Šios spragos pamažu užsiveria, tačiau nepakankamai greitai. Jų lopymas buvo 3SI tikslas nuo pat jos įkūrimo 2015 metais lenkų ir kroatų iniciatyva. Po daugybės susitikimų tai vis dar tėra tik ambicijos. Nesunku suprasti, kodėl. 3SI – ne tarptautinė organizacija. Ji neturi nei teisinės bazės, nei biudžeto, nei sekretoriato. Pirmininkavimas rotuojamas kasmet tarp 13 iniciatyvos narių prezidentų: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos, Austrijos, Kroatijos, Rumunijos, Graikijos (naujausios narės) ir Bulgarijos.

Tokia struktūra (arba jos nebuvimas) garantuoja nevientisą lyderystę. Skiriasi šalių vadovų charakteris ir efektyvumas. Jų pareigybės svoris varijuoja nuo simbolinio posto (Vengrija ar Graikija) iki realios įtakos (Lietuva). Priklausomai nuo vidaus politikos, prezidentai gali glaudžiai bendradarbiauti su savo vyriausybėmis ar konfliktuoti su jomis. Čekija anksčiau būdavo konflikto tarp šių valdžios šakų pavyzdžiu, o Lenkijoje viskas būdavo sklandu. Dabar viskas atvirkščiai.

Todėl 3SI, nepaisant visų jos užmojų, neišnaudoja savo potencialo. Pastaruosius devynerius metus ji primena nemylimą našlaitį, permetinėjamą iš vienų globėjų kitiems. Kai kurie jų yra nepaprastai meilūs. Kiti – išsiblaškę arba visiškai aplaidūs. Vaikas yra paliegęs ir sutrikęs.

Šiemet viršūnių susitikimą organizavę lietuviai puikiai pasistengė ir per trumpą laiką surengė ne tik įprastą viršūnių susitikimą, bet ir didelę verslo konferenciją (aš pirmininkavau atidarymo sesijai). Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė 25 šalių delegacijas, įskaitant 10 šalių vadovų. Japonija tapo nauja „strategine partnere“ ir prisijungė prie šį statusą turinčių Europos Komisijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų. Prieš pat susitikimą buvo išvengta spąstų: kitais metais vietoj abejonių keliančios Vengrijos susitikimo šeimininke bus Lenkija.

Kinijos komunistų partija vis dar palaiko nerimą keliančius draugiškus ryšius su Vengrijos ir Serbijos politikais, tačiau platesnio masto nuogąstavimai dėl Pekino įtakos regione sumažėjo. Šios pastangos, pradėtos 2012 metais, buvo sutelktos į sistemą, pagal kurią 16 buvusių komunistinių šalių, prie kurių vėliau prisijungė ir Graikija, varžėsi dėl Pekino malonės. Dabar šis Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimas atrodo lyg „popierinis tigras“.

Tačiau esminiai klausimai niekur neišnyko. Kur pinigai? Daugiašalės plėtros organizacijos, tokios kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas ir Šiaurės investicijų bankas, jau atlieka gana gerą darbą ieškodamos tinkamų projektų ir juos remdamos. 3SI nesurinko daug papildomų lėšų. Ji taip pat nesugeneravo naujos politinės valios keisti prioritetus. Neįtraukus ES nepriklausančių šalių, apribojama jos aprėptis ir įtaka.

Karas Ukrainoje, kuri kol kas nėra iniciatyvos narė, suteikia dar daugiau skubos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo svarbiausias svečias Vilniuje. Kol konferencijos dalyviai gėrėjosi žydinčiomis sakuromis šalia vietos, kur vyko konferencija, Charkivą ir kitus Ukrainos miestus siaubė bombos ir raketos. Europai atkuriant savo gynybą, jai skubiai reikia geresnės infrastruktūros, didesnio atsparumo ir greitesnio karinio mobilumo 3SI regione. Pagalba Ukrainai ir jos atstatymui po karo suteikia didelių galimybių.

Kitas aukščiausiojo lygio susitikimas Lenkijoje bus svarbus išbandymas, neabejotinai parodysiantis ir Varšuvos entuziazmą šiam projektui. Našlaičiui reikia tinkamų namų.

Ketinimų protokolą dėl bendro darbo steigiant šį fondą ketvirtadienį Vilniuje vykusio Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumo metu pasirašė Lietuvos plėtros įstaiga „Invega“, Lenkijos ir Slovėnijos nacionaliniai bankai, Rumunijos finansų ministerija, Vengrijos eksporto-importo bankas, pranešė „Invega“.

