„Prezidentas pasidžiaugė, kad Lietuva ir Azerbaidžanas drauge vykdo net vienuolika bendrų projektų Europos Sąjungos remiamoje Dvynių programoje“, – teigiama žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Vis dėlto, anot Prezidentūros, pokalbyje G. Nausėda ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas daugiausia dėmesio skyrė Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos klausimams.

„Prezidentas akcentavo, kad tikimasi ambicingų ateinančios konferencijos rezultatų, kurie galėtų būtų užfiksuoti deklaracijoje, todėl labai svarbi Rytų partnerystės šalių motyvacija siekti užsibrėžtų eurointegracijos tikslų“, – teigiama pranešime.

„Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva pasiruošusi suteikti Rytų partnerystės programai naujos gyvybės ir moderuoti Rytų partnerių diskusiją su Europos Sąjunga, ypač dalijantis integracijos patirtimi su eurointegracijos siekiančiomis valstybių vyriausybėmis“, – rašoma jame.

ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas numatomas birželio 18 dieną.

Šalių lyderiai taip pat aptarė klausimus, susijusius su koronaviruso plitimo užkardymo priemonėmis.

„Aptarti viruso padariniai socialinei ir ekonominei situacijai, apsikeista valstybių planais atlaisvinti karantino suvaržymus ir būdus skatinti ekonomiką pasibaigus krizei“, – informuoja Prezidentūra.

Kaip teigia Prezidentūra, G. Nausėda pasveikino Azerbaidžano prezidentą su šventojo Ramadano mėnesio pradžia ir išreiškė apgailestavimą, kad teko atšaukti balandžio 27 dieną Baku organizuotą Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinio bendradarbiavimo komisijos posėdį, skirtą dvišalių santykių stiprinimui.

Pirmadienį G. Nausėda nuotoliniu būdu taip pat planuoja šnekėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Praėjusią savaitę Lietuvos prezidentas kalbėjosi su Baltarusijos ir Moldovos lyderiais – Aleksandru Lukašenka bei Igoriu Dodonu.

Lietuvos prezidentas teigia norįs pabendrauti su visais Rytų partnerystės šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano – vadovais.

„Mano tikslas – užmegzti kontaktą su visomis šešiomis valstybėmis, siekiant išsiaiškinti, kokia yra jų motyvacija šiame kelyje, kokios reformos yra vykdomos ir kokias ambicijas puoselėja pačios šalys“, – praėjusią savaitę sakė G. Nausėda.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Europos Sąjungos iniciatyva sukurta Rytų partnerystės programa skirta nubrėžti santykius su šešiomis posovietinėmis valstybėmis – Sakartvelu, Moldova, Ukraina, Armėnija, Baltarusija ir Azerbaidžanu – siekiant sukurti platformą bendradarbiauti demokratijos vystymo, prekybos, ekonominės strategijos, žmonių judėjimo ir kitais klausimais.