„Šiandien minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną, negalime pamiršti, kad 19 tūkst. Ukrainos vaikų buvo jėga deportuoti iš savo tėvynės į Rusiją. Dar daugiau nei 2 tūkst. buvo išvežta į Baltarusiją. Mažiau nei 500 grįžo namo“, – ketvirtadienį Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

„Tarptautinis specialusis tribunolas būtų atsakas į šiuos faktus ir užtikrintų, kad Rusijos politinė ir karinė vadovybė neišvengs atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus“, – kalbėjo prezidentas.

Taip jis kalbėjo Moldovos sostinėje dalyvaudamas antrajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime ir kreipdamasis į 47 Europos valstybių vadovus.

Niekas kitas, tik Ukraina turi nuspręsti dėl derybų su agresoriumi sąlygų ir laiko.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Anot G. Nausėdos, Rusijos imperinės ambicijos kelia egzistencinę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai. Saugumo problemas, jo manymu, padeda spręsti politinė, ekonominė ir karinė pagalba Ukrainai.

„Niekas kitas, tik Ukraina turi nuspręsti dėl derybų su agresoriumi sąlygų ir laiko. Tačiau tam būtina sąlyga – Rusijos okupacinių pajėgų išvedimas iš Ukrainos teritorijos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak prezidento, svarbu stiprinti savo pasirengimą, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos bei „Rosatom“ įtakos atominėje energetikoje.

„Naujausiame tarptautinių sankcijų Rusijai pakete turi atsidurti „Rosatom“, dar daugiau finansų institucijų, komunikacijų sektoriaus bendrovės ir deimantų verslas“, – sakė jis.

Tarp svarbiausių grėsmių G. Nausėda išskyrė hibridines atakas, Rusijos siekį instrumentalizuoti nelegalią migraciją kaip ginklą prieš Europos valstybes, taip pat atkreipė dėmesį į branduolinės saugos ir energetinio saugumo užtikrinimo klausimus.

Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimai rengiami nuo pernai metų, kai prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje. Pirmasis toks aukščiausio lygio susitikimas vyko 2022 metais Prahoje. Be 27 ES narių, į susitikimą pakviesta dar 20 lyderių iš įvairių strateginių interesų turinčių šalių: Jungtinės Karalystės, Turkijos, Šveicarijos, Islandijos, Serbijos, Armėnijos ir Azerbaidžano.

„Reikia pasidžiaugti, kad diskusijos nebėra, ar teisinė spraga išties egzistuoja, visi sutinka, kad tarptautinė baudžiamoji atsakomybė už agresijos nusikaltimą privalo būti užtikrinta, nebeliko dvejonių, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jurisdikcijos dėl Rusijos vadovų įvykdyto agresijos nusikaltimo šiuo konkrečiu atveju neturi“, – po susitikimo žurnalistams sakė G. Grigaitė-Daugirdė.

Pasak jos, darbo grupės dėl tribunolo už agresijos nusikaltimą atstovai daugiausiai diskutavo apie galimus teisinio mechanizmo modelius, svarstomi du pagrindiniai: Ukrainos nacionaline teise paremtas hibridinis tribunolas arba tarptautinis specialusis tribunolas – pastarąjį nuosekliai palaiko Lietuva.

Viceministrė pažymėjo, jog tarptautinis specialusis tribunolas turėtų didesnį tarptautinį legitimumą, palyginti su hibridiniu, nes jo steigimui reikėtų ir Jungtinių Tautų dalyvavimo.

„Hibridinis modelis remiasi Ukrainos nacionaline teise ir teritorine Ukrainos, kuri pati pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įvykdyto agresijos nusikaltimo, jurisdikcija. Jei mes kalbame apie tarptautinį tribunolą, kalbame apie didesnį tarptautinį legitimumą, nes tuomet įsijungia ir Jungtinių Tautų būtinas vaidmuo tokio tribunolo steigime“, – kalbėjo G. Grigaitė-Daugirdė.

Ji taip pat pažymėjo, kad prie darbo grupės specialiojo tribunolo klausimu susitikimo šią savaitę prisijungė daugiau dalyvių – Didžiosios Britanijos, Japonijos, Kanados, JAV, Australijos atstovai.

