„Tai (žemės ūkio produktų iš Ukrainos eksporto klausimą – BNS) turime išspręsti, bet Lenkija pati šios problemos neišspręs, nes jeigu mes kokiu nors būdu šiandien bandytume apriboti ukrainiečių produktų srautą į Europos Sąjungą, tai kartu pažeistume Bendrijos reglamentus“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A. Duda.

„Taigi tai Briuselis turi surasti tokias sąlygas, kurios saugotų ir šalis nares nuo tos situacijos, kurioje šiandien esame atsidūrę. Ta problema turi būti išspręsta politiniu lygmeniu“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Vis dėlto A. Duda paragino nepainioti Lenkijos ūkininkų protestų ir lenkų pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos.

ES valstybės narės ir Europos Parlamentas pirmadienį susitarė dėl griežtesnių apribojimų tam tikriems iš Ukrainos importuojamiems žemės ūkio produktams. Jais apribotas paukštienos, kiaušinių, cukraus, kukurūzų, kruopų ir medaus įvežimas iki vidutinių apimčių, buvusių nuo 2021-ųjų vidurio iki 2023-ųjų pabaigos.

Vis dėlto susitarimu buvo pratęstas Ukrainos žemės ūkio prekėms taikomas neapmuitinimas, kurį blokas taiko nuo Rusijos invazijos į kaimyninę šalį pradžios 2022-ųjų vasarį.

„Tai Briuselis priėmė sprendimą nuimti apribojimus maisto produktų eksportui iš Ukrainos į Europos Sąjungos teritoriją. Deja, tai turi pasekmių ir už Ukrainos ribų. Lenkijoje taip pat“, – kalbėjo A. Duda.

Jo teigimu, į ES patekę „gigantiški žemės ūkio produkcijos iš Ukrainos kiekiai“ yra pigesni ir „tiesiog žlugdo vietos rinkas“, o Ukrainos žemės ūkio pramonė esą yra valdoma didžiųjų Vakarų Europos ir JAV, bet ne Ukrainos įmonių.

„Taigi yra tokia paradoksali situacija ir sunku stebėtis dėl (Lenkijos – BNS) ūkininkų, kad jie save gina, nes juk jie investavo Lenkijoje į savo ūkius, nusipirko naujausią techniką, paėmė paskolas, ir tai, kad pigūs maisto produktai, žemės ūkio produkcija yra atvežama iš Ukrainos, jiems kelia didelę destrukciją“, – kalbėjo A. Duda.

Protestuodami prieš žemės ūkio produktų importą iš trečiųjų šalių, Lenkijos ūkininkai vasario pabaigoje pradėjo blokuoti kelius.

Lenkijos Seimo atstovas sako, kad šalies ūkininkai toliau blokuos kelius  protestuodami prieš Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą į Europos Sąjungą (ES). 

„Atrodo, kad protestai greitai nesibaigs“, – penktadienį Vilniuje pareiškė Seimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Mirosławas Maliszewskis (Miroslavas Mališevskis), dalyvaujantis trišaliame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentarų bei žemdirbių atstovų susitikime, kur aptariamos grūdų iš Ukrainos importo į ES problemos.

Pasak jo, iš Ukrainos plūstant pigiai žemės ūkio produkcijai, padėtis Lenkijoje labai pablogėjo – ypač didelė konkurencija  yra parduodant grūdus, rapsus, cukrų, saulėgrąžas, obuolių sultis, šaldytas avietes. 

Lenkijos žemės ūkio viceministras Stefanas Krajewskis (Stefanas Krajevkis) sako, kad lenkų ūkininkai protestuoja, nes dėl  užplūdusios produkcijos iš Ukrainos bloginama jų padėtis – jie turi uždirbti iš savo užaugintos produkcijos, jiems reikia grąžinti paskolas, maitinti šeimas, mokėti dideles energijos kainas.

„Ūkininkų reikalavimai yra mums iššūkis“, – sakė viceministras.

Lenkijos grūdų augintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Grzegorzas Majewskis (Gžegožas Majevskis) tvirtino, kad dalis lenkų ūkių atsidūrė ant bankroto ribos ir, pasak jo, dabar „jau aiškiai reikia parodyti ir priversti kalbėtis, kad būtų rasti kompromisai“. 

Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų.

 

„Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų. Gali atrodyti, kad mes per griežtai elgiamės, bet mes nematome kitos išeities. Mums rūpi išlaikyti mūsų ūkius“, – tvirtino jis.  

Ūkininkas siūlo Lenkijai ir Ukrainai bendradarbiauti auginant sojas, kurias lenkai pirktų pašarams: „Lenkijai sojų reikia daug“.

G. Majewskis taip pat siūlo Lenkijos valdžiai investuoti į jūrų uostus, kad per juos būtų galima išvežti daugiau grūdų.  

Tuo metu Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministras Vitaliy Golovnya (Vitalijus Golovnia) lenkams siūlė savo perteklių gabenti per Lietuvos uostus.

Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrii Dykunas (Andrijus Dykunas) priminė, kad grūdus Ukraina eksportuoja ir  jūra: „Mums neapsimoka tranzitas per Lenkiją“.

Pasak jo, dabar per Lenkijos sieną gabenami tik grūdai, įsigyti pagal senas sutartis. 

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Agrarinės ir žemės politikos komiteto sekretorius Ivanas Chaykivskyj (Ivanas Čaikivskis) pareiškė, kad Ukrainos ir Lenkijos sienos apkrova yra „fantastiškai sumažėjusi“, nes Ukraina produkciją veža kitomis kryptimis. 

Anot jo, Ukrainos ir Lenkijos siena neturi būti blokuojama.

„Labai daug praradome žemės ūkio sektoriuje, perdirbimą ir saugojimą, daug žemdirbių nukentėjo, kurie dabar nieko nebeturi, noriu, kad kolegos suprastų tai“, – kalbėjo jis. 

Ketvirtadienį įvyko Lenkijos ir Ukrainos premjerų Donaldo Tusko ir Denyso Šmyhalio derybos, kuriomis siekta sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. 

Protestuodami prieš žemės ūkio produktų importą iš trečiųjų šalių, Lenkijos ūkininkai vasario pabaigoje pradėjo blokuoti kelius.

Kaip BNS sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, susitikimas skirtas spręsti politinius nesutarimus dėl prekybos ukrainietiškais grūdais.  

„Politinės darbotvarkės pagrindinis klausimas yra civilizuotai išspręsti prekybą tarp šalių, ypač tarp Lenkijos ir Ukrainos. Ir ES bendras požiūris į Ukrainos produkciją – kaip ji turės būti integruojama į ES“, – teigė V. Pranckietis.   

Seimas yra kreipęsis į Europos Komisiją (EK) prašydamas uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importą į ES.

Parlamentarai siekia, kad EK išanalizuotų galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES, o esant poreikiui dėl žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimo – naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją. 

EK siūloma apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą perteklinių grūdų supirkimui Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą.

EK kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

„Ukrainietiškų grūdų Lietuvos ūkininkai neblokavo, neblokuoja ir blokuoti nežada. (...) Problemą matom, bet suprasdami situaciją Ukrainos ūkininkų – buvo atvažiavę praeitą rudenį ukrainiečių ūkininkų lyderiai, mes turėjom bendrą apskritą stalą su jais, šnekėjom, tarėmės, kaip daryti, aišku, reikia vykdyt kontrolę, apskaitą, visą tą reikia daryti, ko irgi nedaro Lietuvos Vyriausybė, bet blokuoti taip, kaip lenkai, mes nesiruošiam“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Macijauskas.

Anot jo, Lietuvos ūkininkams didesnė problema – rusiški grūdai.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos–Budzisko pasienio punktu, remdamasis Lenkijos žiniasklaida, sekmadienį skelbė portalas „15min“. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Žemės ūkio ministro patarėjas Rokas Petrašiūnas teigė, kad Lenkijos ūkininkai jaučia kur kas didesnę Ukrainos grūdų importo įtaką nei lietuviai, todėl ten spaudimas yra didesnis.

„Ukrainietiški grūdai skauda lenkams, nes yra labai arti, jie yra labai arti pasienio ir akivaizdu, kad jiems labiau skauda turbūt ukrainietiški grūdai nei rusiški. Nes akivaizdu, kad ir kainos santykis ir galų gale ir pasiūla tų pačių grūdų iš Ukrainos yra didelė ir lenkai tą spaudimą jaučia ir kainai“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Petrašiūnas.