Bus bandoma pritraukti ir papildomų investuotojų – Europos investicijų fondą ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, taip pat privačius Europos Sąjungos ir kitų šalių investuotojus.

„Invegos“ generalinis direktorius Dainius Vilčinskas sako, kad fondo investicijos bus skiriamos energetikos, transporto, skaitmeninės infrastruktūros plėtrai. 

„Tokie projektai skatina Trijų jūrų regiono šalių ir verslų bendradarbiavimą, palengvina prekių ir paslaugų judėjimą, tiesiogiai prisideda prie verslo plėtros ir ekonomikos vystymosi viso regiono ir šalių narių mastu. Pirmasis fondas šiuo metu analizuoja galimybes atlikti ir keletą investicijų Lietuvoje“, – pranešime sakė D. Vilčinskas.

Tokie projektai skatina Trijų jūrų regiono šalių ir verslų bendradarbiavimą, palengvina prekių ir paslaugų judėjimą, tiesiogiai prisideda prie verslo plėtros (...)

 

Lietuva prie fondo prisijungė 2020 metas „Invegai“ investavus 20 mln. eurų.

Pirmojo fondo vertė yra daugiau nei 900 mln. eurų, iš jų apie 800 mln. eurų jau investuota arba įsipareigota investuoti  į dideles įmones, visame regione, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos įmones „Enery“ ir „R.Power“, lokomotyvų lizingo bendrovę „CargoUnit“, uostų operatorę „BMF Port Burgas“ ir duomenų centrą „Greenenergy Data Center“.

Antrasis fondas išlaikys panašią strategiją – teiks finansavimą transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektams Trijų jūrų regione, investuos į geografiškai diversifikuotą investicijų portfelį visose jo šalyse.

Susitikime su „Apple“ vyresniuoju vadovu Europos vyriausybių reikalams Bruno Bernardu ministrė plačiau aptars technologijų sektoriaus plėtros perspektyvas ir skaitmenizaciją, naujas tendencijas šioje srityje.

Su debesijos įmonės „Amazon Web Services“ atstovais – už „AWS Sovereign Cloud“ atsakingu viceprezidentu Maxu (Maksu) Petersonu ir viešosios politikos direktoriumi Vidurio ir Rytų Europos regionui Mariuszu Mielczareku (Marjušu Melčareku) – ministrė aptars įmonės planus Europoje.

Tiek AWS, tiek „Amazon“ domisi plėtros galimybėmis Europoje, taip pat Vidurio ir Rytų Europos regione. Lietuva, kaip ir kelios kitų šio regiono šalys, turi stiprią technologijų ekosistemą.

„Lietuvos technologijų sektorius pastaruosius keletą metų nuosekliai auga ir atkreipia didžiųjų pasaulio technologijų įmonių dėmesį. Siekiame būti regiono inovacijų centru ir technologijų lyderiais, tad bendradarbiavimas su didžiaisiais pasauliniais žaidėjais prisidėtų prie spartesnio sektoriaus augimo“, – sakė A. Armonaitė.

Susitikimai su įmonių atstovais vyks Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumo, kuris politiškai ir ekonomiškai jungia Vidurio ir Rytų Europos šalis, metu.

Lietuvos vadovas akcentavo Europos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos svarbą ir paminėjo, kad Lietuva tapo pirmąja Europos šalimi, pilnai atsisakiusia rusiškos naftos, dujų ir elektros importo, o artimiausiu metu siekia atsijungti nuo Rusijos elektros tinklų ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais.

Pasak prezidento, būtina spartinti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą, gerinti regiono junglumą su ES, užpildyti infrastruktūros ir transporto spragas.

G. Nausėda atkreipė verslo forumo dalyvių dėmesį į tai, kad Lietuva tapo regioniniu dujų tiekimo centru, aprūpindama aplinkines valstybes iš JAV importuojamomis dujomis, taip pat yra pajėgi toliau plėsti tiekimo geografiją.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dalintis patirtimi su kitomis 3SI šalimis energijos šaltinių diversifikavimo ir LNG įrengimo srityse.

