„Užpildžiau deklaraciją taip, kaip reikalauja Lietuvos įstatymai ir teisės aktai“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams teigė G. Nausėda.

Žurnalistams paklausus, ar gali būti, kad šalies vadovo deklaruoto turto vertė yra kelis kartus mažesnė nei Pavilnių regioniniame parke esančios rezidencijos, prezidentas atsakė, kad ne nuo jo priklauso turto vertinimo metodika.

„Visa tai yra daroma masinio vertinimo būdu, dalinama tarp sutuoktinių. Nieko naujo neatsitiko, ta pati vertė išliko. Ne aš nustatau vertės nustatymo metodiką. Ir manau, kad čia neturėtų kilti jokių klausimų“, – atsakė šalies vadovas.

ELTA primena, kad VRK praeitą penktadienį paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Pateikta informacija apie kandidatų deklaruotas pajamas bei turtą rodo, kad turtingiausias yra advokatas Ignas Vėgėlė, kurio turtas siekia daugiau kaip 1,5 mln. eurų.

Dabartinis šalies vadovas G. Nausėda sąraše užimą trečią vietą. Anot VRK, jo deklaruotas turtas siekia 359 tūkst. eurų. Taip pat jis nurodo gavęs per 27 tūkst. eurų paskolų, o jo turimos piniginės lėšos šiuo metu siekia 20 tūkst. eurų.

Pirmuosius prezidentinius debatus praleidęs G. Nausėda pasigenda konkurentų idėjų: norėčiau išgirsti ne tik skundų

Pirmuosius prezidentinius debatus praleidęs šalies vadovas G. Nausėda teigia iš savo konkurentų pasigendantis siūlomų idėjų. Pasak jo, rinkiminės kampanijos metu iš oponentų norėtųsi išgirsti ne tik skundų ir priekaištų.

„Labai norėčiau išgirsti iš tų kandidatų ne tik skundų, ne tik priekaištų, bet taip pat ir išgirsti, kokias idėjas jie siūlo Lietuvai. Šito labai pasigendu. (...) Ketinu kaip kandidatas dalyvauti visuose televiziniuose debatuose, kurie artimiausioje ateityje įvyks ir galėsime diskutuoti su visais kandidatais“, – žurnalistams antradienį teigė prezidentas.

Todėl, leidžia suprasti G. Nausėda, jis nesureikšmina ir konkurento Igno Vėgėlės antradienį išplatinto asmeninio kvietimo judviejų pokalbiui.

„Ponas Vėgėlė yra lygiai toks pat kandidatas kaip visi kiti, nedarau skirtumo tarp kandidatų“, – sakė G. Nausėda.

Sprendimą nedalyvauti pirmadienį Eltos organizuotuose debatuose jis teisino tuo, kad buvo iš anksto suplanavęs prezidentinį vizitą į Šakius.

„Vakarykščiuose debatuose negalėjau dalyvauti dėl to, kad turiu įsipareigojimų kaip prezidentas ir mano regioniniai vizitai yra planuojami iš anksto“, – sakė G. Nausėda.

Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir I. Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Dabartinis prezidentas G. Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.

Vienintelis iš aštuonių registruotų kandidatų I. Vėgėlė su šeima yra sukaupęs daugiau nei milijoną eurų (1,86 mln. eurų) turto, D. Žalimas nurodė su sutuoktine turintis 41 tūkst. eurų, nors pernykštės jo pajamos siekė 140 tūkst. eurų.

Likusieji kandidatai deklaravo didesnes nei 100 tūkst. eurų turto ir santaupų sumas.

VRK penktadienį skelbiamoje informacijoje taip pat yra duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, kartu skelbiamos ir rinkimų programos.

Komisija pažymi, kad šiemet į valstybės vadovo pareigas pretenduoja jaunesni kandidatai, nei 2019-aisiais: Jų amžiaus vidurkis rinkimų dieną bus 51 metai ir 1 mėnuo, kai prieš penkerius metus jis siekė 54 metus ir dešimt mėnesių, o 2014-aisiais – 54 metus ir devynis mėnesius.

VRK paskelbti duomenys taip pat rodo, kad pagal išsilavinimą rinkimuose ketina varžytis trys teisininkai, du ekonomistai, medikas, karininkas ir statybos inžinierius, didesnė dalis jų dalyvauja ar yra dalyvavę aktyvioje politikoje.

Giedrimas Jeglinskas

Buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas nurodo turįs turto už 125 tūkst. eurų, taip pat yra sukaupęs apie 206 tūkst. eurų santaupų bei turi 65 tūkst. eurų paskolą. Pernai jis deklaravo beveik 84 tūkst. eurų pajamų.

