už jas tinkamai atsiskaityti. Jei krovinio vežimo paraiškos atitinka LTG grupės taikomus atitikimo sankcijoms reikalavimus ir mokėjimas už prekių gabenimą yra gautas, krovinys būna gabenamas“, – teigiama grupės komentare BNS.  

Bendrovė išsamiau nekomentuoja situacijos trąšų rinkoje bei pagamintos produkcijos realizavimo galimybių.

„Situacija trąšų rinkoje yra sudėtinga, tačiau opesnė problema išlieka „Lifosos“ galimybės naudotis tarptautinės bankų sistemos finansinėmis paslaugomis su tiekėjais atsiskaityti ir mokėjimams iš klientų gauti“, – sakė „Lifosos“ atstovė. 

Užsitęsus bendrovės atsiskaitymų už žaliavas tikrinimui ir dėl vėluojančių mokėjimų sustojus jų tiekimui gamyba „Lifosoje“ vasario 22-ąją buvo laikinai sustabdyta ir atnaujinta kovo pradžioje.

Įmonę nuo praėjusių metų gegužės prižiūri laikinasis administratorius, kuris užtikrina „Lifosos“ veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

Pernai kovo 9-ąją Europos Sąjungai paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, pernai balandį ji taip pat laikinai stabdė veiklą.

„Lifosa“ gamybą buvo laikinai sustabdžiusi nuo rugsėjo 14-osios iki gruodžio 20-osios, o tai lėmė vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumas bei smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos.

„Nuo gruodžio mėnesio vidurio, kai buvo atnaujinta bendrovės veikla, „Lifosa“ veikia sumažintu pajėgumu. Bendrovėje gaminama įprasta produkcija – azoto-fosforo trąšos, diamonio fosfatas, vandenyje tirpios trąšos bei pašariniai fosfatai“, – BNS sakė viešųjų ryšių specialistė Indrė Mažeikienė

Anot jos, šiuo metu prastovose yra 2 proc. „Lifosos“ darbuotojų, kurių iš viso yra 919.

„Lifosa“ gamybą buvo laikinai sustabdžiusi nuo rugsėjo 14-osios iki gruodžio 20-osios, o tai lėmė vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumas bei smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos. 

Įmonės profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama BNS sakė, jog negalima teigti, kad „Lifosoje“ viskas grįžo į ankstesnes vėžes, nors gamyba vyksta, o beveik visi darbuotojai sugrįžo į darbą.

„Gamyba vyksta. Didžioji dalis darbuotojų grįžę iš prastovų. Tik apie 1,5 procento darbuotojų dar yra prastovose. Tikriausiai dėl to, kad gamyba nevykdoma pilnu pajėgumu, todėl teigti, kad viskas grįžo į ankstesnes vėžes, negalėčiau. Priežasčių komentuoti nenoriu, nes tiksliausiai jas nurodyti gali tik įmonės vadovybė ar jos atstovas“, – BNS sakė K. Šlama.

Iki sankcijų taikymo pernai pavasarį „Lifosoje“ dirbo 1030 darbuotojų.

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai „Lifosos“ veikla pirmą kartą buvo sustabdyta pernai nuo balandžio 10-osios iki rugpjūčio 7 dienos.

Europos Sąjungai kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Gegužės 24-ąją darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

„Tikiu, kad nelaiminga bus tik viena grupė – tai tie savininkai, kuriems taikomos sankcijos, tačiau, mano nuomone, net ir akcininkams turėtų būti naudinga veikianti įmonė“, – interviu BNS sako valstybiniame bei privačiame sektoriuje dirbęs patyręs vadybininkasR. Vaštakas. 

„Lifosą“ laikinai administruojanti nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ pirmadienį pranešė, kad nuo gegužės pabaigos dirbusį įgaliotąjį asmenį Egidijų Kaselį keičia R. Vaštakas.

– Pirmadienį pristatant jus minėta, kad jau liepos pabaigoje į darbo vietas grįš didžioji dalis „Lifosos“ darbuotojų. Kaip Jums ši užduotis atrodo dabar, kai praleidote įmonėje kelias dienas?

– Kiek atsimenu, nėra nustatyta liepos pabaiga, o rugpjūčio pirma pusė – apie tą laiką ir kalbama. Mano užduotis buvo susipažinti su dokumentais, ir teisiniais, ir įmonės, susipažinti su vadovybe. Tą aš ir padariau, labai noriu, kad būtų vertinama, kad mes kartu dirbame, atrodo, jog santykis yra labai neblogas, bet šiandien dar sunku pasakyti, dabar reikia padirbėti ir pabandyti parodyti rezultatą.

– Kaip vertinate šią užduotį – juk sankcionuojamos įmonės administravimo Lietuvoje patirties nėra? 

– Tai tikrai yra iššūkis, galima tai drąsiai pasakyti, bet tą iššūkį, vertinant Lietuvos sankcijų įstatymą ir finansų ministro įsakymą, – mes esame tie asmenys, kurie turi užtikrinti teisės aktų galiojimą. Aš matau iš valstybės pusės labai rimtą geranoriškumą, kad ši įmonė imtų veikti. Galiu tik pasidžiaugti judėjimu į priekį ir tikėtis, kad tai, ko nori darbuotojai ir ko nori valstybė, turi įvykti.

– Manote, kad šioje situacijoje yra sąlyčio taškas, kurį pasiekus visi būtų laimingi?

– Tikiu, kad nelaiminga bus tik viena grupė – tai tie savininkai, kuriems taikomos sankcijos, tačiau, mano nuomone, net ir akcininkams turėtų būti naudinga veikianti įmonė.

– Naudinga kuo?

– Jeigu sankcijos veikia visu rimtumu, tai įmonė stovi, įranga rūdija, o specialistai išsivaikšto.

