„Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai taip pat įvardija fizines ir pereinamojo laikotarpio klimato kaitos rizikas verslui, paaiškina, kodėl įmonėms šių rizikų nebus įmanoma išvengti ir kokius žingsnius pirmiausia reikia žengti bendrovėms, norinčioms mažinti savo poveikį aplinkai.

A. Rutkauskas: fizinės klimato kaitos rizikos paliečia ir Lietuvą

SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas Audrius Rutkauskas atkreipia dėmesį, kad su klimato kaita yra susijusios dviejų tipų rizikos – fizinės ir pereinamojo laikotarpio.

„Kalbant apie fizines klimato kaitos rizikas, Lietuva yra tam tikroje „klimato kišenėje“ – regione, kuriame šiuo metu klimato kaitos reiškiniai nėra tokie pastebimi ar ekstremalūs, kaip, tarkime, Pietryčių Azijoje ar tam tikruose regionuose Pietų Amerikoje. Ten klimato kaitos reiškiniai jau stipriai jaučiami ir lemia kasdienio gyvenimo, verslo galimybių pokyčius“, – patikslina A. Rutkauskas.

„Nepaistant to, fizinės klimato rizikos paliečia ir Lietuvą: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos parengtoje analizėje Klimato kaitos rizikų XXI a. viduriui studija nurodoma, kad Lietuvoje labiausiai tikėtinos vidutinio lygio ir reikšmingumo sausros, didelis kritulių kiekis, karštis. Vertinant skirtingus scenarijus, kaip šils klimatas, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Panevėžio regionai susiduria su vidutine potvynių rizika“, – priduria jis.

Specialistas pabrėžia ir tai, kad fizinę klimato kaitos riziką svarbiausia įsivertinti toms verslo įmonėms, kurios dirba tam tikruose, nuo klimato veiksnių stipriai priklausančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje. Taip pat toms įmonėms, kurių tiekimo grandinės yra ilgos ir sudėtingos, besitęsiančios per kelias šalis, iš kurių dalis jau yra stipriai veikiamos klimato kaitos, pavyzdžiui, įmonėms, turinčioms tiekėjų Azijos šalyse. Be to, anot „Tvari Lietuva“ pašnekovo, nekilnojamo turto vystytojai turi įsivertinti statomų pastatų vietas – ar jos nepatenka į teritorijas, kuriose yra padidėjusi potvynių rizika.

A. Rutkauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad klimato kaita gali riboti tam tikrų produktų auginimą.

„Pavyzdžiui, jau dabar tam tikruose regionuose, kuriuose anksčiau tradiciškai būdavo gaminama kakava, tai daryti tampa vis sudėtingiau, o ateityje – gali tapti ir neįmanoma, dėl to sparčiai auga kakavos kainos. Dėl klimato kaitos gali sutrikti ir įprastos prekių transportavimo grandinės, pavyzdžiui, nusekus Reino upei Vokietijoje, transportas buvo paralyžiuotas. Logistikos grandinių sutrikimus sukelia ir potvyniai tam tikruose Pietryčių Azijos regionuose“, – klimato kaitos poveikį verslams vardija jis.

Verslui reikės diegti naujas technologijas, prisitaikyti

Anot A. Rutkausko, įmonės taip pat gali susidurti ir ne su viena pereinamojo laikotarpio klimato kaitos rizika.

„Pirmiausia, tai rizika, kylanti iš politinės valios: teisės aktų, naujų įstatymų ir direktyvų, kuriomis stengiamasi pažaboti klimato kaitą ir įvesti tam tikrus ribojimus. Pavyzdžiui, įstatymų ir direktyvų, ribojančių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į atmosferą, nustatančių ŠESD išskyrimo į atmosferą mokesčius ar teisinę atsakomybę įmonių vadovams, kurie nesirūpina, kad jų įmonių sukeliama aplinkos tarša mažėtų“, – paaiškina tvarumo specialistas.

„Prie tokių rizikų galima priskirti ir įstatymus, kuriais siekiama energetinio naudingumo ir efektyvumo pastatuose, nustatoma, kaip automobilių gamintojai palaipsniui turi mažinti vidutinį teršalų išmetimo kiekį bei bankų veiklos reguliavimą, kad teikiant finansavimą būtų vertinamos klimato kaitos rizikos ir taip būtų vykdoma kapitalo srautų transformacija, kuria būtų siekiama judėti nulinių emisijų ekonomikos link“, – priduria jis.

Be to, anot „Tvari Lietuva“ pašnekovo, verslo įmonės susiduria su rizikomis, kylančiomis iš vartotojų lūkesčių ir besikeičiančių jų poreikių.

