Atsižvelgus į gamtines sąlygas ir pasieniečių pastabas planuojama įrengti vandens nuleidimo sistemą, tiltelius sunkiai praeinamose vietose, pašalinti mišką patrulio takui, pakeisti senas spynas ant tvorų bei įrengti papildomus vartus, sumontuoti koncertiną ir tvorą vietose, kur anksčiau to daryti neplanuota.

Bendrovė nurodo, kad dėl to projekto biudžetas – 152 mln. eurų – nebus viršytas, nes išlaidos papildomiems darbams buvo numatytos.

Prieš skelbdama rangos konkursą „Epso-G“ iki vasario 28 dienos konsultuosis su rinka, kad įvertintų darbų įkainius.

Fizinį užtvarą pasienyje su Baltarusija Lietuva nusprendė įrengti stabdydama neteisėtos migracijos srautą. Visas tvoros su koncertina ilgis bus kiek daugiau nei 500 km, ją numatoma pastatyti iki rugsėjo 1 dienos.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.

Maždaug 100 ir 70 kilometrų ilgio ruožuose koncertiną ir tvorą už 32,2 mln. eurų įrengs kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su „Alkesta“, dar po 100 kilometrų – „Brosta“ ir „Epso-G“ grupės bendrovė „Tetas“, kurios atliks darbų atitinkamai už 27,1 mln. ir 29,1 mln. eurų.

Bendrovių pasiūlymų vertę lėmė skirtingos darbų apimtys – kai kuriuose ruožuose jau anksčiau buvo įrengta koncertina, kitur jų įrengti neįmanoma dėl gamtinių sąlygų – pelkių ar upelių, rašoma pranešime.

Vyriausybinė fizinio barjero pasienyje su Baltarusija įrengimo priežiūros komisija penktadienį patvirtino antrojo etapo tvoros statybų rangovus. Darbus pasienyje bendrovės pradės gruodį, o baigs  iki kitų metų rugsėjo, pranešė Vyriausybė.

Sutartis su bendrovėmis „Epso-G“ planuoja pasirašyti artimiausiu metu.

Pirmojo etapo – 108 kilometrų ilgio tvorą labiausiai pažeidžiamose vietose už daugiau nei 30 mln. eurų stato „Tetas“. Pastaroji jau pradėjo statyti keturių metrų tvoros segmentus ir visą jos komplektaciją, o darbai turėtų būti baigti iki 2022 metų balandžio pabaigos.

Skelbta preliminari viso projekto vertė – apie 150 mln. eurų, tačiau dabar jis turėtų kainuoti apie 120 mln. eurų.

Ar tvora atlaikys nelegalią migraciją?

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje prasidėjo intensyvūs darbai. Ties Druskininkais montuojama keturių metrų aukščio tvora su koncertina, neleisianti nelegaliems migrantams patekti į Europos Sąjungą. Fizinio barjero statytojus neramina, kad dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos vis dažniau susiduriama su medžiagų trūkumu, kyla ir jų kainos.

„Didžiausi iššūkiai, kuriuos mes turime, – užtikrinti medžiagų tiekimą dėl bendrai situacijos pasaulyje ir gamybos kainų padidėjimo“, – sakė „EPSO-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas.

Pasienyje jau nutiesta daugiau nei 65 kilometrai koncertinos, tačiau už jos tiesimą atsakinga įmonė gali pasigirti vos keliais kilometrais.

„Esame nutiesę penkis kilometrus. Nuo kitos savaitės didiname kiekius žmonių ir mechanizmų, kurie dirbs tuose ruožuose“, – teigė R. Zukas.

Vidaus reikalų ministrė žada, kad fizinis barjeras bus pastatytas laiku.

„Mus informavo, kad viskas vyksta sklandžiai tiek su medžiagomis, tiek su pačiais rangovais“, – kalbėjo Agnė Bilotaitė.

Užfiksuota, kaip Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje į Europos Sąjungą norintys patekti migrantai koncertiną sunaikina ir lengvai įveikia. Tačiau Lietuvos politikai tikina, kad mūsų pasienyje to nebus.

