„Bendras transporto srautas nebus blokuojamas, atvykstant iš Lietuvos visos transporto priemonės judės įprasta eismo juosta. Visos sunkiasvorės/krovininės transporto priemonės bus nukreipiamos į dešinėje pusėje esančią aikštelę/rankovę bei tikrinami minėtų transporto priemonių vežamų krovinių dokumentai“, – Eltai perduotame komentare teigė ŽŪM.

„Protestas planuojamas penktadienį 11 val. Lietuvos laiku. 12 val. organizatoriai darys spaudos konferenciją. Kaltinimai, kad per Lietuvą patekę ukrainietiški grūdai būtų išvežami į Lenkiją kaip lietuviški, nėra pagrįsti“, – pažymėjo ministerija.

Remiantis ŽŪM pateiktais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais 2023 m. duomenimis, iš Lenkijos grūdų importuota 39,2 proc. mažiau palyginti su 2022 m. Importuoti grūdai iš Lenkijos 2023 m. sudarė po 0,2 proc. visame Lietuvos grūdų importo kiekyje ir vertėje. Ši dalis 2022 m. siekė po – 2,2 proc.

Eksportuoti grūdai į Lenkiją 2023 m. sudarė 0,8 proc. viso Lietuvos eksportuoto kiekio ir 1,5 proc. visos eksporto vertės. Ši dalis 2022 m. buvo – 0,9 proc. viso kiekio ir 1,4 proc. vertės. Grūdų importe iš Lenkijos dominuoja kukurūzai, kurie 2023 m. sudarė 82,5 proc. viso iš Lenkijos importuoto grūdų kiekio ir 69,5 proc. importo vertės.

Bendras transporto srautas nebus blokuojamas, atvykstant iš Lietuvos visos transporto priemonės judės įprasta eismo juosta.

 

Kukurūzų importas iš Lenkijos 2022 m. siekė 81,8 proc. viso grūdų kiekio ir 74,6 proc. importo vertės. Grūdų eksporte į Lenkiją 2023 m. dominavo avižos, kurių išvežta 9,5 tūkst. t arba 29,5 proc. viso eksportuoto į Lenkiją kiekio. Tačiau 2022 m. eksporte dominavo miežiai, kurie sudarė 25 proc. viso eksportuoto kiekio.

2023 m. Ukraina į Europos Sąjungą eksportavo 19,77 mln. tonų grūdų, arba 24 proc. daugiau, negu 2022 m. (15,96 mln. t). Visame ES javų importe tai sudarė – 5,2 proc., o 2022 m. – 8,6 proc. Kviečių iš Ukrainos į ES šalis kiekis 2023 m. buvo beveik dvigubai didesnis, palyginti su 2022 m.

Bendras Ukrainos grūdų importas iš Ukrainos į Lietuvą 2023 m., palyginti su 2022 m. padidėjo 1,5 proc., nuo 114 iki 115,7 tūkst. t. Kviečių importas išaugo 45 proc., nuo 25,9 iki 37,7 tūkst. t, miežių – nuo 23 iki 335 tonų, kukurūzų – sumažėjo 12 proc., nuo 87,8 iki 77,6 tūkst.t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lietuvą kviečiai sudarė 33 proc., kukurūzai – 67 proc.

Bendras Ukrainos grūdų importas į Lenkiją 2023 m., palyginti su 2022 m. sumažėjo 59 proc., nuo 2 449 iki 1 015 tūkst. t. Kviečių importas sumažėjo 34 proc., nuo 522,9 iki 347,2 tūkst. t, kukurūzų – sumažėjo 72 proc., nuo 444,3 iki 125,1 tūkst. t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lenkiją kviečiai sudarė 34 proc., kukurūzai – 59 proc.

ELTA primena, kad Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.

Protestuotojai akcijos metu laikė plakatus „Broli lenke, nuo kada tavo vardas tapo kaina?“, „Lenkų ūkininke, ar tavo grūdai svarbiau už ukrainiečių vaiko gyvybę“.

Protesto akciją organizavo visuomenininkas Martynas Kiseliauskas, prie jos prisijungė VšĮ ,,Ukrainos namai“ bei kitos nevyriausybinės organizacijos. Jos stebėti buvo atvykęs prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis.

ELTA primena, kad kovo 1 d. kelyje ties Kalvarijos–Budzisko pasienio punktu planuojama blokada pasienyje su Lietuva. Ją organizuojantis Karolis Pieczynskis sako, kad kaimyninės šalies ūkininkai nuo minėtos dienos tikrins, kas yra gabenama transporto priemonėmis, kurios gali vežti žemės ūkio produkciją.