„Lietuva sugebėjo greitai ir neskausmingai atsisakyti Rusijos energijos importo tik dėl laiku priimtų strateginių sprendimų. Mūsų valstybė nuosekliai investavo į šaltinių diversifikaciją ir dabar yra tokioje padėtyje, kad gali ne tik pilnai apsirūpinti reikiamais energijos ištekliais, bet ir dalintis su kaimynais", - sakė prezidentas.

Šalies vadovas teigė, kad ateinančiais metais Lietuva žengs dar vieną žingsnį energijos šaltinių diversifikavimo ir klimato neutralumo link - Baltijos jūroje bus pradėtas statyti jūrinio vėjo jėgainių parkas. Prezidentas kvietė vėjo jėgainių statytojus investuoti į projektus Lietuvoje.

Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.

DFC – JAV plėtros finansavimo institucija su daugiau kaip 37 mlrd. dolerių (35 mlrd. eurų) investiciniu portfeliu. DFC investuoja į įvairius pasaulio regionus, didžiausią dėmesį skirdama mažiau išsivysčiusioms šalims. DFC bendradarbiauja su investuotojais, kad pritrauktų kapitalo įvairioms sritims, įskaitant svarbiausią infrastruktūrą.

Numatoma, kad sutartis dėl DFC finansavimo bus sudaryta iki šių metų pabaigos.

DFC vykdomasis direktorius Scottas Nathanas (Skotas Neitanas) sakė, kad korporacijos investicijos į Trijų jūrų iniciatyvą padidins energijos tiekimo saugumą ir padės atsilaikyti prieš Rusijos agresiją Europoje. Jo nuomone, DFC ir Trijų jūrų iniciatyvos bendradarbiavimas skatins įtraukų ekonomikos augimą ir vystymąsi visame regione.

Pirmadienį ir antradienį Rygoje vyksta Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas ir verslo forumas, dalyvauja 12 iniciatyvos šalių lyderiai, naujienų agentūrai BNS nurodė Latvijos investicijų ir plėtros agentūra.

Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika ES valstybių tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.

Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono politinius ir ekonominius ryšius, išsivystymą ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį į Rusijos keliamas geopolitines, karines ir hibridines grėsmes, blogėjančią demokratijos situaciją ES kaimynystėje ir kai kurių šalių siekį destabilizuoti tarptautinę aplinką.

„3SI suteikia galimybių glaudžiau įtraukti JAV į regioninį bendradarbiavimą ir prisidėti prie visos Europos saugumo didinimo“, – sakė Trijų jūrų iniciatyvos susitikime Sofijoje dalyvaujantis G. Nausėda.

Prezidento nuomone, plėtojant skaitmeninę ekonomiką, efektyviai įgalinant energetikos ir transporto infrastruktūrą, ypač svarbu ją apsaugoti nuo kibernetinių atakų ir sukurti saugią kibernetinę erdvę.

„Lietuva jau yra pasiekusi nemenką pažangą stiprindama greitojo kibernetinio reagavimo pajėgumus ES ir bendrose iniciatyvose su JAV, kuri gali būti naudinga visam 3SI regionui“, – pažymėjo prezidentas.

Kaune veikiantis Lietuvos ir JAV kibernetinio saugumo centras teikia pagalbą šalims partnerėms Ukrainai ir Sakartvelui, o JAV inicijuota Transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystė daug dėmesio skiria energetikos infrastruktūros apsaugai.

Prezidentas pabrėžė ES žaliojo kurso svarbą tvariam ekonomikos augimui ir transformacijai. Šalies vadovo teigimu, didesnis sujungiamumas būtinas ES rinkos integracijai, tačiau ne mažiau svarbu gebėti išmaniai ir saugiai naudoti infrastruktūrą.

Politinėse vadovų diskusijose prezidentas pakvietė solidarizuotis kovoje su nelegalia migracija, ypač saugant išorinę ES sieną. Pastaruoju metu net 19 kartų išaugo nelegalų srautas per Lietuvos ir Baltarusijos sieną.

3SI jungia 12 ES valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija. Tai prezidentinis forumas, kurį papildo vyriausybių, parlamentų ir verslo bendradarbiavimas.

3SI tikslas – skatinti spartesnį šio regiono išsivystymą ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos sprendimą jungtis prie 3SIIF pristatė praėjusių metų spalį Talino 3SI viršūnių virtualiame susitikime.