– O kaip jūs atsidūrėte šioje pozicijoje – jus pakvietė administratorė ar Finansų ministerija?

– Mane pakvietė „Finance Guru“, administruojanti įmonė. Jeigu teisingai suprantu, tai aš dalyvavau atrankoje, tačiau tiksliai nežinau. Aš buvau pakviestas pokalbiui, nieko nežinau apie kitus kandidatus, supratau, kad kai su manimi kalbėjosi, tai kalbėjosi kaip su galimu kandidatu, o vėliau pranešė, kad galiu dirbti šį darbą. Galiu pasidžiaugti, kad tapau administratoriumi ir matau, koks didelis darbų frontas laukia.

– Ar jums reikėjo šią poziciją derinti su valstybės įstaigomis, ministerija?

– Viską vykdė „Finance Guru“ vadovybė, aš tų procedūrų tiksliai nežinau.

– Ar jūsų komandoje ir toliau lieka ligšiolinis įgaliotas asmuo E. Kaselis?

– Tikrai nieko negaliu pasakyti apie šį asmenį. Aš jo nepažįstu, nebuvau sutikęs, nežinau tolesnio jo likimo – tai geriausiai žino įmonės vadovybė.

– Ką jūs veikėte iki šio paskyrimo?

– Praėjusiais metais pardaviau savo verslą, pirmiausiai pailsėjau, atostogavau, o vėliau įregistravau individualią veiklą ir užsiėmiau verslo konsultacijų veikla, tuo ir dirbau, o dabar teks koncentruotis į administratoriaus veiklą.  

– Dėkoju už atsakymus.

R. Vaštakas yra vadovavęs bendrovėms „Sirijus“, „Klaipėdos Smeltė“, dirbęs Vokietijos koncerno „Siemens“ antrinėje įmonėje „Baltijos automobilių technika“, buvęs „Klaipėdos laivų remonto“, „Achemos“, „Klasco“ valdybų narys, Susisiekimo ministerijai pavaldžių 18 bendrovių ir įmonių – Lietuvos paštas, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Vilniaus tarptautinis oro uostas – valdybos pirmininkas, vadovavo „Eikos“ Klaipėdos regionui, koncernui „Achemos grupė“.

„Lifosos“ sąskaitos įšaldytos kovo 9-ąją, kai Europos Sąjunga paskelbė sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai. Balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“ (dabar „EuroChem Europe“), kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

R. Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai.

„Lifosoje“ iki sankcijų taikymo dirbo 1030 darbuotojų, šiuo metu jų yra 978, rodo „Sodros“ duomenys.

„Finance Guru“, kartu su partneriais „Zeta Law“, „Ernst & Young Baltic“, „EY Law“, „Grant Thornton Baltic“ bei „Domus Sola“, Finansų ministerija laikinąja bendrovės administratore paskyrė gegužės 23-iąją, administratorė skiriama metams.

Rajono meras sako, kad gyventojai neturėjo pajusti šių pokyčių, nes jie įvyko šildymo sezono pabaigoje, tačiau ar „Lifosa“ tieks šilumą ateityje, Kėdainių vadovas garantijų pripažino neturintis.

„Viskas įvyko prieš pat šildymo sezono pabaigą, tai niekas nepajuto, bet rudenį gali pasijusti. Nenoriu nieko prognozuoti, bet jeigu viskas atsistatys taip, kaip buvo, tai įmonė ir toliau tieks perteklinę šilumą miestui. Tik norint ją gauti, reikia dirbti pilnu pajėgumu. O gal jie tik sau gamins?“ – BNS sakė Valentinas Tamulis.

Perteklinę šilumą į centralizuotus tinklus tiekusios „Lifosos“ veikla sutriko kovo 9-ąją, kai dėl tarptautinių sankcijų areštuotos jos sąskaitas, o balandžio 10-ąją įmonės veikla sustabdyta.

„Pilnai sustabdžius gamybą, šiluma Kėdainiams nėra tiekiama“, – BNS sakė bendrovės viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.

Iki tol gamybos procese gaunama šiluma visiškai patenkindavo Kėdainių poreikį. Bendrovės atstovas teigė, kad atnaujinusi veiklą gamykla ir vėl galėtų miestą aprūpinti šiluma, tačiau jos apimtys priklausytų nuo įmonės pajėgumo.

„Lifosa“ gali pradėti tiekti šilumą Kėdainiams nors ir minimaliai atnaujinus gamybą. To pakaktų tiekti šilumą šiltuoju metų laiku. Atnaujinus gamybą 100 proc. šilumos tiekimą įmonė užtikrintų ištisus metus“, – sakė N. Vilkevičius.

Šilumą Kėdainiams dabar tiekiančios bendrovės „Panevėžio energija“ vadovas teigė, kad „Lifosos“, kaip nepriklausomo šilumos gamintojo, praradimas padarė įtakos šilumos kainai visame regione – ji pabrango apie 30 procentų.

„Dabar visam balanse mūsų kaina pabrango maždaug 30 procentų. Sutapo du dalykai, vienas – kad „Lifosa“ sustojo, antras – tuo pačiu metu augo ir dujų kaina“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Petras Diksa.

Pasak jo, „Lifosos“ tiekiama perteklinė šiluma  „Panevėžio energijos“ portfelyje sudarė apie 15 proc. ir buvo pigiausia. 

„Prieš atsijungimą tai buvo mažiausia kaina, nes kiti mūsų nepriklausomi šilumos gamintojai naudoja biokurą, o jam pabrangus ir jų kaina didėjo. „Lifosa“ naudoja kitas medžiagas, be to, jos kaina buvo reguliuojama, tai jos kaina išliko santykinai pigesnė“, – kalbėjo „Panevėžio energijos“ vadovas.

P. Diksa negalėjo atsakyti, ar ateityje Kėdainių trąšų gamintoja ir toliau tieks šilumą, tačiau vylėsi, kad taip bus, nes toks perteklinės šilumos panaudojimas yra naudingas.