Dėl klimato kaitos gali sutrikti ir įprastos prekių transportavimo grandinės, pavyzdžiui, nusekus Reino upei Vokietijoje, transportas buvo paralyžiuotas.

„Vartotojai visame pasaulyje vis labiau nori naudoti tvaresnius produktus, yra pasiryžę net daugiau už juos mokėti“, – vardija jis.

Pasak A. Rutkausko, pereinamojo laikotarpio klimato kaitos rizikų verslui kyla ir iš diegiamų naujų technologijų, kuriomis siekiama eiti nulinės emisijos ekonomikos link. Pavyzdžiui, gamtinių dujų keitimo žaliu vandeniliu ar technologinių sprendimų, leidžiančių išgauti didelę temperatūrą gamybos procesuose, naudojant elektrą, anglies dioksido sugavimo technologijų.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad rizikų kyla ir dėl finansavimo, Europos centrinio banko politikos, griežtėjančių reikalavimų finansiniame sektoriuje, apribojančių skolinimą netvarioms įmonėms ar didinančių kapitalo sąnaudas ilguoju laikotarpiu įmonėms, kurios veikia taršiuose sektoriuose ir nenori judėti tvarumo keliu.

„Galiausiai, įmonės susiduria ir reputacine rizika, jei įsivelia į „žaliąjį smegenų plovimą“, skandalus, susijusius su aplinka, gyventojams ar visuomenei daroma tarša“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

„Visa tai reiškia, kad verslui reikės diegti naujas technologijas, prisitaikyti, investuoti, negana to – ir nuolat didinti savo darbuotojų kompetenciją, sekti rinką, kad laiku pasinaudotų atsirandančiomis taršą mažinančiomis technologijomis bei neprarastų konkurencinių pranašumų“, – apibendrina jis.

G. Žigienė: su tvarumu susijusių rizikų nebus įmanoma išvengti

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Gerda Žigienė pabrėžia, kad tvarumo ignoruotojai ir tie, kurie smerkia socialinę atsakomybę, beveik neišvengiamai vis dar remiasi Nobelio premijos laureato, ekonomisto Miltono Friedmano straipsniu, prieš pusę amžiaus paskelbtu „New York Times Sunday“ žurnale.

„Pagrindinė Friedmano doktrina – socialinė verslo atsakomybė yra didinti vertę savo akcininkams. Galima ir toliau remtis šia doktrina, kas šiandien reiškia tiesiog įkišti galvą į smėlį ir laukti – „gal praeis“. Bet nepraeis“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

„Aplinka, kurioje verslas veiks artimiausią dešimtmetį, labai aiškiai indikuoja, kad su tvarumu susijusių rizikų nebus įmanoma išvengti. Kadaise tvarumas laikytas „minkšta“ tema, kuri tiesiog buvo geros reklamos objektas. Tai pasikeitė. Dabar jis turi būti yra įtrauktas į strategijas ir laikomas pagrindine verslo varomąja jėga bei rizikos mažinimo priemone, orientuojantis į „trigubą“ apatinę pelno ataskaitos eilutę: pelnas, žmonės, planeta“, – apibendrina ji.

Koncentracija tik į ataskaitų rengimą yra trumparegiškas požiūris

G. Žigienė pabrėžia ir tai, kad įmonėms, siekiančioms atitikti reguliavimo reikalavimus, pirmiausia reikėtų pradėti nuo tiesioginio orientavimosi į tvarumo ataskaitas.

Vis dėlto, anot jos, koncentracija tik į ataskaitų rengimą yra trumparegiškas požiūris.

„Tvarumo ataskaitos, kaip ir finansinės, turėtų nurodyti kokie rodikliai yra pasiekti, tačiau sprendimai siekti vienų ar kitų skaičių turi būti priimti anksčiau. Tam įmonės pirmiausia turėtų pradėti nuo tvarumo raštingumo įmonės viduje – valdyba ir vadovai turėtų kartu gilinti žinias, kad galėtų kalbėti tais pačiais terminais ir sąvokomis“, – teigia G. Žigienė.

„Kitas svarbus žingsnis – aiški lyderystė. Neretai tvarumo ataskaitas rengti deleguojama vienam iš vadovų (finansų, rinkodaros ar žmogiškųjų išteklių) kaip papildoma funkcija. Tačiau vienas lauke ne karys, o tvarumas nėra papildoma funkcija. Tai yra integrali verslo procesų dalis, kurioje turi dalyvauti visi funkciniai vadovai. Todėl įmonėms vertėtų organizuoti vidinius mokymus, rengti tvarumo strategiją – pradžioje galima kaip atskirą dokumentą, kad būtų išgrynintos pagrindinės linijos, o vėliau integruoti jį į pagrindinę įmonės strategiją“, – priduria ji.