Pasak ministro patarėjo, gali būti, kad konfliktą dėl ukrainietiškų grūdų skatina ir priešiškos jėgos, suinteresuotos, kad Europos Sąjungos šalys kovotų su ukrainietiškų prekių įvežimu.

„Kas sukelia tą, sakykim, dezinformaciją, kad kaina, kuri yra tarptautinė, tai yra tarptautinis biržų indeksas, bet kad vietos bendruomenėse iš tikrųjų yra skleidžiami naratyvai, kurie yra pritaikomi tam pačiam sociumui – lenkams, tai akivaizdžiai matom tą problemą Ukrainoje. Tie kiekiai iš Ukrainos yra sąlyginai tikrai juokingi, kurie patenka į Lietuvą, o tranzito čia pas mus praktiškai niekas nevažiuoja“, – sakė R. Petrašiūnas.

„Tai klausimas, kas tuos naratyvus čia stiprina ir, grubiai tariant, pila žibalą į ugnį“, – pabrėžė jis.

Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.

Lenkija remia Ukrainą, siekiančią atremti Rusijos invaziją, tačiau į nepatenkintų lenkų ūkininkų protestus ukrainiečių pareigūnai reaguoja piktai.

2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija stipriai sujaukė Ukrainos žemės ūkio sektorių – daugelis jos Juodosios jūros eksporto centrų buvo užblokuoti, o dideli dirbamos žemės plotai dėl karo veiksmų tapo netinkami naudoti.

Anot jo, reikia gerinti geležinkelių infrastruktūrą bei siekti europinio finansavimo, nes dabar šis kelias yra labai brangus.

„Greičiausiai taip (nepasikeis – BNS), kadangi tai yra tik vienas iš tų žingsnių, bet jis pirmasis žingsnis ir greičiausias, ir paprasčiausias, nes norint žengti kitus reikia ir investicijų, ir lėšų nemažai, ir kitų priemonių. Tai politinis susitarimas tarp šalių (...), kad šalys siekia atverti tą koridorių Baltijos šalių“, – antradienį LRT radijui sakė V. Tomkus.

Antradienį trijų šalių  žemės ūkio ministrai sutarė, kad nuo spalio 4 dienos tranzitu per Lenkiją į trečiąsias šalis gabenamų ukrainietiškų grūdų patikra vyktų ne Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o Klaipėdos uoste. 

V. Tomkus sako, kad būtina sukurti patrauklų pervežimą geležinkeliais, nes tai pagrindinis transportas, kuriuo grūdai keliautų į Klaipėdos uostą.

„Norint sukurti patrauklų tranzito geležinkeliu mechanizmą čia tikrai dar tik yra pirmasis žingsnis, bet juo siekiama paskatinti, be abejo, ir kitas procedūras, kad vyktų, kadangi pagrinde tranzito kroviniai būtent vyktų geležinkeliu“, – teigė V. Tomkus.

Anot jo, be šio susitarimo taip pat būtina gerinti infrastruktūrą bei siekti papildomo finansavimo – Europos Sąjunga (ES) vis dar svarsto ir subsidijų, kurios atpigintų sudėtingą šio maršruto logistiką, klausimą.

„Kol kas svarstymas vyksta, žinių ar pozityvių signalų neturime (...) Kol kas dar anksti būtų sakyti, ko čia tikėtis ir kaip gali viskas baigtis, bet svarstymai vyksta ir kol kas tai nėra atmesta, tai lauksime ateityje, kokie bus susitarimai ir sprendimai, ar bus rasta reikiamų lėšų“, – kalbėjo V. Tomkus.

Susisiekimo ministerija BNS taip pat teigė, jog o dėl paskatų šiam maršrutui dar vyksta derybos su ES, be to, norint įgyvendinti naują susitarimą būtina suderinti „Lietuvos geležinkelių“ ir jų partnerių Lenkijoje tvarkaraščius.

„Įgyvendinant susitarimą „Lietuvos geležinkeliai“ derina vežimų tvarkaraščius su partneriais Lenkijoje. Siekiant kuo labiau padidinti šio maršruto pajėgumus ir patrauklumą, dėl paskatų maršruto plėtotei kalbamės ir su ES“, – teigiama ministerijos komentare.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, jog pasiekus susitarimą bus palengvintas sienos kirtimas, jis leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.