Šiuo metu JAV ekspertų grupės „Atlantic Council“ vyr. bendradarbiu esantis kandidatas nurodo mėgstantis aktyvų poilsį: krepšinį, beisbolą, rankinį kalnų slidinėjimą. Jis taip pat teigia laisvalaikiu skaitantis knygas, keliaujantis.

G. Jeglinskas studijas baigė Jungtinėse Valstijose. Karo akademijoje West Pointe jis įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, Džordžtauno universitete Vašingtone – nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, o Kolumbijos verslo mokykloje Niujorke – verslo administravimo magistro laipsnį.

Kandidatas taip pat yra buvęs Lietuvos karys, ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Jis nurodo gerai mokantis anglų, rusų kalbas, taip pat turi lenkų, prancūzų kalbų pradmenis.

G. Jeglinskas yra išsiskyręs.

Andrius Mazuronis

Seimo pirmininko pavaduotojas „darbietis“ Andrius Mazuronis savo anketoje teigia su šeima turintis turto už 230 tūkst. eurų, 19 tūkst. eurų santaupų, parlamentaras taip pat turi ir beveik 31 tūkst. eurų dydžio paskolą. Praėjusiais metais jis deklaravo gavęs beveik 56 tūkst. eurų pajamų.

Prieš tapdamas Seimo nariu, jis įvairiose įmonėse yra dirbęs projektų vadovu, ėjo vadovaujamas pareigas. Nors šiuo metu priklauso Darbo partijai, A. Mazuronis yra buvęs ir Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ nariu.

Parlamentaras Vilniaus Gedimino technikos universitete yra įgijęs statybos inžinerijos magistro laipsnį. Jis teigia gerai mokantis anglų, rusų, vokiečių kalbas.

Laisvalaikį politikas leidžia leisdamasis į žygius pėsčiomis, važinėdamas motociklu, žaisdamas lauko tenisą.

Gitanas Nausėda

Perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda su šeima nurodo turįs beveik 360 tūkst. eurų vertės turto, apie 21 tūkst. eurų santaupų ir 27 tūkst. eurų paskolą. Praėjusiais metais jis deklaravo gavęs beveik 123 tūkst. eurų pajamų.

Ekonomiką studijavęs prezidentas Vilniaus universitete yra įgijęs socialinių mokslų daktaro laipsnį. Prieš tapdamas prezidentu G. Nausėda du dešimtmečius dirbo SEB banke. Jis teigia gerai kalbantis angliškai, vokiškai ir rusiškai.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, prezidentas pirmą kartą anketoje nurodo dvejus metus priklausęs Lietuvos komunistų, o anksčiau – Tarybų Sąjungos komunistų partijai.

Laisvalaikį prezidentas sako žaidžiantis šachmatais, kolekcionuojantis lituanistinius leidinius, sportuojantis.

Ingrida Šimonytė

Antrą kartą sėkmę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė nurodo turinti turto už 316 tūkst. eurų, 13 tūkst. eurų santaupų ir 46 tūkst. eurų siekiančią paskolą. Pernai ji nurodo gavusi 72 tūkst. eurų pajamų.

Vyriausybės vadovė Vilniaus universitete yra įgijusi ekonomikos magistro laipsnį. Po studijų ji keliolika metų dirbo Finansų ministerijoje, o nuo 2009 iki 2012 metų pabaigos vadovavo Finansų ministerijai tuomečio premjero, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.

I. Šimonytė nuo 2016 metų du kartus su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais buvo išrinkta į Seimą, tačiau partijos nare ji tapo tik 2022 metais.

Premjerė nurodo gerai mokanti angliškai, lenkiškai, rusiškai, taip pat kalba švediškai.

Ministrė pirmininkė – netekėjusi, mėgsta skaityti, klausytis muzikos, užsiima sodininkyste, dėlionėmis.

Eduardas Vaitkus

Save rinkimuose išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus šeimos turto deklaracijos anketoje nurodo turintis 431 tūkst. eurų turto ir santaupų, pernai uždirbęs 7,5 tūkst. eurų ir gavęs dar 1,3 tūkst. kitų pajamų.

Jis 2020-aisiais priklausė politinei organizacijai „Nacionalinis susivienijimas“, 2005-2009 metais buvo Darbo partijos narys.

Išsilavinimą medikas įgijo tuometiniame Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMU), turi habilituoto daktaro mokslinį laipsnį. Šiuo metu jis vadovauja viešajai įstaigai „Gana yra gana“, jo sutuoktinė vadovauja Kauno klinikų Reumatologijos klinikai.