G. Žigienei antrina ir Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) Valdybos narė Daiva Dėdinienė. Įmonėms, norinčioms eiti tvarumo keliu, ji pataria neskubėti, nebandyt šokti į nuvažiuojantį traukinį ir nepulti rašyti tvarumo ataskaitų.

„Tvarumo ataskaita neturėtų būti įmonių pagrindinis tikslas. Ji yra galutinė stotelė, kurioje atskleidžiami rezultatai, kaip įmonei pavyko siekti išsikeltų tikslų“, – sako ji.

Anot specialistės, pirmiausia įmonės turėtų įsivertinti savo padėtį, joms taikomus reikalavimus, identifikuoti reikšmingiausias sritis.

„Jei įmonė (ar jos grupė) yra didelė viešojo intereso įmonė ir patenka jau į pirmąjį Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (BTAD) taikymo etapą, tikėtina, didžioji dalis tvarumo procesų jau bus įdiegta, reikėtų tik persižiūrėti tam tikrus procesus ir reikalavimus pagal naujai priimtus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS), įskaitant dvejopo reikšmingumo vertinimą“, – atkreipia dėmesį „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Įmonės, kurios gyvena šia diena, neturi verslo vizijos, strategijos ilguoju laikotarpiu, yra šios dienos egzistenciniai dariniai be galimybės prisitaikyti prie besikeičiančių verslo sąlygų.

„Antrasis BTAD taikymo etapas apims visas didžiąsias įmones ir jų grupes, kurios atitiks 2 iš 3 kriterijų: balansinis turtas – didesnis nei 25 mln. Eur, metinės pajamos – daugiau nei 50 mln. Eur ir darbuotojų skaičius – ne mažesnis nei 250. Šios įmonės privalės tvarumo informaciją atskleisti 2025 m. vadovybės metiniame pranešime. Kitoms – mažoms ir vidutinėms įmonėms – prievolės ją atskleisti nėra“, – priduria ji.

Pasak D. Dėdinienės, bet kuriuo atveju, nusprendus pradėti eiti tvarumo keliu, reikia pradinio atspirties taško.

„Idealu būtų, jei įmonė turėtų vidinių pajėgumų ir galėtų įsivertinti ne tik kokį poveikį jos veikla daro aplinkai ir žmonėms, bet ir nepamiršti, kad nesame uždarame burbule – aplinka, vykstantys procesai (klimato kaita, procesai vertės grandinėje, galbūt žaliavų trūkumas ar jų kainų svyravimai, reguliacinė aplinka) taip pat veikia įmonės veiklą, jos vertę, galimybę pritraukti kapitalą, investicijas“, – vardija pašnekovė.

Ji pabrėžia ir tai, kad jei įmonėje nėra vidinių pajėgumų, bent jau pradžioje, siekiant išvengti panikos „nuo ko pradėti“, galima būtų pasisamdyti išorinius konsultantus.

Tvarus verslas įgyja vis daugiau pranašumų

D. Dėdinienė taip pat sako, kad jei anksčiau kalbėdavome apie ekologiškus produktus kaip sveikesnius ir brangesnius, tai, tikėtina, kad netolimoje ateityje bus atvirkščiai: netvarios pakuotės, netvarūs projektai ar gamybos procesai bus brangesni dėl jiems taikomų didesnių mokesčių, didesnių bankų suteiktų paskolų palūkanų ir kt.

„Apie tai, kad klimato kaita vyksta, nebediskutuoja net ir didžiausi skeptikai. Pradedama suvokti, kad planetos B nėra“, – pabrėžia „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Anot tvarumo specialistės, ir patys įmonių darbuotojai vis dažniau domisi bendrovių tvarumo strategijomis.

„Jiems svarbu ne tik darbo užmokestis, bet ir draugiška bei saugi darbo aplinka, galimybės tobulėti, kelti kvalifikaciją. Verslo etika yra ne mažiau svarbi nei aplinkosauginė bei socialinė sritys. Rizikų valdymas, veiklos planavimas yra aktualus kiekvienai bendrovei. Įdiegus ir tinkamai pritaikius visus tris tvarumo aspektus, verslas įgyja didžiulį pranašumą ilguoju laikotarpiu“, – teigia Daiva Dėdinienė.

„Įmonės, kurios gyvena šia diena, neturi verslo vizijos, strategijos ilguoju laikotarpiu, yra šios dienos egzistenciniai dariniai be galimybės prisitaikyti prie besikeičiančių verslo sąlygų. Neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu įmonės ne tik nebesugebės įeiti į naujas rinkas, pritraukti kapitalo investicijų, gauti finansavimą iš bankų, tačiau joms grės ir didėjantys mokesčiai dėl tvarumo principų nesilaikymo, kas automatiškai didins nuostolius, mažins galimybę konkuruoti su tvaresnėmis įmonėmis“, – priduria ji.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad tvarumas ilguoju laikotarpiu įmonėms tikrai apsimokės, nes, anot jos, gerai valdydamos savo rizikas, jos galės daug geriau ir lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos, kartu ir klimato kaitos sąlygų.

„Vilkikas neturi fiksuoto maršruto, jis keliauja po visą Lietuvą, tad prireikus jį siųsime į bet kurį šalies kampelį. Džiaugiamės būdami viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, savo produkciją pristatančių naudojant aplinkai draugiškus degalus“, – sakė bendrovės pirkimų ir logistikos projektų vadovas.

Klimatui visiškai neutralūs iki 2030 metų

Biometanu varomų vilkikų kaina – apie 15 proc. aukštesnė negu įprastų dyzelinu varomų sunkvežimių. Tačiau, anot A. Grigaičio, tai nėra tokia jau didelė suma atsižvelgiant į kasdien nuvažiuojamus atstumus.

„Artimoje ateityje įsigysime daugiau tokių vilkikų. „Olvi grupė“, kuriai priklausome, yra įsipareigojusi iki 2030 m. tapti klimatui visiškai neutrali, sumažinusi CO₂ pėdsaką daugiau negu 50 proc. Siekdami šio tikslo, keisime krautuvų parką, sieksime, kad visi krautuvai būtų varomi elektra, taip pat keisime savo vadybininkų automobilius elektriniais. Turime gana nemažai projektų, susijusių su aplinkai draugiškesniais sprendimais“, – teigė A. Grigaitis.

Partnerio nuotr.

Pasak jo, norint galima labai greitai pereiti prie netaršių transporto priemonių ir tapti klimatui neutraliems, tačiau tokiu atveju nukentėtų konkurencingumas rinkoje. „Todėl šį pokytį, išsikėlę aiškius tikslus, darome palaipsniui. Greitai ne tik pakeisime visą savo transportą į tvaresnį, bet ir iš tiekėjų reikalausime, kad žaliavos būtų pristatomos pasitelkiant netaršias transporto priemones“, – sakė pašnekovas.

Partnerio nuotr.

Pristabdo aukštesnės kainos

Su Kaune įsikūrusiu bravoru bendradarbiaujančios logistikos ir sandėliavimo įmonės „Hegelmann Logistics“ Transporto vadybininkė Lina Kaptainė sako, kad Lietuvos verslininkai domisi biometanu varomomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, tačiau daugelį pristabdo aukštesnės kainos.

„Tikrai ne kiekvienas pasiryžęs mokėti daugiau vien todėl, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Didesnės kainos stabdo Lietuvos verslininkus. Tarp nedaugelio įmonių, kurios naudojasi mažiau taršių vilkikų paslauga, yra ir „Volfas Engelman“. Tokių verslininkų, kurie galvoja ne tik apie kainą, šiuo metu, deja, dar nedaug“, – sakė L. Kaptainė.

Partnerio nuotr.

Anot jos, biometanas gaminamas fermentacijos būdu specialiose biodujų jėgainėse iš organinių medžiagų (maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų). Deginant biodujas, išskiriama mažiau CO₂ ir kitų išmetamųjų dujų, kurios prisideda prie aplinkos taršos.

„Biometanu varomi vilkikai – viena pagrindinių alternatyvų dyzelinu varomiems sunkvežimiams, kurių vienas per metus išmeta apie 95 976 kilogramus CO₂. Biodujomis varomos transporto priemonės prisideda prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtros, žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo ir sprendžia klimato kaitos bei energetinio saugumo problemas“, – teigė pašnekovė.

„Tvarumą telekomunikacijų sektoriuje užtikrinančius sprendimus diegiame ne vienerius metus. Užimame didžiausią rinkos dalį Lietuvoje, todėl jaučiame pareigą savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitus imtis aplinkai draugiškų pokyčių. Patys siekdami aukščiausių tvarumo standartų, įgaliname tą patį daryti ir savo klientus. Visi kartu galime greičiau pasiekti ambicingą tikslą – nulines emisijas visoje tiekimo grandinėje“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ parengtoje grupės 2023 m. ataskaitoje atsispindi visi bendrovės su tvarumu susiję veiksmai ir pasiekimai. Pernai „Tele2“ užėmė pirmąją vietą tarp 500 didžiausių Europos klimato lyderių „The Financial Times“ sudarytame reitinge.

Buvo apskaičiuota, kad per praėjusius metus įmonės produktais ir paslaugomis besinaudojantys klientai išvengė per 800 tūkst. tonų CO₂ emisijų. Šis pasiekimas labiausiai susijęs su klientų įgalinimu bendrauti ir dirbti nuotoliu, naudotis išmaniu ir tvariu maršrutų planavimu bei kitomis tvaresnėmis technologijomis.

Pernai „Tele2“ užėmė pirmąją vietą tarp 500 didžiausių Europos klimato lyderių „The Financial Times“ sudarytame reitinge.

 

Be to, 2023 m. „Tele2“ pateko tarp 50 pasaulio įmonių, užtikrinančių didžiausią lyčių lygybę. Šį reitingą kasmet sudaro organizacija „Equileap“. Bendrovė išlaikė ir aukščiausią „MSCI“ reitingo įvertinimą už lyderystę užtikrinant skaidrumą klimato kaitos srityje.

Per praėjusius metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių. 2021 m. „Tele2“ šį procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines.

Savo veikloje „Tele2“ naudoja tik žaliąją energiją iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat sumažino automobilių parką ir pasiūlė darbuotojams alternatyvius keliavimo būdus.

Lietuvoje „Tele2“ turi daugelio įrangos gamintojų autorizacijas ir gali taisyti iki 85 proc. savo parduodamų telefonų. Nuo 2015 m. veikiančiame autorizuotame įrenginių remonto centre „Smart Master“ kasdien prailginamas šimtų įrenginių gyvavimo laikas, o visos atliekos kruopščiai tvarkomos. Nevertingos detalės, kurių neįmanoma panaudoti dar kartą, atiduodamos perdirbti, o vertingos detalės išsiunčiamos gamintojams, kad jas sutvarkytų ir jos būtų panaudotos iš naujo.

2023-iaisiais bendrovė Lietuvoje sutaupė 81,7 tūkst. popierinių dokumentų – 10,7 proc. daugiau nei 2022 m. Kitaip tariant, buvo atsisakyta 10,2 tonos popieriaus, išsaugoti 255 medžiai.

„Tvarumas yra svarbi visos mūsų grupės strateginė kryptis. Siekiame ambicingų tikslų, ir kol kas mums juos pavyksta pasiekti net anksčiau, nei planavome. Atnaujinta tvarumo strategija turi padėti laimėti mums visiems – tiek įmonei, tiek mūsų klientams, tiek ir visai visuomenei. Telekomunikacijų sektorius gali reikšmingai prisidėti prie visų mūsų tvaresnės ateities“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ir toliau stiprina veiksmus keturiose pagrindinėse srityse: žiedinė ekonomika, vaikų apsauga internete, tvarumas pasitelkiant technologijas ir įvairovė. Bendrovei pavyko įgyvendinti 2021 m. sausį paskelbtos ankstesnės tvarumo strategijos tikslus – pagerinti socialinės atsakomybės reitingai, lyčių lygybės rezultatai, o „Financial Times“ įmonę pripažino klimato lydere Europoje.

„Tele2“ ir toliau stiprina veiksmus keturiose pagrindinėse srityse: žiedinė ekonomika, vaikų apsauga internete, tvarumas pasitelkiant technologijas ir įvairovė.

 

Atnaujintoje strategijoje „Tele2“ sieks iki 2026 m. visose rinkose surinkti ir perdirbti arba pakartotinai panaudoti 100 tūkst. telefonų. Bendrovė taip pat nusprendė didinti veiksmus, susijusius su žiedine ekonomika – iki 2025 m. pasiekti 100 proc. tinklo įrangos pernaudojimą.

Didelis dėmesys naujojoje tvarumo strategijoje skiriamas ir vaikų apsaugai internete. „Tele2“ užsibrėžė tikslą įsitvirtinti kaip vaikų apsaugos lyderė ir kasmet blokuoti 10 proc. daugiau bandymų pasiekti seksualinio smurto prieš vaikus medžiagą internete.

Per praėjusius metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių. 2021 m. „Tele2“ šį procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines.

Naujoji įmonės tvarumo strategija taip pat apibrėžia „Tele2“ įvairovės siekį – pasiekti lyčių pusiausvyrą visuose vadovaujančiuose lygmenyse. Neseniai „Tele2“ grupė antrus metus iš eilės atsidūrė tarp 100 geriausių pasaulio įmonių, užtikrinančių didžiausią lyčių lygybę darbo vietoje. Reitingą kasmet sudaranti organizacija „Equileap“ šiemet iš viso vertino beveik 4 tūkst. bendrovių visame pasaulyje.

„Tele2“ nuosekliai planuoja ir įgyvendina ir kitus su aplinkosauga susijusius veiksmus. Savo veikloje „Tele2“ naudoja tik žaliąją energiją iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat sumažino automobilių parką ir pasiūlė darbuotojams alternatyvius keliavimo būdus.

Mobiliojo ryšio operatorius užsibrėžė tikslą iki 2025 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį visoje veiklos grandinėje sumažinti 90 proc. (lyginant su 2019 m.), o iki 2035 m. pasiekti nulinę emisiją.

Be to, „Tele2“ ketina iki 2030 m. perdirbti arba sutaisyti pakartotiniam naudojimui 30 proc. savo anksčiau parduotų mobiliųjų telefonų.

Prieš kelionę į Helsinkį vadovas dalyvavo eilėje susitikimų su „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojais, kuriuose buvo daug kalbama apie atsakingumą, kurį grupė šiemet pasirinko pagrindiniu akcentu. Būtent atsakingumo vertybė, sako grupės vadovas, yra svarbi organizacijos veikloje, nes padeda siekti ir savo, ir įmonės tikslų. Apie tai, o taip pat apie verslo ambicijas, tvarumą, dirbtinį intelektą ir kalbamės su M. Snarskiu.

– Vienas jūsų šūkių yra: „Viena kultūra, viena komanda, viena „Vikonda“. Grupei priklauso daug skirtingų įmonių. Kas jas jungia?

– Organizacijos kultūra yra vienas esminių jos sėkmės elementų. Mes ne pirmi metai dirbame su vadovų komanda, kalbamės su darbuotojais. „Vikonda grupės“ įmonių veiklos yra pakankamai diversifikuotos, skirtingos. Tokioje verslo struktūroje dirbantiems žmonėms nėra paprasta rasti bendrą vardiklį, bendrus tikslus, sąlyčio taškus. Tada reikia ieškoti, to kas jungia, o tai ir yra organizacijos kultūra, kurią mes patys – visa „Vikonda grupė“ – kuriame. Turime vertybes: šeimyniškumas, atsakingumas, veržlumas. Turime siekiamybes: modernumas ir tarptautiškumas. Siekiamybių perspektyvoje vienos mūsų įmonės yra labiau pažengusios, kitos – mažiau, bet siekiame, kad visos jos judėtų link mūsų bendrų tikslų.

Partnerio nuotr.

Šiemet didžiausią dėmesį skiriame atsakingumui. Kodėl būtent jam? Priežasčių daug. Gyvename gana sudėtingu laikotarpiu, keleri metai iš eilės susidūrėme su daugybe iššūkių: gyvenimas apsivertė ištikus pandemijai, baigėsi ji, prasidėjo siaubingi įvykiai Ukrainoje, kurie iš vienos pusės sukrėtė, iš kitos – mobilizavo žmones teikti pagalbą, rūpintis vieni kitais. Visi suprantame, kad stabilumo ir ramybės aplinkoje, artimiausiu metu nebus, tad pirmiausiai ir atsisuki į save: jei aš pats būsiu tvirtas ir stabilus, jei mano aplinka bus tokia pati, taip pat ir mano bendruomenė, tada gali eiti toliau, rūpintis ir kitais: pradedant padaliniu, įmone, tęsiant miestu, šalimi ir visu pasauliu. Atsakingumas yra pirmiausiai už tai, ką tu galvoji, paskui – ką darai, ko tikiesi iš savęs, iš kolegos. Per tai gali užsitikrinti sėkmę.

Partnerio nuotr.

– Neseniai įvyko metiniai susitikimai su „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojais. Ar pagrindinė tema ir buvo apie atsakingumą?

– Per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį įvyko penki susitikimai su įmonių grupės darbuotojais. Kalbėjomės ne tik apie įmonių grupės vertybes, bendrą kultūrą, bet ir apie savo  patirtis, kas mums  asmeniškai yra atsakingumas. Mano didžiausias noras, kad visi įmonėje tikėtų mūsų vertybėmis, jos būtų svarbios kiekvienam įmonių grupės darbuotojui. Todėl ir reikia susinchronizuoti laikrodžius, nes požiūris į atsakingumą gali būti skirtingas, todėl ir turime visi kartu išdiskutuoti, ką jis reiškia. Tik tada kartu galėsime judėti prie bendro tikslo.