„Mums nėra žinomi jos planai, tačiau neprarandame vilčių. Tai buvo visiems naudinga situacija, optimaliausias perteklinės šilumos panaudojimas“, – kalbėjo „Panevėžio energijos“ vadovas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) „Lifosai“ balandį nustatyta šilumos kaina buvo 2,10 cento už kWh – mažiausia tarp visų nepriklausomų gamintojų. Ji beveik nesikeitė nuo 2019-ųjų vasaros.  

VERT duomenimis, „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos vienanarė kaina gegužę buvo 9,55, balandį – 9, kovą – 6,83, vasarį – 6,62 cento už kiWh. Bendrovė šilumą tiekia Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio ir Zarasų rajonams.

Kaip šią savaitę teigė bendrovės generalinis direktorius Rimantas Proscevičius, gamykla bus stabdoma sekmadienį 6 valandą išjungiant sieros rūgšties gamybos cechą, o įrengimai bus laikinai konservuojami. Tačiau tiek veikiantiems, tiek sustabdytiems įrenginiams būtina kvalifikuotų darbuotojų priežiūra, planuojami ir remonto darbai, todėl dalis darbuotojų tęs darbą, sakė bendrovės direktorius.

„Lifosoje“ dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, sprendimus dėl jų bendrovės vadovybė žada priimti po balandžio 10-osios.

Įmonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama BNS anksčiau teigė, jog sustabdžius gamybą 300-400 darbuotojų gali tekti išleisti į prastovas.

Bendrovė yra parengusi keturių mėnesių veiklos planą ir tikisi gegužę vėl atnaujinti gamybą sumažintu pajėgumu, anot R. Proscevičiaus, įmonė gali gaminti dviejų rūšių produktus visiškai atsiribojusi nuo sąsajų su Rusija ir Baltarusija, žaliavas gaunant iš kitur, o atsiskaitymus vykdant per Lietuvos banką.

Manoma, kad tokias veiklos sąlygas sudarytų sankcionuojamai įmonei paskirtas laikinasis administratorius. Tokią galimybę suteiktų tarptautinių sankcijų įstatymo pataisos, dėl kurių Seimas skubos tvarka turėtų balsuoti kitą savaitę.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso Andrejaus  Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Lifosos“ finansų direktorė Regvita Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai, tačiau įmonės akcininkų struktūra kol kas nepasikeitė.

Tuo metu bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas sako, kad valstybės siūlomas dėl Vakarų sankcijų suvaržytos įmonės gelbėjimo planas į visus klausimus neatsako.

„Kaip ir buvo skelbta, balandžio 10 dieną „Lifosa“ pilnai stabdo gamybinę veiklą. Laukiame Seimo tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų priėmimo. Tai leistų įmonei toliau veikti minimaliu pajėgumu, būtų išlaikytos darbo vietos bei tinkamai sprendžiami aplinkosauginiai bei kiti saugos klausimai“, – ketvirtadienį BNS sakė „Lifosos“ generalinis direktorius R.  Proscevičius.

Anot jo, iki balandžio 10-osios įmonei turėtų užtekti likusių žaliavų, iš kurių gaminamos diamonio fosfato trąšos.

R. Proscevičius LRT televizijai sakė, kad gamykla bus stabdoma sekmadienį anksti ryte išjungiant sieros rūgšties gamybos cechą, o įrengimai bus laikinai konservuojami.

„Sekmadienį, 6 valandą ryte, mes sustabdome paskutinį savo galingiausią Europoje sieros rūgšties cechą, jo gamybą ir pereiname į laikino konservavimo stadiją, įrengimai bus pašildomi, kadangi negalima jų visiškai atjungti“, – sakė R. Proscevičius.

Bendrovė tikisi gegužę vėl atnaujinti gamybą sumažintu pajėgumu ir gaminti du produktus – parengtame keturių mėnesių veiklos plane nurodoma, kad įmonė gali visiškai atsiriboti nuo sąsajų su Rusija ir Baltarusija.

„Mes visiškai atsijungę nuo Rusijos ir Baltarusijos, nuo žaliavų ir nuo produktų pardavimo, tiesiai eisime į galutinį klientą, pardavinėsime produktą ir į savo sąskaitą SEB banke gausime pinigus“, – LRT sakė R. Proscevičius.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai įšaldžius bendrovės sąskaitas jos veikla sutriko beveik prieš mėnesį.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad sankcionuotų įmonių turtui valdyti Lietuvoje turėtų būti skiriamas laikinasis administratorius. Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis BNS anksčiau teigė, kad administratorius galėtų būti paskirtas iš karto, Seimui priėmus Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimus, tai leistų įmonei toliau veikti.

„Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama ketvirtadienį BNS sakė, jog tokia žinia vertinama optimistiškai, tačiau į visus klausimus neatsako.

„Ši žinia atsargaus optimizmo suteikia mums, darbuotojams. Atsargaus dėl to, kad bus, matyt, tam tikrų klausimų, kurie kils, kai praktiškai bus įgyvendintos tos normos, kai atsiras administratorius“, – kalbėjo K. Šlama.

„Mes pasirankiojame žinių iš informacinės erdvės ir matome, kad dauguma ES valstybių sprendžia tą patį klausimą, nes tokios praktikos nėra, ji dar tik formuojama“, – pridūrė jis.

Profesinės sąjungos pirmininko teigimu, labiausiai neramina galimi sprendimai dėl darbuotojų, kurių dalis gali būti atleista sumažinus gamybos pajėgumus: „Kokia apimti dirbsime, kiek tam reiks darbuotojų? Ką darysime su tais, kurių, kaip pasirodys, gali nereikėti?“

Penktadienį profesinės sąjungos nariai planuoja susitikti su darbdavio atstovais ir gauti atsakymus į šiuos klausimus.