Stop kadras

„Vizualiai lyginau tai, kas rodoma Lenkijos–Baltarusijos pasienyje, ir mūsų, kas yra statoma. Manau, kad yra solidus projektas ir solidi tvora, solidus barjeras. Norint jį įveikti, reikės didelių pastangų“, – šnekėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Saulius Skvernelis.

„Supraskime vieną dalyką: tvora nėra panacėja, kokia ji bebūtų – ar tai būtų vengriškas variantas, ar amerikietiškas variantas“, – komentavo Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tačiau ne visi tokie optimistiški.

„Betoninę sieną – ir tą perliptų. Užmesti ant jos sunkesnių daiktų ar ją apkarpyti, juolab kai padeda kita valstybė... Tai tikrai, dar sykį sakau, niekuo nepadės“, – sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.

Kainuos 150 mln. eurų

Praėjusią savaitę Europos Komisijos vadovė pareiškė, kad Briuselis tvoros pasienyje nefinansuos, tad po tokio pasakymo Lietuvos politikai liko įsižeidę.

„Mes statome sieną prie režimą, kuris nori sugriauti laisvąjį pasaulį. Kai tai pasakai Vakaruose, jie irgi supranta. Gaila, kad ne iki galo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Jeigu Europa negeba atrasti instrumentų, kaip sustabdyti vieną piktą nedidelės ir neturtingos valstybės diktatorių šalia savo sienų, tai kaip mes galėtume tikėtis tapti geopolitine jėga, kuri ras atsaką prieš Kinijos taikomas ekonomines sankcijas ar apskritai sustiprins mūsų geopolitines pozicijas pasaulyje? Jei mes nesugebame susitvarkyti su Baltarusija? Man rodos, čia yra akivaizdus atsakymas“, – piktinosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Mes statome sieną prie režimą, kuris nori sugriauti laisvąjį pasaulį. Kai tai pasakai Vakaruose, jie irgi supranta. Gaila, kad ne iki galo.

„Čia tik parodo nesugebėjimą susitarti. Akcentuota ne vien užsienio politika, negauta ir partnerių paramos, kurios tikėtasi, iššvaistytas laikas be reikalo reklamoms ir nuotraukoms“, – apgailestavo D. Gaižauskas.

Finansų ministrė tikisi, kad Europos Sąjunga dar apsigalvos.

„Tikimės, kad ta bendra politika keisis ir tada Lietuva galbūt galėtų pretenduoti ir kitais metais tų lėšų galbūt mums reikėtų mažiau, jeigu būtų rastas bendras sutarimas“, – tvirtino Gintarė Skaistė.

Tačiau ji pridūrė, kad ir savų pinigų užteks: „Apie 150 mln. eurų. Trečdalį šių lėšų planuojame įsisavinti šiais metais, 102 mln. eurų numatyta kitiems metams“.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km. Daugiau nei 100 iš jų eina upių ir ežerų krantais. Visas fizinis barjeras, anot politikų, bus įrengtas iki kitų metų rugsėjo 1 d.

„Austrija padės Lietuvai Europos Komisijoje, kai kalba eis apie finansinę pagalbą statant fizinį barjerą“, – žurnalistams pasieniečių mokykloje Medininkuose antradienį sakė ministras.

„Negaliu suprasti, kodėl EK nesupranta, kad svarbu ne tik pasirūpinti nelegaliais migrantais, bet ir labai svarbu pasirūpinti finansine pagalba statant fizinį barjerą“, – pridūrė jis.

Finansinės paramos iš ES svarbą pabrėžė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ES taisyklės nenumato galimybės europinėmis lėšomis finansuoti fizinio barjero statybų, tačiau Lietuva ir kai kurios kitos valstybės kelia šį klausimą.

Pasak Vyriausybės vadovės, šiuo metu ES finansuoja tik tam tikras apsaugos priemones, pavyzdžiui, stebėjimo sistemos įrengimą, tačiau „fizinio barjero finansavimo kol kas ES institucijų dokumentuose nėra numatyta“.

