Pasveikino miestą

Šeštadienį Trijų Karalių eisena prasidėjo nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios ir keliavo Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės, kur prie pagrindinės miesto eglės vyko teatralizuotas sveikinimas ir koncertas „Trys Karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.

Iš pradžių eisena stabtelėjo ties prakartėle, įrengta ties Kauno arkivyskupija. Atidavė duoklę ėdžiose gulinčiam kūdikėliui, pasveikino jį giesmėmis. Beje, ši Kauno prakartėlė iš tiesų alsuoja gyvybe, mat čia laikinai apgyvendinta avis su savo mažuoju ėriuku, tad visi praeiviai gali stebėti šiltą jų gyvenimą pro langelius.

Trys Karaliai apžiūrėjo ir pagrindinę miesto eglę. Prie Kauno eglės susirinkę kauniečiai norėjo įamžinti į aikštę įžengusius personažus. Taip pat tikino, kad su žiemos šventėmis iš kiemo jau galėtų pasitraukti ir šaltukas.

„Mano senoliai sakydavo, kad atėjus karaliams, dienos tampa šviesesnės, tad ir aš viliuosi, kad bus mažiau tamsos visomis įmanomomis prasmėmis – tiek dienos ilgės, tiek širdyje bus šviesiau“, – kalbėjo Joana, kartu savo vaikus fotografavusi prie atžygiavusių Trijų Karalių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Trijų Karalių reikšmė

Sausio 6-ąją švenčiama Trijų Karalių šventė – krikščioniškajame pasaulyje trijų išminčių Kasparo, Merkelio, Baltazaro apsilankymas pas kūdikėlį Jėzų dar vadinamas epifanija (graikų kalba epiphaneia – „pasirodymas“, „apsireiškimas“). Tai šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdų laikotarpis ir Saulės sugrįžimo minėjimai pagal senąsias tradicijas.

Trijų Karalių šventė žymi žiemos švenčių pabaigtuves, nuo seno Lietuvoje buvo svarbus gyvybės medžio jovaro motyvas. Tą dieną vaikščiodavo persirengėliai – gandrai, arkliai, meškos. Vyrai vaizduodavo vaidilas, krivius, senovės karius, persirengėliai lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, už tai buvo vaišinami ir apdovanojami. Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.

Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais, o Latvijoje dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena.

Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės stovėjimo (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės stovėjimas – tai laikas, kai dienos trukmė beveik dvi savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. Sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.

Etnografai yra pažymėję, kad nuo Kalėdų iki sausio 6-osios „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Eglės dar nenupuoš

Tradiciškai atėjus Trims Karaliams pasibaigia ir Kalėdų laikotarpis, nupuošiamos eglės. Gyventojų puoštoms natūralioms eglutėms surinkti jau įrengtos specialios vietos, tačiau pagrindinė Kauno eglė dar liks savaitėlei.

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad Rotušės aikštėje menininkės Jolantos Šmidtienės kurta „Angelo palytėta“ eglutė bus nupuošiama po sausio 14-osios. Vadinasi, savaitę ilgiau nei įprastai galėsime džiaugtis šia kalėdine puošmena. Miesto atstovai tikino, kad šiemet eglė nupuošiama vėliau dėl to, jog jau kitą savaitę Kaune vyks Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, tad norėjosi suteikti galimybę daugiau žmonių aplankyti Kauno kalėdinę eglę.

Po savaitės bus pradėtos nupuošti ir visame mieste iškabintos dekoracijos. „Kauno gatvių apšvietimo“ darbuotojai nuo stulpų ir parkų nurinks lemputes. Planuojama, kad švieselių girliandos bus paliktos tik Laisvės alėjoje.

Tradiciškai Tris karalius – Kasparą, Baltazarą ir Merkelį – šiauliečiai pasitiko Kaštonų alėjoje. Kartu su Trimis išminčiais keliavo ir iškilminga jų palyda – „Aušrinė žvaigždė“, rodanti kelią prakartėlės link, avytės ir kiti personažai, kuriuos įkūnijo jaunieji Šiaulių kultūros centro teatro studijos „Gūžta“ (meno vad. L. Jankauskaitė-Peleckienė) aktoriai. Prie eisenos prisijungė ir būrys bulvare Tris karalius pasitikusių miestiečių.