„Labai svarbu išdiskutuoti ir išgirsti visų valstybių, kurios galėtų dalyvauti tokio tribunolo steigime ir palaikytų, nuomonę, nes taip labiau bus atliepta į visų valstybių keliamus klausimus, pavyzdžiui tokius kaip imuniteto klausimas. Lietuva nuosekliai pasisako, kad jei mes steigiame specialų tribunolą, jis leidžia išspręsti Vladimiro Putino, Sergejaus Lavrovo ir Sergejaus Šoigu imuniteto taikymo klausimą“, – sakė viceministė, minėdama Rusijos prezidentą bei šalies užsienio ir gynybos ministrus.

Darbo grupės dėl specialiojo tribunolo steigimo susitikimas vyko ketvirtadienį ir penktadienį Prahoje Čekijos ir Ukrainos iniciatyva.

Jame vertintos galimybės steigti tokį tribunolą, su juo susijęs Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos projektas bei galimas laikinosios prokuratūros įsteigimas.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Diskusijas šiuo klausimu neseniai atgaivino Vokietijos pareikšta parama tribunolo steigimui.

Už rezoliuciją balsavo 472 parlamento nariai, 19 pasisakė prieš, o 33 susilaikė. Kaip BNS nurodė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, visi šalies atstovai rezoliuciją palaikė, išskyrus vienintelį Viktorą Uspaskichą, kuris nebalsavo.

EP patvirtintame dokumente pabrėžiama, kad Rusijos pajėgų nusikaltimai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų atskleidžia karo brutalumą, todėl „svarbu imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų“, siekiant nustatyti kaltųjų už karą atsakomybę.

Visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą.

Europarlamentarai ragina Bendriją kartu su Ukraina ir tarptautine bendruomene sutelkti pastangas, steigiant specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos Ukrainoje nusikaltimus ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus.

„Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimų, todėl visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą“, – anksčiau BNS teigė vienas iš rezoliucijos iniciatorių, europarlamentaras Andrius Kubilius.

Hagoje įsikūręs TBT kovą pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis turėjo tokią teisę, nes Kyjivas pripažino jo jurisdikciją, nors nei Rusija, nei Ukraina nėra 2002 metais įsteigto teismo narės.

Tačiau nors Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT, pakeitimai suteikė šiam teismui įgaliojimus nuo 2018-ųjų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresiją, jis vis dar negali to daryti prieš narių statuso neturinčias valstybes.

Vienintelis būdas – kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau nuolatinę vietą joje užimanti Rusija automatiškai vetuotų tokį sprendimą.

Rezoliucijos projekte nurodoma, kad toks specialusis tribunolas „turėtų būti įsteigtas nedelsiant, remiantis tarptautiniu susitarimu tarp panašiai mąstančių valstybių ir remiant Jungtinėms Tautoms“.

Rezoliucija nėra įpareigojantis dokumentas, tačiau jis atspindi politinę poziciją.

Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, pernai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šalys teigia, jog toks tribunolas leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

„Negaliu pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė šalies vadovas.

Anot jo, tarp Bendrijos narių yra „tam tikrų abejonių, kad specialiojo tribunolo institutas gali būti pritaikytas tam tikriems praeities įvykiams“.

„Ir tie įvykiai buvo tiek Jugoslavijoje, tiek Malyje, tiek kitose pasaulio vietose. Mano nuomone, tokie nuogąstavimai yra neteisingi, nes tai buvo visiškai kitokio pobūdžio operacijos, bet, vis dėlto, su tokiais argumentais reikės ginčytis“, – kalbėjo prezidentas.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai praėjusią savaitę paragino Bendriją su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.

Lietuva nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ragina tarptautinę bendruomenę įkurti tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus.

Kalbėdamas apie Bendrijos paramą karo draskomai Ukrainai, G. Nausėda teigė, jog labiausiai šaliai reikia oro gynybos sistemų.

Negaliu pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas.

„Kokiu būdu, iš kokių šalių, net kokios rūšies oro gynybos sistemos – šiandien tai yra antrinis klausimas. Svarbiausia, kad jie turėtų realiai veikiančias oro gynybos sistemas. Matome iš naujausių Rusijos pastangų, kad jie ketina toliau eskaluoti situaciją ir priversti Ukrainą priklaupti ant kelių“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Lietuva pasisako ir už devintąjį sankcijų paketą, kurį Bendrija turi parengti „kaip galima greičiau“.

„Sankcijos turi būti taikomos už labai konkrečius veiksmus, kuriuos Rusija toliau negailestingai atlieka Ukrainos teritorijoje, ji turi jausti tų veiksmų pasekmes“, – tvirtino G. Nausėda.

Naujausias sankcijas Rusijai ES įvedė anksčiau spalį.

ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys. Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.

Taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Be kita ko, Bendriją šią savaitę sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 tūkst. Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų.