Ši civilinio turto konfiskavimo byla išnagrinėta pagal Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ieškinį.

Kaip antradienį paskelbė prokuratūra, teismas visiškai tenkino civilinį ieškinį ir valstybės naudai konfiskavo beveik 702 tūkst. eurų vertės turtą – pinigines lėšas, tris vienbučius gyvenamuosius namai ir butą.

Tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos, kad vienos Kauno gyventojos valdomas didelės vertės turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu, tyrėjai nustatė, kad jo kaunietė negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis.

Atliekant tyrimą taip pat surinkta duomenų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą moteris perleido kitiems asmenims – keturiems nesąžiningiems įgijėjams, todėl nuspręsta kreiptis į teismą.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

2020 metais priimtame Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinta, jog sprendimą pradėti tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti asmenis turint neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybės teise priklausančio turto.

Konfiskuoti turtą leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.

„Yra sutarimas su tyrėjais, kad asmeniniais klausimais nekomentuosiu ir informacijos neskleisiu, nes visa informacija yra pateikta tyrėjams. Visus kitus klausimus, į kuriuos galimi atsakymai, atsakys mano advokatas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.

„Čia galiu tik paminėti, kad visi duomenys apie turtą, apie pinigus, apie sandorius yra vieši. Ir aš, ir mano šeimos nariai esame deklaravę, seniai deklaravę, pajamų ir turto deklaracijos yra viešos, taip, kaip ir viešų ir privačių interesų deklaracijos. Kiekvienam piliečiui, kiekvienam žurnalistų atstovui yra galimybė išanalizuoti ir įsitikinti, kad visas turtas yra įsigytas teisėtai, yra paremtas pajamomis“, – pridūrė susisiekimo ministras, akcentuodamas, kad niekada nieko neslėpė ir nesiruošia slėpti.

J. Narkevičius akcentuoja, kad eilinį kartą apie jį yra bandoma pateikti kompromituojančią informaciją. Visgi ministro nuomone, LRT skelbiami tyrimai dėl J. Narkevičiaus neatsitiktinai sutampa su geležinkelio elektrifikavimo projekto auditu bei vykdomu tyrimu dėl Kelių direkcijos veiklos.

Visos mano pajamos yra teisėtos: atlyginimas, paveldėjimas, turto vertė yra ne tik piniginė, bet taip pat vertė žemės, vertė namo...

Ministras sako, kad LRT tyrime litai yra supainioti su eurais, todėl, pasak jo, pateiktos sumos yra netikslios. J. Narkevičius pabrėžia, kad visos jo gautos pajamos yra teisėtos.

„Visos mano pajamos yra teisėtos: atlyginimas, paveldėjimas, turto vertė yra ne tik piniginė, bet taip pat vertė žemės, vertė namo... Vertė žemės dažnai neatitinka tikros rinkos vertės, bet yra deklaruojama, ir mes tikrai nemažiname tų kainų“, – teigė susisiekimo ministras,

J. Narkevičius patikino, kad iš susisiekimo ministro posto trauktis neplanuoja.

LRT tyrimų skyrius paskelbė dar vieną tyrimą, kuriame keliami klausimai dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus skaidrumo.

J. Narkevičius anksčiau tvirtino, kad jo namas Trakuose tvarkytas tėvų lėšomis, kurias jie gavo iš atgautų žemių. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad po tėvų mirties J. Narkevičius paveldėjo net daugiau žemės, nei šie buvo susigrąžinę. Kaip skelbia LRT, iš visų Narkevičių šeimai sugrąžintų žemės sklypų buvo parduotas tik vienas – prie įvažiavimo į Trakus. NT ekspertų vertinimu, tuo metu šio sklypo vertė galėjo siekti nuo 64 iki 130 tūkst. litų. LRT skyrius tuo metu nurodo, kad 2016 ir 2019 m. privačių interesų deklaracijose, pateiktose Vyriausiajai rinkimų komisijai, J. Narkevičius nurodo, kad su žmona į bankus 2011–2012 m. padėjo 1,5 mln. litų (439 tūkst. eurų) indėlių.

LRT tyrimų anksčiau taip pat skelbė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras J. Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, už sėkmę renovacijos konkursuose iš bendrovės „Sodžiaus būsto“ esą galėjo reikalauti 10 procentų nuo laimėtų sumų. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, už tuos pinigus esą buvo rekonstruotas J. Narkevičiaus namas Trakuose.

„Jeigu tai tiesa, kad žmogus, dirbęs tik valstybinėje tarnyboje, neturėjęs kitų pajamų šaltinių, demonstruoja didelius turtus – kelia įtarimų. Ir mes rengiame užklausą Mokesčių inspekcijai, kad būtų atliktas tyrimas, ar pajamos buvo teisėtos. Visuomenė turi būti tikra, kad valstybinių įstaigų tarnautojai savo asmeninei naudai nenaudoja valstybės resursų“, – trijų Baltijos šalių transporto ministrų susitikimui skirtoje spaudoje konferencijoje Vilniuje sakė R. Masiulis.

Paklaustas, kokia galimybė patraukti atsakomybėn jau pareigų neinantį asmenį, R. Masiulis teigė, kad situaciją būtina vertinti ir teisiniu požiūriu.

„Jeigu buvo įstatymo pažeidimai, už tokius dalykus reikia ir galima bausti. Bausmės pirmasis tikslas, kad tokie dalykai nesikartotų ateityje. Bet kad taip būtų, turi būti baudžiama už blogus dalykus praeityje“, – sakė ministras.

Naujienų portalo 15min.lt duomenimis, A. Tvaronavičius turi įvairaus nekilnojamo turto už daugiau nei 1 mln. eurų – žemės sklypų, kelis namus ir butus Vilniuje. A. Tvaronavičius nekomentavo turto kilmės.

A. Tvaronavičius iš pareigų savo noru pasitraukė spalio pabaigoje, kai ministerija jau tyrė direkcijos skelbtą 10 mln. eurų vertės Kybartų pasienio kontrolės punkto modernizavimo konkursą - įtarta, kad jis galėjo būti neskaidrus.