Aidint grupės „Ritmas kitaip“ būgnų skambesiui, karališkoji procesija triukšmingai keliavo bulvaru iki pat Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, kurioje aplankė ten įkurdintą prakartėlę. Karalių apsilankymo katedroje metu buvo pašventintos kreidelės, kuriomis, tikima, užrašius Trijų karalių vardų pirmąsias raides ant namų durų, namai apsaugomi nuo negandų ir piktų dvasių.

Po apsilankymo katedroje, Trijų karalių procesija sustojo Prisikėlimo aikštėje, kurioje aplankė prakartėlėje gulintį kūdikėlį Jėzų ir įteikė jam simbolines dovanas: aukso kaip karaliui, smilkalų kaip Dievui, miros kaip mirtingajam žmogui. Palinkėję visiems susirinkusiesiems šilumos, taikos ir ramybės bei pažadėję, kad pakeliui užsuks į kiekvienus namus, karaliai patraukė namo. Ši iškilminga ceremonija pažymėjo kalėdinio laikotarpio pabaigą Šiauliuose.

Renginio metu prie Prisikėlimo aikštės vyko ir eglučių surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų buvo surenkamos ir išvežamos kalėdinės eglutės.

Trys Karaliai – šventė, kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis. Palangiškiai ir miesto svečiai susitiks prie šventinės miesto eglės atsisveikinti su senaisiais metais. Čia atvyks ir trys karaliai, kurie palaimins visus atvykusius ir palinkės puikių 2020 metų.

Vidurdienį Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos šventos Mišios. Joms pasibaigus šventinė nuotaika pasklis po miestą – 13 val. prasidės šventinės eitynės nuo Palangos bažnyčios iki Grafų Tiškevičių alėjos. Visi miesto gyventojai ir svečiai laukiami Trijų karalių šventėje, kuri vyks 13.30 val. prie Palangos miesto eglės. Joje dalyvaus ne tik trys karaliai, susirinkusieji šokiais ir dainomis galės prisijungti prie Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvų „Bočiai“ bei „Banguolis“.

Kasmet Trijų Karalių išvakarėse rengiamuose paraduose dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių.

Ispanų vaikai rašo laiškus ne Kalėdų Seneliui, o trims išminčiams, prašydami dovanų, kurios atkeliauja sausio 6 dieną. Trijų Karalių diena Ispanijoje yra išeiginė ir dar populiaresnė šventė nei Kalėdos.

Nors per šventes visada būna sustiprintas saugumas, šiemet Madrido ir Barselonos pareigūnai žengė precedento neturintį žingsnį ir juose uždraudė sunkvežimių, kurių naudingoji apkrova viršija 3,5 tonos, eismą. Išimtys taikomos tik visuomeniniam transportui.

Ispanijos sostinėje šis draudimas nuo antradienio galiojo tam tikrose miesto dalyse, kuriose jau vyko pirmieji paradai, nors pagrindinis numatytas ketvirtadienį vakare.

Taip pat numatoma automobiliais bei užtvaromis blokuoti kelius, vedančius į centrinę miesto dalį, kurioje žygiuos pagrindinė eisena. Taip siekiama išvengti Nicos ir Berlyno išpuolių pasikartojimo.

Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad bus „daugiau uniformuotų patrulių, kurie patruliuos pėsčiomis ir automobiliais“.

Specialiosios policijos pajėgos budės „strateginėse vietose“, nurodoma pranešime.

Panašių priemonių jau buvo imtasi prie garsiosios „Puerta del Sol“ aikštės Madride, kurioje Naujuosius pasitinka tūkstančiai žmonių.

Praėjusią savaitę policijos pareigūnai sulaikė du įtariamus džihadistus ir vieno jų namuose rado vaizdo įrašą, kuriame matomi ginkluoti vyrai centrinės Madrido aikštės fone.