Lietuvos Vyriausybė yra apsisprendusi 508 km pasienio ruože su Baltarusija statyti tvorą, siekiant sumažinti neteisėtos migracijos srautus. Toks fizinis barjeras turėtų būti pastatytas per metus ir kainuoti iki 152 mln. eurų.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų, didžioji dalis – šią vasarą.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Anot jos, šiuo metu ES finansuoja tik tam tikras apsaugos priemones, pavyzdžiui, stebėjimo sistemos įrengimą, tačiau „fizinio barjero finansavimo kol kas Europos Sąjungos institucijų dokumentuose nėra numatyta“.

„Bet tai nedraudžia Lietuvai ir bendramintėms valstybėms šį klausimą kelti. Projektas bus finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė premjerė.

Vyriausybei pirmadienį nustatė tvarką, kas ir kaip pasienyje su Baltarusija statys fizinį barjerą, skirtą užkirsti kelią neteisėtai migracijai.

Vyriausybės vadovė patvirtino, kad šiuo metu derybos dėl keturių metrų aukščio vielinės tvoros įrengimo finansavimo su Europos Sąjungos institucijomis nevyksta, ir tai tik yra „klausimas, kurį kelia Lietuva“.

„Manau, kad prie mūsų keliamo klausimo prisidės ir kitos valstybės. Turėjome šeštadienį susitikimą su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais pirmininkais, išleidome bendrą pareiškimą, kuriame taip pat kalbame apie finansavimą išorinės sienos apsaugos“, – sakė premjerė.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė, kad tvorą 508 kilometrų pasienio ruože su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“. Numatyta, kad projektui bus skirta iki 152 mln. eurų.

Pasak premjerės, tvorą planuojama pastatyti per metus, bet galutiniai terminai turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje, „Epso-G“ atlikus rinkos žvalgytuves.

Ji pažymėjo, kad valstybinei energetikos įmonių grupei nekeliamas reikalavimas uždirbti pelno, bet tikimasi, kad tai suteiks užsakymų tiek Lietuvos, tiek užsienio rangovams, dalyvausiantiems konkursuose.

„Dabar orientacinis terminas yra maždaug metams. Bet reikia nepamiršti to, kad  ir siena turi kelis rizikingumo ruožus. Tai, be jokios abejonės, prioritetas ir dabar teikiamas, ir toliau bus teikiamas tiems ruožams, kurie yra rizikingiausi, o jau mažesnės rizikos ruožai – atitinkamai paraleliai arba vėlesniu metu“, – sakė ji.

Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Vyriausybė nutarimu pirmadienį patvirtino, kad 508 kilometrų ilgio tvorai pasienyje su Baltarusija būtų numatyti iki 152 mln. eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad „Epso-G“ yra įgyvendinusi daug reikšmingų strateginių projektų, vien šiuo metu įgyvendinama 14 jų, grupėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų. Įmonių grupės kompetencijos, anot jo, apima Energetikos, statybų projektavimo, techninės priežiūros, eksploatacijos, sudėtingų ir paprastų sutarčių valdymo bei kitas kompetencijas, ji pajėgi užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą, skaidrumą.

„Atsižvelgiant į tai, ką išdėsčiau, siūlome svarstyti galimybę įstatymo numatytą ypatingojo valstybinės svarbos projekto vykdytojų paskirti būtent šią grupę, „Epso-G“, – sakė jis.

Tam neprieštaravo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, pabrėžęs, kad ministerijai pavaldžios įmonės prireikus galės teikti pagalbą.

Dėl termino lauks Energetikos ministerijos sprendimo

Vidaus reikalų ministerijos parengtame projekte buvo siūloma nustatyti, kad siena būtų baigta iki 2022-ųjų rugsėjo, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad galutinį projekto užbaigimo terminą Energetikos ministerija turėtų pateikti per dvi savaites.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, įmonė dar turės atlikti rinkos konsultacijas „kad aiškiau pajustų, kokia čia bus data ir koks mėnuo“ – ministerija įpareigota pateikti atsakymus iki rugsėjo 15-osios.