Jis yra dirbęs Kauno klinikose, klinikoje „Kardiolita“, buvo LSMU profesorius, metus dirbo patarėju Sveikatos apsaugos ministerijoje, nurodo buvęs Europos antikorupcinio tinklo sveikatos apsaugos sistemoje steigėju ir vykdomojo komiteto nariu.

Kandidatas skelbia mokantis anglų, rusų kalbas, kovojantis „su mobingu, su korupcija SAM sferoje bei su gydytojų klaidų, pasibaigusių ligonių mirtimi, slėpimu“. Tarp pomėgių jis nurodo ir jogą.

Ignas Vėgėlė

Advokatas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Ignas Vėgėlė yra turtingiausias iš aštuonių kandidatų prezidento rinkimuose, jis su sutuoktine pernai deklaravo 1 mln. 860 tūkst. eurų turto ir santaupų, yra suteikęs 1 mln. 335 tūkst. eurų paskolą. Pernai jis uždirbo 169 tūkst. eurų, gavo dar per 49 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų.

Paskolas jis yra suteikęs Teisės ir ekonomikos tyrimų centrui, kurio dalininkas yra pats, bendrovei „Vilpros investicija“, privačiam asmeniui,

Jis dirba advokatų kontoroje „Ignas Vėgėlė ir partneriai“, anksčiau vadovavo Advokatų tarybai, be MRU dirbo tarptautinėje audito kontorose „KPMG Lietuva. Auditas, apskaita, konsultacijos“, „Foresta“. I. Vėgėlė yra bendrovės „Internetinė prekyba“ akcininkas, Europos advokatų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) Finansų komiteto narys, priklauso įvairioms teisininkus vienijančioms organizacijoms Lietuvoje.

Teisininko išsilavinimą I. Vėgėlė įgijo Vilniaus universitete, taip pat nurodo studijavęs vadovų verslo vadybą Stokholmo ekonomikos mokykloje Rygoje, bet studijų nebaigė, stažavosi Oksfordo universitete, Hagos tarptautinės teisės akademijoje, „Carl Duisberg Gesellschaft“ centre.

I. Vėgėlė skelbia mėgstantis žaisti lauko tenisą, krepšinį, futbolą, klausytis muzikos, skaityti grožinę literatūrą, įskaitant poeziją, žvejybą, keliones.

Dainius Žalimas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kurį rinkimuose kelia Laisvės partija, nurodo su šeima turintis apie 41 tūkst. eurų turto ir pajamų bei 103 tūkst. eurų paskolą. Jis deklaravo pernai gavęs 140 tūkst. eurų pajamų.

Vilniaus universitete teisininko išsilavinimą įgijęs D. Žalimas šiuo metu be pareigų VDU taip pat yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, viešosios įstaigos „Teisės ir demokratijos centras“ vadovas, jo sutuoktinė – VDU docentė, taip pat vadovauja Europos humanitarinio universiteto padaliniui. Jis yra dėstęs Vilniaus universitete, 1998–2011 metais dirbo ministro paterėju-teisininku Krašto apsaugos ministerijoje.

Teisininkas nurodo pažengusiojo lygmeniu mokantis anglų ir rusų kalbas, įgudusiojo lygmeniu – ukrainiečių kalbą. Jis teigia esantis aktyvus Konstitucijos ir žmogaus teisių gynėjas, organizuojantis ir vežantis paramą Ukrainos kariams, siekiantis Rusijos ir Baltarusijos vadovų teisinės atsakomybės už nusikaltimus.

D. Žalimas sako mėgstantis skaityti knygas istorijos, teisine tematika, pasivaikščiojimus su šeima, prižiūrintis šunį, rašo tekstus socialiniuose tinkluose. Be kita ko, D. Žalimas skelbia buvęs Vilniaus „Žalgirio“ Pietų IV fanas ir nurodo, kad tai buvo jo „ paauglystės aistra ir tuometinio protesto prieš okupaciją forma“.

Remigijus Žemaitaitis

Naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, anksčiau priklausęs „Laisvės ir teisingumo“ partijai, iš viso skelbia su šeima turintis 844 tūkst. eurų vertės deklaruoti privalomo turto ir santaupų, taip pat yra paėmęs per 166 tūkst. eurų paskolą. Politikas pernai deklaravo gavęs 111 tūkst. eurų pajamų, dar apie 44 tūkst. eurų jis gavo iš individualios veiklos.

R. Žemaitaitis taip pat skelbia esantis kelių įmonių akcininkas: bendrovių „Dervira“, „Dervira ir partneriai“, „Statyk pats“, „Pamario starta". Jo sutuoktinė dirba Advokatų profesinėje bendrijoje „Adlex“.