Partnerio nuotr.

Susitikimų metu man buvo svarbu pasidalinti savo svajone – pakalbėti apie ateitį. Kaip aš ir įmonių vadovų komanda mato „Vikonda grupę“ už trijų, penkerių metų, ką norime pasiekti. Esame susidėlioję kelis elementus: vienas iš jų žmonės – jais viskas prasideda, vyksta ir baigiasi žmonėmis. Ir nesvarbu, kad tie žmonės ir jų vaidmenys skirtingi: akcininkai, vartotojai, darbuotojai ar klientai.

Partnerio nuotr.

Taip pat kalbėjome apie mūsų ilgalaikius veiklų tikslus, kokie esminiai jų elementai, kokios mūsų ambicijos, ką norime pasiekti. Gyvenimas yra permainingas, tenka koreguoti, galbūt nepasiseks viskas, ką esame užsibrėžę, bet kitur pasiseks daug labiau nei tikimės. Būtina visiems turėti bendrą kryptį, nes jei tu nežinai, kur eini, tai ten tikrai ir nenueisi. Pokalbių metu man buvo svarbu pamatyti žmonių reakciją į tai, ką aptarėme, ar rezonuoja tikslai, ar jiems svarbu.

Partnerio nuotr.

– Ar svarbu?

Manau, kad taip. Kuo toliau, tuo labiau norėti būti kartu yra esminis dalykas. Bet kurioje veikloje. Taip, į darbą ateiname, nes gauname atlyginimą, kuris turi būti orus, gauni grąžą už tai, ką padarai. Bet yra daug elementų, kurie ne mažiau svarbūs: jie tavo įsitraukimą ar asmeninį komfortą padidina ar sumažina.

– Atlikote ir darbuotojų apklausą, kaip jie įsivaizduoja atsakingumą. Ar labai skyrėsi nuo to, kaip jį apibrėžia vadovų komanda?

Taip, šiemet atlikome tokį tyrimą, nes buvo svarbu suvokti, kaip jaučiasi kiekvienas „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojas. Atrasti, kokios problemos kyla atskirose įmonėse. Pabandyti pasilyginti, ar įsitraukimas vienodas, o jei ne – kur didesnis, kur mažesnis ir kodėl. Rezultatus lyginome su bendru Lietuvos vidurkiu. Aiškiai matome, kad mūsų grupės įmonėse darbuotojai įsitraukę skirtingai. Yra įmonių, skyrių, kurie gali būti pavyzdys, o yra tokių, kuriose yra dar daug ką nuveikti.

Partnerio nuotr.

Klausdami darbuotojų, kas jiems yra atsakingumas, mes norime, kad jie ne tik sau, bet ir savo vadovui, padaliniui, įmonei irgi iškeltų tam tikrą lūkestį: sakytų, kad štai čia aš esu atsakingas, bet ir iš savo vadovo taip pat tikiuosi tam tikrų dalykų. Pagal apklausą panašumų daug, bet atradome ir skirtumų – skiriasi ne tik viena įmonė nuo kitos, bet ir vienos įmonės grandys. Vieniems svarbiau vieni dalykai, kitiems – kiti, tačiau pagrindiniai – labai panašūs.

– Kas jums pačiam labai svarbu?

Duodu žodį ir jo laikausi, nebijau, kad tas pažadas bus ambicingas ir veržliai stengiuosi, kad jį įvykdyčiau. Esu atsakingas už tai, ką aš padarysiu ir to tikiuosi iš kitų. O viskas, žinoma, prasideda nuo savęs.

– Su darbuotojais kalbėjote ir apie „Vikonda grupės“ įmonių veiklą. Kokios jūsų didžiosios ambicijos?

– Mes žinome, kokią veiklą vykdome, kokią norime vykdyti. Norime plėstis ir augti. Ne tik organiškai ir per investicijas, bet ir per įsigijimus. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šitie dalykai užtrunka. Per artimiausius penkerius metus norime padvigubėti. Ir pajamomis taip pat: šiemetinė planuojama mūsų apyvarta – 100 mln. eurų, norime, kad pasiektų 200 milijonų.

Partnerio nuotr.

Norime augti veržliai. Mūsų pagrindinės kryptys išlieka tos pačios – maisto pramonė ir žemės ūkis. Norime kiek įmanoma suartinti grupės įmones, ieškoti sinergijų skirtingose mūsų veiklose, kad kurtume pridėtinę vertę.