Lenkijos ūkininkai sekmadienį užblokavo pagrindinį greitkelį į Vokietiją protestuodami prieš Europos Sąjungos (ES) taisykles ir mokesčius.

Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites vykdo protesto akcijas dėl, jų teigimu, pernelyg griežtų aplinkosaugos taisyklių, konkurencijos dėl pigaus importo iš ES nepriklausančių šalių ir mažų pajamų.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Lenkijos ūkininkai labiausiai kritikuoja vadinamąjį ES Žaliąjį kursą, kuriuo numatyta pertvarkyti energetikos, transporto ir mokesčių politiką. Šis pasiūlymų rinkinys – vienas iš būdų, kuriais 27 valstybės narės siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Ūkininkai taip pat blokavo sienos su ES nepriklausančia Ukraina pasienio kontrolės punktus. Šitaip jie tvirtina smerkiantys nesąžiningą konkurenciją, kurią sudaro pigesnė karo nualintos kaimyninės šalies produkcija.

Lenkijos pareigūnai penktadienį nepriėmė Ukrainos premjero vadovaujamos delegacijos, kuri siekė išsklaidyti įtampą, kilusią dėl kelias savaites trukusių Lenkijos ūkininkų protestų prie bendros sienos.

Lenkijos valdžios institucijos teigė, kad niekad nepritarė susitikimui pasienyje dėl demonstracijų, kurios, pasak Ukrainos, kelia grėsmę jos eksportui ir stabdo svarbiausių ginklų tiekimą karui su Rusija, kuris tęsiasi jau trečius metus.

„Sienos blokavimas yra tiesioginė grėsmė ginančios šalies saugumui. Tokie veiksmai daro neigiamą poveikį mūsų konfrontacijai su bendru priešu, vadinamu Rusija“, – sakoma socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo pareiškime.

Jis sakė, kad šiuo metu Lenkijos pusėje blokuojami šeši kontrolės punktai, o Jahodynės-Dorohusko pasienio patikros punkte krovinių eismas visiškai sustabdytas.

Lenkijos atstovas sakė, kad Dorohusko pasienio punkte susidarė maždaug 600 sunkvežimių, norinčių išvažiuoti iš Lenkijos, eilė.

„Apskaičiuota, kad tiek sunkvežimių išvyks maždaug 232 valandas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mokesčių administracijos rūmų Liubline atstovas Michalas Derusas.

Jis nurodė, kad naktį sieną su Ukraina kirto daugiau nei dvi dešimtys sunkvežimių, tačiau „nė vienas sunkvežimis neįvažiavo į Lenkiją“.

„Mūsų turimais duomenimis, į Lenkiją (iš Ukrainos) neįvažiavo nė vienas sunkvežimis. Todėl reikia manyti, kad tai yra visiška blokada“, – sakė jis.

Kelių eismas į ES narę Lenkiją buvo gelbėjimosi ratas Ukrainos bendrovėms, ypač jos žemės ūkio sektoriui, Rusijos invazijai apsunkinus pagrindinius prekybos kelius per Juodąją jūrą.

Tačiau padidėjęs siuntų kiekis papiktino Lenkijos logistikos bendroves ir ūkininkus, kurie teigia, kad jų konkurentai iš Ukrainos mažina jų kainas.

Ūkininkai visoje Europoje taip pat protestavo prieš ES žemės ūkio politiką, įskaitant aplinkosaugos taisykles, kurios, jų teigimu, pažeidžia jų interesus.

Pirmoje vasario pusėje Lenkijos ūkininkai per protestus išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį ir sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje. Varšuva atsiprašė už šį incidentą.

Varšuva yra ištikima Kyjivo rėmėja kovoje su Rusija, tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai pablogėjo dėl kelių ekonominių ginčų.

„Sienos blokada turės rimtų pasekmių mūsų šalims“, – pirmadienį perspėjo O. Kubrakovas, sakydamas, kad tai gali būti naudinga Rusijai.

Prognozuojama, kad situacija paaštrės antradienį, Lenkijos ūkininkams raginant visiškai blokuoti sieną su Ukraina.

Rusijai 2022 metais įsiveržus į Ukrainą, Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių, tačiau praėjusių metų antroje pusėje, valdant tuometinei lenkų dešiniųjų vyriausybei, santykiuose atsirado tam tikra įtampa.