Politikas yra įgijęs teisininko išsilavinimą Vilniaus universitete, dirbo teisėjo padėjėju Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėju. Jis pats anksčiau yra dirbęs tuometinio Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso patarėju.

Parlamentaras nurodo mėgstąs žvejybą, keliones, skaitymą, kulinariją, moka anglų ir rusų kalbas pažengusiojo lygiu.

„Turto deklaracijas dėl užimamų pareigų už 2021 metus pateikti turėjo apie 102,6 tūkst. gyventojų. Naujausiais duomenimis, laiku iš jų pareigą atliko beveik 84 tūkst.“, – pranešime teigė VMI Mokestinių prievolių departamento vyresnioji patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Pasak jos, apie 2 tūkst. gyventojų iki šiol nepateikė turto deklaracijos ir tai turėtų padaryti nedelsdami.

Didžioji dalis laiku nepateikusiųjų deklaracijų tai atliko vėliau, jau po gegužės 1-osios, BNS patikslino VMI. 

VMI svetainėje skelbiami valstybės tarnautojų ir kitų asmenų duomenys skirti viešumui bei skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei.

Turto ir pajamų deklaracijų duomenis VMI taip pat naudoja nustatant ir rizikingiausius mokesčių mokėtojus – informacija analizuojama ir lyginama su VMI turimais bei iš trečiųjų šaltinių gautais duomenimis apie asmenų pajamas, turimą turtą ir išlaidas.

Lietuvoje ir užsienyje turimą turtą deklaruoti privalo biudžetinių įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai.

Be to, turtą deklaruoti privalo teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir jų šeimų nariai.

„Kaip ir kasmet, valstybės sektoriaus darbuotojai bei jų šeimos nariai turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir nuosavybės teise priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pinigines lėšas, tam tikros vertės gautas ir suteiktas paskolas bei valstybinius popierius, vertingus meno kūrinius ir juvelyrinius dirbinius. Deklaravus turtą papildomų mokestinių prievolių neatsiranda“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Ji pažymi, kad, patikrinus pateiktų deklaracijų teisingumą, duomenys yra paskelbiami viešai iki spalio 1 d.

VMI primena, kad pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą (GTDĮ) 2020 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą Lietuvoje ir užsienyje deklaruoti privalo Seimo paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių padalinių, jei akcininkė ar steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Taip pat teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir kiti įstatyme išvardinti asmenys ir jų šeimos nariai.

Nausėdos deklaravo valdantys 527 tūkst. eurų vertės gyvenamųjų namų ir 190 tūkst. eurų vertės sklypų, rodo trečiadienį paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.

G. Nausėda trečiadienį žurnalistams sakė turintis gyvenamąjį namą Vilniuje ir sodybą Dzūkijoje.

Prezidento deklaracijoje taip pat nurodoma 98,4 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.

Valstybės vadovas teigė už paskolą įsigijęs sklypą Vilniuje ir pradėjęs rekonstruoti namą.

„Berods, tai buvo dar 2002 metais, paskola buvo paimta iki 2025 metų. Aš jos anksčiau negrąžinau, turiu planą viską grąžinti pagal nustatytą terminą iki 2025 metų. Ta našta, kurią patiriu, mokėdamas paskolą, yra valdoma. Jokių ypatingų finansinių įtampų nejaučiu“, – sakė jis.

Praėjusių metų pabaigoje pirmoji pora turėjo per 30 tūkst. eurų santaupų bankuose, 10 tūkst. eurų vertės transporto priemonių.

G. Nausėda Lietuvos prezidentu išrinktas pernai gegužę. Ankstesnės jo deklaracijos nebuvo skelbiamos.

Savo rinkimų kampanijai G.Nausėda buvo skyręs beveik 18 tūkstančių eurų. Ją pabaigė beveik su 40 tūkst. skola.

Anksčiau G.Nausėda sakė, kad skolą padengs iš asmeninių lėšų. Esą iš 2018 metų turto deklaracijos mato, kad tą gali padaryti.

Bet nemato visuomenė, nes prezidentas nusprendė savo ir žmonos praėjusių metų turto deklaracijos neviešinti. 

Prezidentūra aiškina, kad tai nėra visuomenei svarbi informacija, esa tai būtų tik smalsumo tenkinimas.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, deklaruoti savo turtą ir pajamas turės ne tik žiniasklaidos priemonių savininkai, bet ir patys žurnalistai.