K. Šlama ketvirtadienį patvirtino, jog įmonės darbuotojai kol kas neišleidžiami į prastovas.

„Dar nė vieno žmogaus prastovose nėra, vadovybės pozicija yra tokia, kad pagal galimybes išlaikyti žmones darbe. Gal kažkas susikeis vietomis, jeigu turi sukauptų kasmetinių atostogų, gal kapitalinis remontas bus paankstintas, gal jis atliekamas ne tokiu sparčiu tempu, kaip kiekvienais metais. Tokiu būdu galima siekti išlaikyti darbuotojų užimtumą“, – kalbėjo jis.

K. Šlamos teigimu, įprastai sezoninis remontas bendrovėje būdavo atliekamas gegužę ir užtrukdavo apie 10 dienų.

LRT jis sakė, kad sustabdžius gamybą 300-400 šimtus darbuotojų gali tekti leisti į prastovas, be to, jau vėluojama mokėti atlyginimus, kovą iš darbo išėjo apie 20 darbuotojų, o tai – didesnė nei įprastai jų kaita.

„Nėra masinio bėgimo, bet jis didesnis nei įprastai būdavo natūrali darbuotojų kaita“, – kalbėjo K. Šlama.

Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento atstovė Ineta Naktinienė BNS sakė, kad pranešimo apie grupės „Lifosos“ darbuotojų atleidimus tarnyba nėra gavusi.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje kontroliuojanti URM anksčiau leido daryti išimtį ir atsiskaityti su darbuotojais bei mokėti už paslaugas, būtinas ir įmonės veiklai ir saugumui.

„Lifosoje“ dirba kiek daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų, vidutinis jų atlyginimas, „Sodros“ duomenimis, viršija 2,4 tūkst. eurų.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Lifosos“ finansų direktorė Regvita Ivanovienė kovo viduryje pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai, tačiau įmonės akcininkų struktūra kol kas nepasikeitė.

„Kaip ir skelbėme, dabar dirbame minimaliais pajėgumais ir iki balandžio 9-10 dienos planuojame saugiai sustabdyti gamybą“, – BNS penktadienį sakė įmonės viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius. 

„Dirbame labai minimaliais pajėgumais – tik tiek, kiek turime žaliavų“, – pridūrė jis.

Pasak bendrovės atstovo, kol kas įmonės darbuotojai neatleidžiami, o sustabdžius veiklą jų atžvilgiu svarstomi įvairūs scenarijai – tarp jų ir visiška arba dalinė prastova.

„Lifosos“ darbuotojų nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas penktadienį BNS teigė, kad darbas įmonėje vyksta „įprasta eiga“. 

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui anksčiau pranešus, kad „Lifosa“ ketina kreiptis į teismą ir aiškintis, ar jai sankcijos pritaikytos teisingai, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo pirmininko padėjėja Vaiva Milkeraitienė BNS penktadienį sakė, kad bendrovė nei į šį, nei į kitą Lietuvos teismą kol kas nesikreipė.

„Lifosos“ atstovas N. Vilkevičius BNS teigė negalintis pasakyti, ar įmonė planuoja kreiptis į teismą.

„Lifosoje“ dirba kiek daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų, vidutinis jų atlyginimas, „Sodros“ duomenimis, viršija 2,4 tūkst. eurų.

Dėl karo Ukrainoje ES kovo 9 dieną į sankcijų sąrašą įtraukus A. Melničenką, kovo 10 dieną pranešta, kad įmonės sąskaitos buvo areštuotos. 

Užsienio reikalų ministerija (URM) praėjusią savaitę pritaikė išimtį ir leido bendrovei naudoti dalį lėšų atsiskaityti su darbuotojais, komunalinių paslaugų teikėjais, Valstybine mokesčių inspekcija.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 dieną pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Lifosos“ finansų direktorė Regvita Ivanovienė praėjusią savaitę pranešė, kad A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai, tačiau įmonės akcininkų struktūra kol kas nepasikeitė.

„Sprogimo tikimybė nesumažėjo“, – paryčiais žurnalistams sakė Vinstono-Seilemo miesto priešgaisrinės tarnybos vadovas Bobby Wade'as (Bobis Veidas).

„Įvykio vietoje tebevyksta aktyvus degimas, – nurodė B. Wade'as. – Sąlygos naktį nepagerėjo.“

Gaisras kilo trąšų gamykloje „Winston Weaver Company“, įsikūrusioje šiaurinėje Vinstono-Seilemo dalyje. Pastatas užsiliepsnojo vėlai pirmadienį, į padangę kilo ryškiai oranžiniai ugnies liežuviai ir tirštų dūmų kamuoliai.

Ugnis greitai apėmė visą fabriką ir jis sugriuvo. Pirmadienį su liepsnomis apie pusvalandį kovojo mažiausiai 90 gaisrininkų. Tačiau kilus sprogimo pavojui jie buvo priversti atsitraukti. Jokių pranešimų apie sužeistuosius negauta.

Nuo to laiko gaisrą iš oro stebi dronai ir sraigtasparnis, o ugniagesių komandos perėjo į budėjimo režimą.

Šiaurės Karolinos gubernatorius Roy Cooperis (Rojus Kuperis) vėliau trečiadienį planuoja susitikti su vietos bendruomenės lyderiais Vinston-Seileme, taip pat sudalyvauti mieste rengiamoje spaudos konferencijoje.

Pasak B. Wade'o, gaisro suvaldymas bus „lėtas procesas“. Jis nesiėmė prognozuoti, kada žmonės galės grįžti į savo namus, bet pažymėjo, kad priešgaisrinė tarnyba ketina iš naujo įvertinti padėtį ketvirtadienio rytą, kai liepsnos turėtų aprimti.