Trijų jūrų iniciatyva – šalių vadovų lygmens politinė bendradarbiavimo platforma, įkurta 2015 metais. Joje dalyvauja 12 ES šalių, išsidėsčiusių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros: Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija. JAV, Vokietija ir Europos Komisija yra 3SI partnerės.

„Lietuva vertina 3SI kaip ypatingą regioninę platformą sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, paspartinti sanglaudą ES ir pagilinti strateginius ryšius su JAV. Tai bendras indėlis į mūsų visų regioninį saugumą. Didėjantis šalių, prisijungusių prie 3SIIF, skaičius ir JAV įsitraukimas plečia mūsų galimybes įgyvendinti svarbius projektus transporto, energetikos ir skaitmenizavimo srityse“, – akcentavo LR prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Lietuvai yra svarbu užsitikrinti naujus finansavimo šaltinius reikalingiems infrastruktūros gerinimo projektams, ypač akcentuojant skaitmeninę sistemą. Toks poreikis pasaulinių aktualijų kontekste kaip niekada reikšmingas. 3SIIF suteiks nuosavą kapitalą bei papildomų priemonių – privilegijuotąsias akcijas, konvertuojamąsias obligacijas, akcininko paskolas – šalių narių tarpregioniniams projektams, taip prisidėdama prie būsimų pokyčių“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„COVID-19 pandemija ir jos padariniai išryškino didesnį regioninio bendradarbiavimo ir gerai išvystytos infrastruktūros bei jos jungčių svarbą. Todėl labai svarbu gilinti 3SI šalių politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, siekiant, kad 3SI formatas galėtų padėti skatinti 3SI regiono ir ES ekonomikos atsigavimą po COVID-19 protrūkio“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat akcentavo JAV, Vokietijos ir Europos Komisijos tolesnio įsitraukimo svarbą 3SI formato veikloje.

„Tikimės, kad partnerystė su 3SIIF sustiprins kreditorių pasitikėjimą Lietuvos projektais ir sudarys tinkamas sąlygas pritraukti trūkstamą finansavimą tvarios ateities projektų įgyvendinimui“, – pabrėžia VIPA generalinis direktorius Gvidas Dargužas.

Pernai įsteigtas 3SIIF, kurio tikslas – investuoti į transporto, energetikos ir skaitmeninę infrastruktūrą 3SI šalyse ir padėti įveikti atskirų ES regionų vystymosi skirtumus. Svarbus jo vaidmuo – papildyti ir sustiprinti atskirų 3SI šalių kapitalo panaudojimą ir ES finansines priemones.

Šiuo metu prie 3SIIF yra prisijungusios arba yra prisijungimo procese 9 šalys, kurios į fondą įnešė arba įsipareigojo įnešti: Lenkija – 550 mln., Rumunija – 200 mln., Slovėnija – 23 mln., o Estija, Latvija, Vengrija, Bulgarija, Lietuva ir Kroatija – po 20 mln. eurų. Lietuvos Vyriausybė sprendimą prisijungti prie 3SI investicinio fondo ir į šį fondą investuoti 20 mln. eurų priėmė 2020 m. rugsėjo 16 d. Atstovauti Lietuvos valstybei įsigyjant 3SI investicinio fondo A klasės akcijas pavesta nacionalinei plėtros įstaigai – uždarajai akcinei bendrovei Viešųjų investicijų plėtros agentūrai.

JAV remia 3SI ir šiuo metu JAV Vyriausybės agentūros – Tarptautinio vystymo finansų korporacijos (angl. U. S. International Development Finance Corporation) valdyba yra patvirtinusi 300 mln. JAV dol. investiciją į 3SIIF.

Investicijų infrastruktūros projektams transporto, energetikos, skaitmenizavimo srityse poreikis regione sudaro apie 600 mlrd. eurų. 3SIIF planuoja sukaupti 3-5 mlrd. eurų.

Lietuvos dalyvavimas 3SIIF padidina nacionalinių infrastruktūros projektų finansavimo galimybes, stiprina euroatlantinę partnerystę ir bendradarbiavimą su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis bei jos kaimynėmis.

Dvylika šalių vienijanti Trijų jūrų iniciatyva (3SI) buvo pradėta 2015 m. siekiant stiprinti šiaurinių ir pietinių valstybių, įsikūrusių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų, ryšius. Regiono infrastruktūroje vis dar pastebimas komunizmo palikimas: ji pernelyg silpna ir daugiausia veikia rytų ir vakarų ašimi. Tam, kad skaitmeninės, energetikos ir transporto jungtys pasiektų Vakarų lygį, prireiktų 1,16 trln. dolerių.