Numatyta, kad apsauginė tvora, t. y. stulpai su spiraline, maksimaliai ją įveikti kliudančia pjaunančia viela „Concertina“, virš žemės paviršiaus turės būti iškilusi ne žemiau kaip tris metrus – vidaus reikalų ministerija siūlė, kad aukštis siektų keturis metrus.

Diskutuojant dėl tvoros aukščio, Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad diskutuojant dėl konkrečių projekto stadijų bus galima numatyti, jog „apsaugos turėtų būti daugiausia“ tik rizikingiausiuose ruožuose, kad tai neturėtų reikšmingos įtakos tvoros baigimo terminams ir kainai.

Pjaunanti viela bus tiesiama ne tik ant tvoros, bet ir prie tvoros į Baltarusijos pusę.

Ministrų kabinetas, patvirtinęs kai kurias projekto detales, nustatė, kad tvora turi būti atspari gamtinėms sąlygoms, „agresyvioms medžiagoms“, drėgmei, ji turi būti įrengiama atsižvelgiant į gruntą, apkrovas nuo vėjo ir pan.

Tvoroje turės būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.

Tvoros tiesimui įsipareigota teikti pirmenybę, projekte dalyvaujančios ministerijos ir kitos institucijos turės spręsti visus su projektu susijusius klausimus skubos tvarka.

Nuspręsta, kad valstybei, kaip užsakovui, atstovaus Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) – ji valdys visus fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projektą vykdant bei jį užbaigus, teiks rangovams technines užduotis ir derins dokumentus, organizuos atsiskaitymą.

Dalį pirkimų tvirtins komisija

Darbams prižiūrėti ketinama sukurti tarpinstitucinę komisiją, jai vadovaus premjerė Ingrida Šimonytė. Komisiją sudarys Ministrų kabineto nariai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas, projekto vykdytojo atstovas, stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galės dalyvauti ir Seimo Audito, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų atstovai.

Prireikus, numatyta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kitų institucijų ir įstaigų atstovus,

Svarstyta, kad komisija, be kita ko, turės tvirtinti pirkimus, kurių vertė įsigyjant prekes viršys 214 tūkst. eurų, o perkant darbus – 5,35 mln. eurų, tačiau galutiniu sprendimu Ministru kabinetas atsisakė šios prievolės komisijai. Taip pat numatyta, kad komisija mažiausiai kartą per mėnesį turės informuoti Vyriausybę apie projekto įgyvendinimo eigą, teikti siūlymus.

Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Vyriausybės nutarimo projekte, kurį Ministrų kabinetas turėtų svarstyti pirmadienį, nustatomos ir konkrečios detalės, kad apsauginė tvora, t. y. stulpai su spiraline, maksimaliai ją įveikti kliudančia pjaunančia viela „Concertina“, virš žemės paviršiaus turi būti iškilusi ne žemiau kaip keturis metrus.

Papildomai pjaunanti viela būtų tiesiama ir prie tvoros į Baltarusijos Respublikos pusę.

Projekte nustatoma, kad tvora turi būti atspari gamtinėms sąlygoms, „agresyvioms medžiagoms“, drėgmei, ji turi būti įrengiama atsižvelgiant į gruntą, apkrovas nuo vėjo ir pan.

Numatyta, kad tvoroje turi būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai,

Projekte įrašyta, jog užtvarai įrengti būtų skiriama iki 152 mln. eurų.

Tvoros tiesimui būtų įsipareigojama teikti pirmenybę, priimti sprendimus „neatidėliojant, per įmanomai trumpiausią laiką“, t. y. projekte dalyvaujančios ministerijos ir kitos institucijos turės spręsti visus su projektu susijusius klausimus skubos tvarka.

Numatoma, kad valstybei, kaip užsakovui, atstovaus Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) – ji valdys visus fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projektą vykdant bei jį užbaigus, teiks rangovams technines užduotis ir derins dokumentus, organizuos atsiskaitymą.