Vinstono-Seilemo priešgaisrinės apsaugos departamento duomenimis, iš viso buvo evakuota 6,5 tūkst. žmonių, gyvenančių 2,5 tūkst. namų.

Veik Foresto universitetas, daugiausia įsikūręs už evakuacijos zonos ribų, atšaukė paskaitas, o bendrabučiuose gyvenančius studentus paragino neišeiti į lauką ir uždaryti langus.

Pasak gaisrininkų, gamykloje buvo 454 tonos sprogaus amonio nitrato, o dar 91 tona šių trąšų sudedamųjų dalių buvo laikoma netoliese stovėjusiame vagone. Taigi, fabrike buvo daugiau šios cheminės medžiagos nei sprogo 2013 metais per tragišką incidentą vienoje Teksaso trąšų gamykloje. Tąsyk žuvo 15 žmonių.

Vinstono-Seilemo tarnybos perspėjo, kad maždaug 250 tūkst. gyventojų turinčiame mieste dėl tvyrančių dūmų oro kokybė bus prasta. Regioninės darbo grupės pavojingų medžiagų ekspertas Matthew Smithas (Metjus Smitas) nurodė, kad gaisro metu išsiskiriančios dujos yra veikiau dirgiklis ir rimto pavojaus nekelia, išskyrus asmenis, sergančius plaučių ligomis.

Darbuotojai piketu siekė atkreipti valdininkų dėmesį į tai, kas vyksta gamykloje.

"Kauno diena" dar kovą  rašė apie šių įmonių konfliktą, tačiau iki šiol padėtis nepasikeitė. Net kelių įmonių ir pačios "Arvi fertis" darbuotojai tapo tarsi įkaitais. Antstoliai areštavo "Arvi fertis" turtą, bet kartu įšaldė ir teritorijoje esančias bendrovės "UHB Agro" trąšas.

Priminsime, kad "UHB Agro" pernai dėl trąšų gamybos sudarė sutartį su "Arvi fertis". Kelis mėnesius vyko sklandus darbas – "UHB Agro" pristatydavo medžiagas, iš gamyklos pasiimdavo trąšas ir jas parduodavo.

Šį vasarį viskas pasikeitė. Į "Arvi fertis" teritoriją įžengė antstolis Laurynas Lukšys su trąšų prekyba užsiimančios bendrovės "Belor" įpareigojimu areštuoti turtą dėl "Arvi fertis" skolų. Antstolis areštavo ne tik skolininko, bet ir "UHB Agro" turtą – jau pagamintas, tačiau dar neišvežtas trąšas.

Teisminiai ginčai tęsiasi iki šiol, todėl bendrovės patyrė didelių nuostolių. Gamyklos teritorijoje trąšų neleidžia išsivežti "Belor" pasamdyta apsauga. Gamyklos darbuotojai irgi tapo situacijos įkaitais. Siekdami atkreipti valdininkų dėmesį į antstolio veiksmus, jie organizavo piketą. Neatmetama prielaida, kad darbuotojai ir prie teisėsaugos institucijų išsirikiuos su plakatais.

Teritorijoje yra ir kitoms bendrovėms priklausančių trąšų, bet jų neleidžiama išsivežti.

Vardijo pažeidimus

Apie esamą situaciją "Arvi fertis" ir jau žengtus teisinius žingsnius "Kauno dienai" pasakojo gamyklos klientus ginantis advokatas Gintaras Černiauskas.

– Koks buvo "Arvi fertis" darbuotojų piketo tikslas?

– "Arvi fertis" darbuotojų organizuotu piketu siekta atkreipti teisėsaugos institucijų dėmesį į, mūsų nuomone, neteisėtus antstolio veiksmus. Įmonės veikla buvo visiškai paralyžiuota. Gamyklos darbuotojai negalėjo dirbti. Visa tai vyksta dėl "Belor", apsaugos bendrovės G4S ir antstolio tarpusavyje suderintų, bet aiškiai neteisėtų veiksmų.

Piketu buvo siekiama atkreipti ir policijos dėmesį, nes jos funkcija yra ne tik fiksuoti pažeidimą, bet ir jį nutraukti bei užtikrinti nukentėjusių asmenų teises. Dabar tai nevyksta.

Iš gamyklos pradėjo masiškai išeiti darbuotojai, aukštos kvalifikacijos specialistai. Situacija dėl antstolio veiksmų iš tiesų yra labai komplikuota.

Jei artimiausiu metu ji nebus išspręsta, nemažai įmonių patirs nuostolių. Pradedant nuo tų įmonių, kurios už gamybą buvo sumokėjusios avansą, baigiant tomis, kurios jau gamykloje pagamino trąšas, bet negali jų pasiimti ir pristatyti pirkėjams. Gaunasi grandininė reakcija, jei užsienyje trąšomis prekiaujančios įmonės pateikė avansus, negali gauti trąšų, turi rinkoje ieškotis pakaitalo. Aišku ir ūkininkai, užsakę trąšas, skaičiuoja, kiek jų negavo.

– Kokie pažeidimai, jūsų nuomone, yra padaryti?

– Antstolis areštavo "Arvi fertis" turtą, tačiau gamyklos teritorijoje yra likęs kitas turtas, priklausantis "UHB Agro". Tai yra trąšos, kurios buvo pagamintos iki pavasario. Nuo praėjusių metų lapkričio trąšos buvo gaminamos pagal užsakomąją sutartį. Teritorijoje "UHB Agro" esantis turtas vertas 3 mln. eurų.

Sausio 29 d. areštuojant turtą, "Belor" paskyrė saugotoją. Saugos paslauga sudaryta su G4S. Užuot saugoję areštuotą turtą, jie saugo visą gamyklos teritoriją. Neleidžia tretiesiems asmenims, kurių teisės niekaip nėra suvaržytos į jų nuosavybę, išsivežti savo trąšų.