Mums svarbus ir tvarumas. Ne tik dėl to, kad pagal Europos Sąjungos reglamentą nuo 2024 metų įmonėms, kuriose daugiau nei 250 darbuotojų, reikės rengti tvarumo ataskaitas. Tai žvilgsnis į tvarumą siaurąja prasme. Daug svarbiau yra žvelgti į jį plačiau: jei nori, kad tavo vaikai, anūkai augtų sveiki, gyventų saugiai, privalai ieškoti būdų, kaip mažinti pėdsaką žemėje, mažinant taršą, CO2 kiekį, ieškant būdų trumpinti tiekimo grandines – su mažiau padaryti daugiau. Turime aiškius rodiklius. Pradėjome nuo gamybinių įmonių, matuojame, kaip geriname veiklą mažindami neigiamą įtaką mūsų planetai.

Partnerio nuotr.

Kalbant apie žemės ūkį, vienas tokių būdų yra neariminė ir tikslioji žemdirbystė. Mes čia jau daug pasiekę. Įeiname į anglies kreditų rinką. Renkamės modernią techniką, taip dirbame našiau, efektyviau, sunaudojame mažiau kuro. Darome tai ne tik dėl to, kad ES reikalauja, ar kad vartotojas reiklesnis, bet pirmiausiai dėl to, kad  kiekvienam mūsų tai yra svarbu. Ne tik vadovui, aplinkosaugos specialistui, bet ir darbuotojui prie linijos. Plačiąja prasme turime veikti taip, kad galėtume ramiai vasarą nuvažiuoti su vaikais prie Baltijos ir maudytis švarioje jūroje.

– Prieš susitikimą su darbuotojais dėl požiūrio į įmonių kultūrą pakalbinote ir dirbtinį intelektą. Kokie rezultatai? Ar sutapo nuomonės?

– Nuo tada, kai pernai „ChatGPT“ buvo atvertas visuomenei, daug kas pradėjo jį naudoti savo veiklose. Pasmalsavau ir aš. Prieš susitikimus su darbuotojais, kuriuose daug kalbėjome apie įmonių kultūrą, užklausiau „ChatGPT“: „Kaip įmonės kultūra įtakoja veiklos rezultatus?“ Gavau atsakymus, pagal kuriuos aišku, kad ir dirbtinis intelektas (DI) su manimi sutinka. Taip, stipri įmonės kultūra turi daug įtakos, net ir įmonėms galutiniams finansiniams rezultatams, didina darbuotojų įsitraukimą ir produktyvumą, padeda įgyti ir  išlaikyti talentus, gerina klientų pasitenkinimą ir lojalumą, greitina inovacijas ir prisitaikymą prie rinkos pokyčių, gali turėti įtakos įmonių reputacijai ir prekės ženklo vertei.

Partnerio nuotr.

Galima į tai žvelgti kaip į žaidimą, bet esu tikras, kad ateityje dirbtinis intelektas vienokiu ar kitokiu būdu, kuo toliau, labiau dalyvaus įmonių veiklose. Ką tik grįžau iš Suomijos, iš „Nordic Business Forum 2023“, kur buvo labai daug temų, susijusių su DI. Vieni baiminasi, kad DI sparčiai tobulėja ir yra grėsmė, kad mus pačius išnaikins, o kiti yra tikri, kad jis suteiks sparnus kitam kokybiniam evoliuciniam šuoliui. Aš optimistas ir nedramatizuoju: manau, kad reikia ieškoti būdų kaip DI įdarbinti. Apie tai kalbėsime su vadovų komanda: tačiau ne apie tai, kad DI atliktų už mus darbus, o kad juos palengvintų, pagreitintų, išplėstų veiklos apimtis.

– O su kokiomis dar idėjomis grįžote iš „Nordic Business Forum 2023”?

– Dar viskas nesusigulėjo, daug galvojau. Man patiko temos apie DI, apie lyderystę, apie tai, kokie turėtų būti šiuolaikiniai lyderiai, kurie vestų ir padėtų siekti rezultatų, apie naują požiūrį į kapitalizmą, kur labai svarbūs yra žmogiškumo, tvarumo elementai. Ne tik aš, bet ir kolegos grįžo pakylėti, tikiuosi, kad atrasim dalykų, kurie gerins mūsų visų aplinką. Ateitis prasideda šiandien. Į ją ir einame žinodami tikslus, nusibrėžę juos, judėdami kryptingai, būdami lankstūs, turėdami stiprų vertybinį pagrindą tuos tikslus pasiekti. Ir būtinai – gerbdami save, savo aplinką, šalia esančius žmones.