A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad su dabartiniais pajėgumais ji per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų – apie milijoną tonų.

Anot Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos žemės ūkio ministerijų pareigūnų, dalis grūdų patenka į tokias šalis kaip Lenkija, o tai kenkia vietos ūkininkams, nes ukrainietiški grūdai yra daug pigesni nei vietiniai produktai.

„Raginame Europos Komisiją aktyviau tikrinti solidarumo koridorių veiksmingumą“, – žurnalistams sakė Čekijos žemės ūkio ministras Marekas Vyborny (Marekas Vybornas).

„Mūsų bendras interesas – padėti pristatyti ukrainietiškus grūdus į šalis, kurios idealiu atveju nepriklauso ES, o tam reikalingi tikrai veiksmingi koridoriai“, – pridūrė jis.

Čekijos ministras priėmė kitus Višegrado ketverto žemės ūkio pareigūnus. Nuotoliniu būdu susitikime taip pat dalyvavo Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis.

M. Vyborny atkreipė dėmesį, kad siekiant išvengti nutekėjimo vežant grūdus, ES galėtų nustatyti užstato grąžinimą prekybininkams, kuomet šie iš Lenkijos ir Baltijos šalių uostų išgabenami ne į ES rinkas.

Ministras pridūrė, kad keturios šalys norėtų, jog Europos institucijos patvirtintų siūlomus veiksmus iki kitą mėnesį Liuksemburge įvyksiančio Bendrijos žemės ūkio ministrų susitikimo.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą buvo iš esmės uždaryti iki karo naudoti laivybos keliai Juodojoje jūroje, todėl ES tapo svarbiu ukrainietiškų grūdų tranzito maršrutu.

Gegužę Briuselis sutiko apriboti jų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti šių šalių ūkininkus, kurie kaltino Ukrainos siuntas dėl kainų kritimo vietos rinkose.

Šios priemonės leido ir toliau per minėtas penkias šalis gabenti grūdus tranzitu, tačiau buvo uždrausta juos parduoti vietos rinkoje.

Tačiau Europos Komisija anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad nutraukia importo draudimą, teigdama, kad rinkos iškraipymai penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse išnyko.

Lenkija, Vengrija ir Slovakija nedelsdamos paskelbė, kad nesutiks su šiuo žingsniu.

Dėl šio draudimo Kyjivas pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

M. Vyborny teigė, kad šis skundas apsunkina sąlygas susitarimui dėl pagalbos Ukrainai pasiekti.

„Paprašėme M. Solskio apsvarstyti galimybę (...) atsiimti skundą“, – nurodė ministras.

Penktadienį su Palau vėliava plaukiojantis laivas „Aroyat“, pakrautas 17 600 tonų kviečių, išplaukė iš Čornomorsko uosto į Egiptą.

Rusijai pasitraukus iš Jungtinių Tautų remiamo grūdų eksporto susitarimo, Ukraina išbando naują jūrų kelią, vengdama tarptautinių vandenų. Naujasis maršrutas eina NATO narių Bulgarijos ir Rumunijos kontroliuojamais vandenimis.

Laivų stebėjimo svetainių „Marine Traffic“ ir „Vessel Finder“ duomenimis, sekmadienį 3 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku laivas „Aroyat“ buvo prie pietinio išėjimo iš Bosforo sąsiaurio.

Jis turėjo plaukti link Dardanelų sąsiaurio ir pasiekti Viduržemio jūrą.

Antradienį iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė pirmasis su Palau vėliava plaukiojantis laivas, gabenęs 3 tūkst. tonų kviečių, ir ketvirtadienį be incidentų pasiekė Stambulą.

Rusija ir Ukraina yra dvi didžiausios žemės ūkio produktų eksportuotojos pasaulyje, kurių tiekimas yra labai svarbus pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui.

Maskvos įsiveržimas į kaimyninę šalį praėjusių metų vasarį ir po jo įvestos tarptautinės sankcijos destabilizavo pasaulinį tiekimą ir rinkas.

Ukrainos pajėgos savo ruožtu siekė susilpninti Maskvos karinę Juodosios jūros kontrolę, įskaitant išpuolius prieš Rusijos aneksuotą Krymą.