Pagal aplinkos apsaugos reikalavimus, tokioje gamykloje gali būti saugoma ne daugiau kaip 5 tūkst. tonų trąšų. Kadangi trąšų negali išsivežti tretieji asmenys, dabar gamyklos teritorijoje yra 11,5 tūkst. tonų trąšų.

Be to, pagal "Belor" užsakymą ne tik saugomas turtas, bet ir ribojamas patekimas į teritoriją. Įvažiavimas užstatytas įvairiausiomis kliūtimis, betoniniais blokais. Taigi nėra galimybės patekti į gamyklą. Tai yra akivaizdžiai neteisėta. Gaisro atveju iš viso būtų katastrofa, nes ugniagesių transportas negalėtų patekti į teritoriją.

Pažeidimai turi požymių dėl turto prievartavimo, piktnaudžiavimo tarnyba. Dėl savivaldžiavimo "Belor" įmonės vadovės Ingos Kunigiškienės atvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Manau, kad savivaldžiavimas pasireiškė ir G4S darbuotojų veiksmuose. Kai buvo patrauktos užtvaros ir trąšų pakrautas automobilis bandė išvažiuoti iš įmonės teritorijos, apsaugos bendrovės Marijampolės skyriaus vadovė atsigulė ant žemės ir  neleido išvažiuoti. Dėl to ji buvo administracine tvarka nubausta.

Užkliuvo antstolio elgesys

– Kokius antstolio veiksmus vadinate neteisėtais?

– Antstolis turėtų vykdyti jam įstatymo pavestas funkcijas, o dabar jis susitapatina su išieškotoju bendrove "Belor". Vykdo visus jos nurodymus ir derina kiekvieną savo veiksmą, nesiekia, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

Advokatas G.Černiauskas įsitikinęs, kad antstolio veiksmai prieštarauja įstatymams.

Teismas konstatuoja, kad "UHB Agro" turtas yra neareštuotas, nekonfiskuotas, nėra niekaip apribotas ir 24 val. per parą bendrovė gali išsivežti savo trąšas iš "Arvi fertis" teritorijos. Nepaisant to, antstolis imasi priemonių, kad toks teismo sprendimas nebūtų įgyvendintas. Jis net nurodė skirti ekspertizę, nors keturi teismai pasisakė, kad UHB turtas nėra suvaržytas.

Susidaro absurdiška situacija. Antstolis priimė patvarkymą, kuriuo leido trąšas išvežti, tada "Belor" apskundė tą patvarkymą ir paprašė teismo taikyti laikinąsias priemones, teismas iš karto tai pritaikė ir sustabdė antstolio patvarkymo galiojimą. Kai teismas nustatė, kad "UHB Agro" turtas nėra areštuotas, yra atskirtas, vis tiek antstolis daro kliūtis kartu su "Belor", kad tas turtas nebūtų iš gamyklos teritorijos paimtas.

– Ar policija nesiima spręsti situacijos?

– Policijos pareigūnai yra kviečiami ir aiškinamasi, kodėl nenutraukiamas pažeidimas ir nėra imamasi priemonių nuo įvažiavimo kelio į teritoriją pašalinti kliūtis. Jie aiškina paprastai – kad fiksuoja pažeidimą, baudžia, įspėja, per kiek laiko turi būti pašalintos kliūtys. Iš pradžių kliūčių pašalinimo terminas buvo pusantros paros, paskui – dešimt, o dabar – 30 parų.

Užburtas ratas

– Bet juk buvo kreiptasi ir į teismą.

– Teismai sako, kad mūsų skundo netenkina dėl antstolio veiksmų, nes "UHB Agro" nėra bylos šalis. Anot jų, ginčas yra tarp skolos išieškotojo "Belor" ir skolininko "Arvi fertis". Teismas aiškina, kad "UHB Agro" yra tretieji asmenys ir jų teisės į savo turtą niekaip nėra apribotos. Jis aiškina, kad galima elgtis su savo turtu taip, kaip norima.

Tačiau antstolis neįsiklauso ir elgiasi savaip. Tiksliau taip, kaip nurodo "Belor", kad nebūtų iš gamyklos išvežtas "UHB Agro" turtas. Tai daroma dėl to, kad siekiama priversti "UHB Agro" išpirkti iš jų reikalavimo teisę į "Arvi fertis" skolą.

– Patikslinkite, kokie teisiniai žingsniai šioje istorijoje jau buvo žengti?

– Antstolių patvarkymus yra apskundę tiek "Belor", tiek "Arvi fertis" ir "UHB Agro". Yra dar viena bendrovė, kuriai taip pat neleidžiama išsivežti trąšų iš gamyklos teritorijos. Yra pakrauta aštuoniolika vagonų. Realiai vyksta tik teisminiai procesai dėl antstolio veiksmų.

Teismas konstatuoja, kad nėra apribojimų tretiesiems asmenims. Kauno apygardos teismas gegužę panaikino antstolio patvarkymus ir prieš tai priimtą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atrodytų, kad jau viskas išsisprendė, tačiau antstolis toliau daro taip, kad net dabar tų trąšų negalima išvežti.

Manau, ir Antstolių rūmai, ir Teisingumo ministerija turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką sau leidžia antstoliai tam tikrais atvejais. Yra didelė problema, kai antstoliai leidžia sau tyčiotis iš žmonių, įmonių ir veikia taip, kaip nori užsakovas.

"Belor" pozicija: viską sprendžia teismai

Antstolis Laurynas Lukšys  "Kauno dienai" taip ir nepateikė atsakymų į pateiktus klausimus dėl situacijos "Arvi fertis" gamykloje. Kreditoriaus "Belor" atstovai paprašė jų poziciją pateikti interviu forma. 

– Kodėl "UHB Agro" iki šiol iš "Arvi fertis" gamyklos teritorijos negali išvežti trąšų? Kas trukdo tai padaryti?

