Pasak komisijos, tyrimas nepradedamas, kadangi vadas nedalyvavo jam skirtų nuomos išlaidų kompensavimo procedūrose, o sprendimą priėmė krašto apsaugos ministras.

VTEK situaciją vertino po to, kai spalio pradžioje naujienų portalas „15min“ pranešė, kad kariuomenės vadas kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už kuriuos Vilniuje nuomojasi butą iš savo sūnaus.

Paskelbus šią publikaciją, V. Rupšys pranešė, jog nuomos sutartį su sūnumi nutraukė, nors teigė interesų konflikto nematantis.

„Nuomos išlaidų kompensavimas profesinės karo tarnybos kariams negali sudaryti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktui ir neskaidriam lėšų panaudojimui, – VTEK pranešime cituojama komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė. – Ne mažiau svarbu, kad sandoriai nekeltų grėsmės institucijos reputacijai. Sandoriai su artimais asmenimis visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl tokių sandorių geriau vengti.“

Kariuomenės vadas naudojosi galimybe gauti 445 eurus siekiančius butpinigius, kurią turi kiekvienas Lietuvos karys, neturintis nekilnojamojo turto vietovėje, kur atlieka tarnybą. V. Rupšys turi nuosavybę Ignalinos rajone.

Sandoriai su artimais asmenimis visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl tokių sandorių geriau vengti.

VTEK taip pat pateikė rekomendacijas dėl pareigūnų nuomos išlaidų kompensavimo. Jose raginama atsižvelgti į tai, kad sandoriai, institucijos darbuotojų ir ypač – vadovų, sudaromi su artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo.

Todėl tokie sandoriai galėtų būti sudaromi tik esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, nesant kitų alternatyvų.

Nuomos išlaidų kompensavimo procedūros, pasak VTEK, turi būti atliekamos taip, kad nekiltų grėsmė institucijos reputacijai. Tokiose procedūrose neturėtų dalyvauti prašymą pateikęs asmuo ar jam pavaldūs asmenys.

VTEK teigimu, kai būtina sudaryti sandorį su artimu asmeniu siekiant nuomos išlaidų kompensavimo, apie tai turėtų būti informuojamas atitikties pareigūnas, taip pat turėtų būti pateikti argumentai apie sandorio būtinybę. Atitikties pareigūnas atliktų konkrečios situacijos vertinimą ir teiktų siūlymus dėl rizikų valdymo bei nuomos išlaidų kompensavimo galimybių. 

Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, šiuo metu dar nagrinėjama informacija dėl galimų Susirinkimo įstatymo pažeidimų kabinant lentą, tačiau dėl galimų Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimų teisės aktai numato pareigą tyrimą atlikti būtent paveldosaugininkams.

„Dėl Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimų surinkta medžiaga perduota Kultūros paveldo departamentui“, – nurodė J. Samorokovskaja.

KPD direktorius Vidmantas Bezaras BNS sakė, kad specialistai aiškinasi situaciją ir tyrimas kol kas nepradėtas, tačiau jis pats didelių pažeidimų neįžvelgia. Daugiau aiškumo tikimasi kitą savaitę.

„Vertingųjų savybių pažeidimo mes nematome – tai svarbiausia, bet procedūrinis neatitikimas yra: buvo pateiktas reikiamo formato projektas, kuriame trūko vieno dalyko – bibliotekos pritarimo, nors ant viršelio buvo parašyta, kad užsakovas – Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Jei jie tam (lentelei – BNS) pritartų, mes neprieštarautumėme“, – teigė V. Bezaras.

Prieš savaitę aktyvistai Vilniaus centre ant Vrublevskių bibliotekos pakabino naują atminimo lentą J. Noreikai-Generolui Vėtrai. Taip jie protestavo prieš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą liepą nuimti senąją lentą, kabėjusią ten daugiau nei du dešimtmečius.

Sostinės meras teigia nuimti lentą nusprendęs dėl to, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą. Istorinės asmenybės gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.