Sevastopolis, kuriame įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, vis dažniau tampa dronų ir raketų atakų taikiniu, o Kyjivas teigia apgadinęs kelis Rusijos karo laivus.

Vidurio Europos šalys nepritarė praėjusią savaitę priimtam Europos Komisijos sprendimui nutraukti importo draudimą, o Kyjivas įspėjo, kad gali imtis teisinių veiksmų.

Dėl draudimų kilo keblus diplomatinis konfliktas su Lenkija, kuri yra ištikimiausia Ukrainos sąjungininkė jos kovoje su Rusijos invazija.

„Mums labai svarbu įrodyti, kad atskiros valstybės narės negali uždrausti importuoti ukrainietiškų prekių, – pareiškime teigė Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko. – Štai kodėl mes teikiame joms ieškinius.“

„Kartu tikimės, kad šios šalys panaikins apribojimus ir mums nereikės ilgai spręsti šio klausimo teismuose“, – pridūrė ji.

J. Svyrydenko teigė, kad Ukrainos eksportuotojai dėl draudimų ir toliau patiria didelių nuostolių.

Rusijos invazija smarkiai sutrikdė Ukrainos grūdų eksportą Juodąja jūra, todėl ES tapo svarbiu jų tranzito maršrutu ir eksporto kryptimi.

Lenkija, Slovakija ir Vengrija nepaisė EK sprendimo panaikinti apribojimus ukrainietiškiems grūdams ir pratęsė draudimus.

Šis klausimas ypač opus Lenkijoje, kur kitą mėnesį vyks rinkimai. Dabartinė populistinė dešinioji „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) partijos vyriausybė turi didelę paramą žemės ūkio regionuose.

Pasak Taraso Kačkos, Ukraina ketina teikti Pasaulio prekyboje organizacijoje ieškinį prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, nes šios trys kaimyninės valstybės ir po rugsėjo 15-os, kai buvo atšauktas Europos Sąjungos lygmens atitinkamas ribojimas, toliau taiko draudimą importuoti žemės ūkio produktus iš Ukrainos.

„Svarbu įrodyti, kad šie veiksmai yra teisiniu požiūriu neteisingi. Todėl rytoj pradėsime teisinius procesus“, – pirmadienį interviu internetiniam leidiniui „Politico“ sakė T. Kačka.

„Mūsų požiūriu, šios priemonės (sprendimas nacionaliniu lygmeniu pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos importo draudimą  – red.) yra visiško nepasitikėjimo Europos Komisija išraiška“, – pabrėžė Ukrainos viceministras.

Jis pridūrė, kad Ukraina svarsto galimybę imtis atsakomųjų ribojamųjų priemonių prieš Lenkiją, jei Varšuva neatsisakys draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus.

„Būtume priversti imtis atsakomųjų priemonių ir uždrausti daržovių bei vaisių importą iš Lenkijos“, – pridūrė T. Kačka.

Europos Komisija praėjusį penktadienį nusprendė nepratęsti kelis mėnesius galiojusio draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus, Kyjivui pažadėjus kontroliuoti savo produkcijos eksportą, bet Lenkija, Vengrija ir Slovakija iškart paskelbė, kad šio sprendimo nepaisys.

Bulgarija nutarė embargo nepratęsti, o Rumunija paskelbė, jog laikysis Briuselio sprendimo, bet ragina Kyjivą užtikrinti deramą šios produkcijos eksporto kontrolę.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.

Visgi prieš tris mėnesius ES susitarė apriboti grūdų importą iš Ukrainos į penkias jai kaimynines Bendrijos nares – Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti pastarųjų ūkininkų interesai, kaltinusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose.

Tuo tarpu Lenkijos vyriausybė antradienį nusprendė pratęsti draudimą, kuris turėjo baigtis rugsėjo 15-ąją, o Vengrija  įspėjo, kad pasielgs taip pat, jei Briuselis nuspręstų šių ribojimų nepratęsti. Savo ruožtu Rumunija pareiškė, kad  laikysis Briuselio sprendimo.

Bulgarija išsiskiria iš savo regiono kaimynių, nes joje yra daug saulėgrąžų aliejaus gamintojų, kurie skundžiasi dideliu žaliavos trūkumu bei didelėmis kainomis nuo tada, kai buvo įvestas šis embargas.