– Informuojame, kad nuo 2019 m. sausio 29 d. antstolis Laurynas Lukšys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą "Belor", pagal kurį iš "Arvi fertis" šiuo metu išieškoma suma sudaro apie 3,5 mln. eurų sumą.

Sausio 29 d. antstolis L.Lukšys, atvykęs į skolininko gamyklą Marijampolėje, joje surado didelį kiekį produkcijos ir visą ją areštavo. Po kelių dienų pretenzijas į dalį produkcijos pareiškė "UHB Agro", nepateikdama konkrečių duomenų, kuo ji grindžia savo nuosavybės teisę į tokią produkciją. Antstolis dar 2019 m. vasario pradžioje patenkino visas "UHB Agro" pretenzijas, leido disponuoti minėtu turtu, nors "Belor" ir pareikalavo, kad būtų nustatyta tokio turto nuosavybė, nesutikdama su antstolio sprendimais, kreipėsi į teismą, ginčas tebevyksta.

Birželio 11 d. antstolis L.Lukšys patvirtino, kad visą turtą, kurį "UHB Agro" buvo paprašiusi leisti išvežti ir kurį antstolis leido jai išvežti, pastaroji jau yra išsivežusi ar realizavusi.

Jūsų klausimu yra akivaizdžiai preziumuojama, kad dar kažkoks "Arvi fertis" teritorijoje atrastas turtas yra "UHB Agro" nuosavybės teise priklausantis turtas.

Neturime duomenų, kaip jūs pasiekėte įsitikinimą, kad kažkoks "Arvi fertis" teritorijoje atrastas turtas yra "UHB Agro" nuosavybės teise priklausantis turtas, koks konkrečiai kiekis. Tokios pretenzijos su konkrečiais skaičiais, mūsų žiniomis, nepasiekė ir vykdomosios bylos.

Reikia pažymėti, kad antstolis šiuo metu patvarkymais yra priėmęs sprendimus atlikti skolininko teritorijoje likusio turto inventorizaciją, nustatyti, ar teritorijoje liko kažkokio turto, kuris nepriklauso skolininkui. Manome, kad tokie antstolio sprendimai buvo priimti po to, kai kilo ginčas dėl turto nuosavybės, dėl antstolio anksčiau atliktų turto atidalijimo veiksmų, kurių rezultatais šiuo metu negalima vadovautis dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Ginčus tarp verslo subjektų sprendžia ne pačios ginčo šalys, ne žurnalistai – juos sprendžia teismai, kuriems yra suteiktos kompetencijos vykdyti Lietuvoje teisingumą. Ginčas dėl apskritai visų "Arvi fertis" teritorijoje 2019 m. sausio 29 d. surastų trąšų nuosavybės yra sprendžiamas teisme.

Reikia pasakyti, kad jei "UHB Agro" ir pretenduoja į dalį skolininko teritorijoje tebesančio turto, tai tokias pretenzijas ji reiškia už tokio turto pagaminimą neatsiskaičiusi nė cento, ir tai  tikrai trukdo skolininkui bent pretenduoti atkurti savo mokumą.

– Kaip vertinate antstolio veiksmus? Jūsų nuomone jis turėtų leisti ar neleisti tretiesiems asmenims iš gamyklos teritorijos išsivežti joms priklausantį turtą?

– Galime atsakyti į šį klausimą kol kas nebent kaip į teorinį, nes vykdomojoje byloje, kaip minėjome, neužbaigta turto priklausomybės nustatymo procedūra.

Galime paminėti, kad teismai išsakė pastabų dėl antstolio darbo, įpareigojo jį tirti turto nuosavybę, nepasikliauti vien, pvz., UAB „UHB Agro“ tvirtinimais, kad kažkoks turtas esąs ne Skolininko nuosavybė, todėl toks darbas atliktinas vykdomojoje byloje.

Be jokios abejonės, kai vykdomojoje byloje nustatoma, kad kuris nors turtas yra ne skolininko nuosavybė, antstolis priima sprendimus, kuriais naikina tokio turto atžvilgiu taikomus ribojimus.

– Prašau patikslinti, ar "Belor" yra samdžiusi apsaugą, kad ši saugotų "Arvi fertis" teritoriją? Jei taip, ką apsauga turi saugoti – areštuotą turtą ar patekimą į gamyklą?

– Konkreti saugos tarnyba, kuri privalo atlikti fizinę / intelektinę areštuoto turto apsaugą, yra nurodyta antstolio patvarkyme, kuriuo aptartas areštuoto turto saugojimo klausimas.

Minėta saugos tarnyba privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad apsaugotų saugomą turtą. Toliau pateikiame citatą iš 2019 m. gegužės 8 d. antstolio pranešimo:

– Kodėl reikalinga užtverti įvažiavimą į gamyklą? Ar dėl užtvarų nekyla pavojus, kad gaisro atveju į gamyklą negalės atvykti gelbėtojai?

– Jeigu iš tikrųjų į redakciją besikreipusių asmenų susirūpinimą kelia gamyklos priešgaisrinė sauga, konkrečiai – galimybė patekti į teritoriją gelbėtojams, galima patikinti, kad jiems patekti į teritoriją nėra visiškai jokių kliūčių.

Vis dėlto į redakciją kreipęsi asmenys, tikėtina, neinformavo, kad, prisidengdami tokiu apsimestiniu interesu, jie iš tiesų siekė pašalinti ribojimus, kurių taikymo tikslas buvo teisėtas: minėti asmenys siekė į teritoriją įvažiuoti tuščiais krovininiais automobiliais, kaip niekur nieko pasikrauti areštuotą turtą ir jį išsigabenti iš teritorijos.