Nors projekte kol kas neįrašyta įmonė, kuri vykdytų tvoros tiesimo darbus, premjerė Ingrida Šimonytė yra patvirtinusi, kad tai bus pavesta vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.

Grupės pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonės „Tetas“ generalinis direktorius Gediminas Mažeika BNS anksčiau patvirtino, kad įmonė būtų pajėgi įgyvendinti projektą, jos jau klausta apie techninius sprendimus, galimybę įgyvendinti projektą.

Darbams prižiūrėti ketinama sukurti tarpinstitucinę komisiją. Ją sudarytų Ministrų kabineto nariai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas, projekto vykdytojo atstovas, stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galėtų dalyvauti ir Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai.

Prireikus, numatyta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kitų institucijų ir įstaigų atstovus,

Komisija, be kita ko, turės tvirtinti pirkimus, kurių vertė įsigyjant prekes viršys 214 tūkst. eurų, o perkant darbus – 5,35 mln. eurų. Ji taip pat turės mažiausiai kartą per mėnesį informuoti Vyriausybę apie projekto įgyvendinimo eigą, teikti siūlymus.

Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

„Įstatymo projektu bus sudarytos būtinos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos operatyviam fizinio barjero įrengimui“, – sakė įstatymo projektą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Naujas Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų pataisų projektai kitą savaitę bus teikiami Seimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė per Vyriausybės posėdį pranešė, kad projektus prašoma parlamente svarstyti ypatingos skubos tvarka, pakeitimai anksčiau šią savaitę buvo pristatyti Seimo frakcijoms ir esminių pastabų nesulaukė.

Vyriausybės vadovė teigė, kad siekiant pastatyti sieną su Baltarusija reikia rasti „gerą balansą tarp dviejų užduočių: laikas ir maksimalus skaidrumas, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis įgyvendinant projektą, nes vertė yra didelė ir atsakomybė yra didelė“.

Reikia rasti „gerą balansą tarp dviejų užduočių: laikas ir maksimalus skaidrumas, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis įgyvendinant projektą.

Teikiamu nauju įstatymu būtų nustatyta, kad „skubus fizinio barjero prie Lietuvos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimas turi strateginę reikšmę“.

Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.

Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.

Projekto vykdytoju Vyriausybės sprendimu būtų skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą.

Numatyta, kad projekto įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti nustatyta tvarka naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau šią savaitę yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.

„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, tą dar pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai galėtų būti, dar turime aptarti, bet su grupe yra šitas sprendimas sutartas, kad ieškosime praktiškiausio sprendimo „Epso-G“ grupėje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Grupė vienija elektros ir gamtinių dujų perdavimo bendroves „Litgrid“ ir „Amber Grid“ bei pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonę „Tetas“.

Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.

Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.

VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.

Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

„Nors dabar projektą teks finansuoti savo lėšomis, neatmesčiau, kad diskusija su Europos Komisija ir Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl to, kiek ES turėtų prisidėti prie fizinės ES sienos apsaugos, ateityje gali būti pakankamai karšta ir gal net rezultatyvi“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pabrėžė, kad dėl to privalu užtikrinti, jog projektas būtų įgyvendintas ne tik per kuo trumpesnį laiką, bet ir skaidriai.

„Tokiu atveju projektą geriau turėti įgyvendintą skaidriai ir aiškiai, kad tai netaptų kliūtimi vėliau pretenduoti į kokią nors finansinę kompensaciją“, – sakė I. Šimonytė.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba siūlo pasienyje su Baltarusija statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą – ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“.

Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą Vyriausybė planuoja Baltarusijos pasienyje nutiesti per 500 km tokios tvoros. Greta jos dar būtų sumontuota aštrios vielos „Consertina“ piramidė.

Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152,460 mln. eurų.

Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

Ji teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Eurokomisarės teigimu, ES niekada nėra finansavusi tvorų pasienyje statybos. Ji neatmetė, jog ES padės Lietuvai įsigyti kitokios pasienio apsaugai reikalingos įrangos.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.