„Norime apsaugoti žurnalistus nuo kaltinimų ir spekuliatyvios informacijos. Todėl reikia, kad turtą ir pajamas deklaruotų ne tik žiniasklaidos savininkai, įmonių vadovai, bet ir patys žurnalistai“, - trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Siūloma, kad žurnalistai apie galimą interesų konfliktą pranešti tiesioginiams savo vadovams.

„Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema“, - aiškino Vyriausybės vadovas.

Premjeras pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės turės žymėti reklamą, jeigu tai susiję su verslu. „Taip pat turi būti viešinama, jeigu žiniasklaidos priemonė priklauso verslo grupei. Jei rodomas reportažas, informacija turi būti pažymėta, kad tai tiesiogiai susiję su vienokiu ar kitokiu verslu - statybų, tabako ir kita“, - sakė premjeras.

Susikurtų savireguliacijos mechanizmas, nes žurnalistas turėtų pranešti vyriausiajam redaktoriui, kad negali rašyti viena ar kita tema.

S. Skvernelis taip pat priminė, kad svarbus pataisų klausimas išlieka partijų finansavimas. Taip pat numatytas ir Lobizmo įstatymo keitimas, pasak premjero, jame turi būti daugiau aiškumo bei skaidrumo.

„NSGK tyrimo išvados pirmiausia susijusios su partijų finansavimo klausimu. Yra daug siūlymų dėl institucijos, kuri galėtų vykdyti priežiūrą ir nustatytų atsakomybę asmenims, kurie bando neteisėtai finansuoti partijas“, - dėstė premjeras.

Naujus pasiūlymus, inicijuotus NSGK tyrimo, Vyriausybė Seimui pateiks dar rudens sesijoje. „Esame apsibrėžę maksimaliai trumpus terminus - rugsėjo mėnesį turėtų būti pateikti dokumentai Vyriausybei. Po to vyks diskusija su suinteresuotais asmenimis - ji tikrai nebus lengva. Mes Seimui žadame projektus arba įstatymų paketus, kuriuos reikia patekti pateikti rudens sesijoje“, - teigė S. Skvernelis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas sulaukė viso Seimo pritarimo. Birželio 5 d. NSGK išvadoms pritarė 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. NSGK tyrime nurodoma, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams.

Taip pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms. Tyrimą baigusiam NSGK pavesta atlikti ir parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.

„Dėl to belieka tik apgailestauti, kad ta klaida pasitaikė. (...) Deklaravau automobilį, manau, kad viskas deklaruota. Kiekvieną sykį tikriniesi, stengiesi klaidų nedaryti, deklaracija didelė, kartais pasitaiko padaryti klaidų. Tik tai viena reikėtų pasakyti: nei viena mano klaida, jeigu yra kokia nors padaryta, ji niekaip ne padarė įtakos mokesčiams, ir aš tuo labai džiaugiuosi, nes tada jausčiausi nepatogiai prieš kiekvieną mokesčių mokėtoją ir valstybę, kad aš suklydau skaičiuodamas mokesčius. Tu deklaruoji privačių ir viešųjų interesų deklaracijoje ir automatiškai pagalvoji, kad jau „uždeklaravai“, tai ta klaida ir buvo, kad deklaravau vienoje deklaracijoje, o kitoje deklaracijoje neįrašiau. Kiekvienas žmogus, kuris kažką daro, gali padaryti klaidų“, - antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Taip jis komentavo žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad pernykštėje šeimos turto ir pajamų deklaracijoje nenurodė įsigyto visureigio „Cadillac Escalade“.

Pasak portalo, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis deklaravo pernai padovanojęs nekilnojamojo turto už maždaug 596 tūkst. eurų ir 126 tūkst. eurų pinigais. Meras teigia, kad turto dovanojo savo sūnums, bet detalių nepateikė. 

15min.lt teigimu, D. Matijošaitis nedeklaravo gautų dovanų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), bet Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktoje turto deklaracijoje D. Matijošaitis praturtėjimą nurodo.

Vis dėlto iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad per metus D. Matijošaitis praturtėjo daugiau nei milijonu eurų, nors jo tėvas abiem sūnums padovanojo turto už 722 tūkst. eurų. Pasak portalo, D. Matijošaitis to paaiškinti negalėjo, jis patikino, kad pats gavo tik vieną butą ir pinigų, o kokią sumą ir kokios vertės butą gavo, politikas sako neatsimenantis.

Savivaldybės tarybos narys pripažįsta, kad nedeklaruodamas gautų dovanų pažeidė įstatymą ir žada ištaisyti padėtį dar šią savaitę.