Buvo ir atvejų, kai tokius ketinimus buvo pabandyta realizuoti krovininiu automobiliu, važiuojant ant stovinčio apsaugos darbuotojo. Turime ir šių bandymų vaizdo įrašus, juos kaipmat perdavėme Marijampolės policijai. Kiek teko girdėti, tokie bandymai buvo tinkamai Marijampolės policijos pareigūnų įvertinti teisės aktuose numatytomis sankcijomis. Ar tie ketinimai yra kažkuo susiję su degančio turto gelbėjimu?

– Darbas gamykloje buvo sustojęs, ji negalėjo toliau gaminti trąšų, pagamintos trąšos guli teritorijoje ir negalima jų realizuoti, darbininkai neturėjo darbo, negavo pajamų, todėl rinkosi į piketus. Kaip vertinate tokią situaciją?

– Ši jūsų informacija yra jau nebeaktuali. Gamykla šiuo metu veikia, gamina produkciją. Gamyklos veikla buvo atnaujinta iškart po to, kai skolininkas ir "UHB Agro" apsisprendė pateikti racionalų pasiūlymą, pagal kurį jos gamybos procesą iš "UHB Agro" nuosavų žaliavų padarys skaidrų, užtikrins antstoliui adekvačias galimybes nustatyti tuos skolininko reikalavimo teisių į užsakovą "UHB Agro" dydžius, kuriuos generuos tokia užsakomoji trąšų gamyba.

Iš spaudos sužinojome, kad jie dalyvavo pikete. Matydami šio renginio nuotraukas, pastebėjome, kad kone aktyviausias šio renginio dalyvis buvo Vidmantas Kučinskas – vadinamosios "Arvi" įmonių grupės savininkas. Manome, kad net ir tuo atveju, jeigu renginyje dalyvavo darbininkai, jeigu jie tai darė savo iniciatyva, jie turėjo tiesioginę galimybę būtent šio asmens paklausti, kur yra pradingęs "Arvi" įmonės grupės turtas, dėl kurio paieškų grupės ramybėje neva nepalieka kreditoriai. Teismuose nagrinėjama daugybė bylų, kuriose sprendžiama dėl vertingiausio turto "išvedinėjimų" iš "Arvi" įmonių grupės.

Situacija dėl antstolio veiksmų iš tiesų yra labai komplikuota.

Turėdami pakankamą patirtį išieškodami skolą, susidariusią dar iki 2016 m., galime pasakyti, kad skeptiškai vertiname "Arvi fertis" pastangas geruoju atsiskaityti su "Belor".

Kai "Arvi fertis" antstoliui pateikė savo geranoriško atsiskaitymo su kreditoriais planą, netrukome apskaičiuoti, kad pagal jį su "Belor" būtų atsiskaityta per 64 metus. Tai gal ir greičiau nei niekada, bet, kalbant verslo kalba, toks pasiūlymas absurdiškas.

Žinoma, kad "Arvi fertis" buvo pripažinta nemokia, jai Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla. Mūsų nuomone ir vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar "Arvi fertis" gamykla gamins esamos įrangos maksimaliais pajėgumais produkciją, ar jos negamins, tokios aplinkybės niekaip negali paneigti bazinių ekonomikos tiesų – jeigu iš gamybos gaunamos pajamos generuoja tik tokius srautus, kurių pakanka tik einamosioms sąnaudoms, tai iš ko bus dengiami patys kreditoriniai įsipareigojimai?

"Belor" yra inicijavusi teisminius procesus, kuriuose siekia nustatyti, ar "UHB Agro" mokėjimai už "Arvi fertis" gamybos paslaugas iš tiesų atitinka rinkos sąlygas. Kaip "Belor" žinoma, tuo metu, kai rinkoje tvyro infliacinės nuotaikos, nuo 2019 m. sausio 1 d. drastiškai pakilo energetinių resursų kainos, "UHB Agro" ir "Arvi fertis" susitarė, kad taikoma gamybos paslaugų kaina sumažinama apie 30 proc. Klausiant, ar tokia gamyba gali sudaryti sąlygas „greičiau atiduoti skolas „Belor“, faktai kalba patys už save – „Belor“ kol kas nėra pervesta nė cento iš išieškomos sumos.

– "UHB Agro" advokatai informavo, kad "Belor" vadovės I.Kunigiškienės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo. Prašau pateikti savo poziciją šiuo klausimu.

– "Belor" nėra taip gerai informuoti apie vykstančius tyrimus kaip "UHB Agro" advokatai. Santykiai tarp "Belor" ir "UHB Agro" yra išskirtinai civiliniai, kuriuos nagrinėja teismai. "UHB Agro" advokatų pateikiamą informaciją apie byla ir jos buvimą vertinu kaip spaudimą bendrovei "Belor". Pastaruoju metu mes tik ir girdime iš "UHB Agro" advokatų įvairius gąsdinimus, tačiau keistas jausmas, kai pradeda gąsdinti advokatai, kurių darbas ginti, o tikriausiai to darbo rezultatais negali pasigirti. Labai norėčiau, kad dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo šiame ginče pasidomėtų specialiosios tarnybos. Tai būtų labai geras pavyzdys, kaip pas mus Lietuvoje vis dar užsakomos bylos.

Nelaimė įvyko 8 val., pranešė įmonė.

Amonio salietros cecho sandėlio pagalbiniu darbininku dirbęs vyras buvo pirmą dieną po ligos grįžęs į darbą.

Kolegos jį rado sukniubusį ties praėjimu pagalbinėse patalpose.

Vyrui bandyta operatyviai suteikti pirmąją pagalbą, iškviesta bendrovėje budinti greitoji medicinos pagalba, bendruoju pagalbos centro telefonu reanimobilis iš Jonavos. Atvykusiems medikams nepavyko vyro atgaivinti.

Įvykio aplinkybes aiškinasi pareigūnai ir speciali bendrovėje sudaryta komisija.

Galutines mirties priežastis nustatys teismo medicinos ekspertai ir tyrimą atliekančios institucijos.

Miręs darbuotojas įmonėje dirbo 15 metų.