Garsiojo pasakų rašytojo Hanso Christiano Anderseno, sukūrusio pasakojimą apie nelaimingą undinėlės meilę žmogui, gimtinėje undinėlių galima pamatyti tiek virš vandens, tiek po vandeniu.

Be Danijos simboliu tapusios undinėlės, kurią atpažįsta viso pasaulio žmonės, šalies sostinėje yra dar kelios. Prie Kopenhagos "Juodojo deimanto" bibliotekos esanti bronzinė skulptūra nulieta 1921 m. Marie Carl-Nielsen sukurta undinė simbolizuoja mergaitės virsmą moterimi, o gal mergaitės virsmą žuvimi.

Suste Bonnen skulptūra yra po vandeniu Slotsholmeno kanale. Ji primena danų pasaką apie Agnetę – moterį, kuri tapo "undino" žmona ir pagimdė jam septynis sūnus. Skulptūroje vaizduojamas "undinas" ir jo vaikai, prašantys, kad mergišių vyrą palikusi Agnetė sugrįžtų namo.

Kopenhagos Nyhavno rajone, kur didysis pasakų rašytojas kadaise gyveno ir rašė, yra jūros gėrybių restoranas. Prie jo durų pasitinka iškaba – auksinė undinėlė.

Helsingiore galima pamatyti "undino" skulptūrą. Tai poliruoto plieno forma, vaizduojantis jauną vyrą ta pačia poza, kaip ir garsioji undinėlė. Sakoma, kad ilgai žiūrintis į skulptūrą žmogus gali pamatyti, kaip ji mirkteli.

Odensėje, H.Ch.Anderseno gimtinėje, yra net kelios undinėlės.

Orhuse taip pat skulptūromis įamžintos Agnetės ir undinėlės istorijos. Skulptūros yra priešais laikrodžio bokštą esančiame fontane. Vietos tradicija – baigus mokyklą maudytis su undinėle.

Bene labiausiai sukrečia Genetiškai modifikuota undinėlė. Ją galima pamatyti Kopenhagoje ne taip toli paėjėjus nuo klasikinės Edvardo Erikseno skulptūros. Bjørno Nørgaardo undinėlė tik iš tolo primena 1913 m. pastatytąją.

Genetiškai modifikuotoji mergelė provokuoja ir verčia susimąstyti – gal būtent taip atrodys žmogiškosios būtybės po šimtmečio ar dviejų.

Pirmą kartą ši akių džiaugsmo fiesta surengta 1983 metais. Šiemet vykusiame 34-ajame parade dalyvavo apie 3000 žmonių, vienas kitą besistengę pranokti ekstravagantiškais kostiumais.

Priminti vietos ir ne tik gyventojams mitus, didinti pasitikėjimą savimi ir mokyti niujorkiečius nebijoti viešai išreikšti savęs ir savo kūrybingumo – tokius renginio tikslus kelia jo organizatoriai.

Mitologija neatsiejama nuo Coney salos – net jos gatvės pavadintos mitologinių būtybių vardais. O tradiciniu tapęs undinių paradas čia privilioja ne tik drąsuolių būrius, bet ir minias turistų, norinčių šį pasakišką karnavalą išvysti savomis akimis. Tiksliau – paganyti akis, o paganyti išties yra, kur, – parade dalyvaujančios moterys ir merginos drąsos stoka nesiskundžia ir neretai pasipuošia tik simboliniais undinėlių apdarais. Amžiaus cenzo ar reikalavimų mitologinės gražuolės išvaizdai čia irgi nėra, tad minioje galima išvysti ir siaučiančias močiutes, ir apvalainas jų anūkių amžiaus nuogakrūtes, ir undines, kurioms nė motais tokios šiuolaikinių moterų „bėdos“ kaip celiulitas, nudribusi oda ar nukarusios krūtys.