Tačiau numanomas šios grupės tikslas, palaikomas Jungtinių Amerikos Valstijų ir ES, yra konkuruoti su 17+1 valstybių formatu. 2012 m. Kinijos pasiūlytas bendradarbiavimo formatas šiuo metu vienija 17 šalių vykdyti infrastruktūros projektus, globojamus Pekino. Daug kas jį laiko ir politinės bei diplomatinės įtakos instrumentu.

Prioritetu turėtų tapti pasirengimas padėti Baltarusijai, kai žlugs tenykštis režimas.

Šios grupės persidengia, bet ne visiškai. Austrija priklauso 3SI, bet ne 17+1. Vienuolika kitų 3SI narių (Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) priklauso ir 17+1; šiam formatui taip pat priklauso Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Šiaurės Makedonija bei nauja narė Graikija.

3SI pradžia buvo gera – su pastebimai aukšto lygio viršūnių susitikimais Varšuvoje 2017-aisiais ir Bukarešte metais vėliau, tačiau 2019-ųjų susitikimas Liublianoje nebuvo sėkmingas. Tad vadžias perėmus estams, vilčių buvo daug. Vasarį JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pažadėjo iki 1 mlrd. dolerių finansavimą naujam 520 mln. dolerių vertės 3SI investicijų fondui.

Tada prasidėjo pandemija, ir viršūnių susitikimą teko atidėti. Atrodė, kad nedaug kas vyksta. Tačiau pareigūnai Taline dirbo užkulisiuose. Vokietijos, Lenkijos ir Bulgarijos prezidentai turėtų dalyvauti susitikime, bent jau virtualiai. Taip pat jame gali sudalyvauti ir pats M.Pompeo (ir galbūt daugiau papasakoti apie tą 1 mlrd. dolerių). Preliminariai svarstoma pakviesti ir sunkiasvorę figūrą iš ES – Europos prisitaikymo prie skaitmeninio amžiaus darbotvarkę koordinuojanti eurokomisarė Margrethe Vestager būtų geras pasirinkimas, atsižvelgiant į Estijos pabrėžiamą "išmaniojo ryšio" susitikimo temą.

Svarbus darbotvarkės klausimas bus ir kito viršūnių susitikimo vieta. Tarptautinė konferencija būtų naudinga Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo perrinkimo kampanijai, galbūt dėl to jis planuoja skirti laiko susitikimui Taline. Ar bulgarų vyriausybė norėtų sumokėti už tokią konferenciją, jau kitas klausimas.

Strategija turi būti drąsesnė. Prie šiaurės ir pietų jungties turėtų būti pridėta Ukraina.

Tai pabrėžia, kaip svarbu, kad ateityje 3SI veiktų tarpvyriausybiniu lygiu, o ne kaip rotaciniu principu paremta prezidentų lygio pasitarimų vieta (dauguma valstybių vadovų šiame regione teturi kuklias vykdomosios valdžios galias). Kad išlaikytų pagreitį, šiai iniciatyvai reikalingas nuolatinis sekretoriatas. Estija subūrė nedidelę komandą, tačiau ji nenori ir toliau dirbti šio darbo. Vengrija rodo tam tikrus susidomėjimo ženklus, galbūt tikėdamasi pataisyti pakirstą reputaciją dėl entuziastingai priimto migloto su Kremliumi susijusio plėtros banko. Lenkija ir Rumunija būtų stipresnės kandidatės.

Strategija turi būti drąsesnė. Prie šiaurės ir pietų jungties turėtų būti pridėta Ukraina. Prioritetu turėtų tapti pasirengimas padėti Baltarusijai, kai žlugs tenykštis režimas. Kinijos įtaka stipriausia Vakarų Balkanuose – ten, kur 3SI pėdsakas mažiausias. Investicijų fondo projektai gali išsiplėsti į kaimynines šalis, bet nėra jokio apetito naujiems nariams.

Balandį turėjęs vykti 17+1 viršūnių susitikimas buvo atidėtas, bet Kinija sugrįš kitąmet, bandydama sustiprinti ir išplėsti savo įtaką regione. Kad veiksmingai tam pasipriešintų, 3SI turi būti labiau susikoncentravusi ir, svarbiausia, didesnė.