Vykdant atvejų epidemiologinę diagnostiką išsiaiškinta, kad ligoniai buvo išvykę į egzotines šalis – Maldyvus bei Paragvajų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas primena, kaip saugotis Denge karštligės keliaujant į šalis, kuriose galima užsikrėsti šia liga.

Ligos paplitimas

Denge karštligę sukeliančiu virusu galima užsikrėsti daugiau nei 100 šalių tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikoje, Amerikose, Pietryčių Azijoje, Vakarų Okeanijoje, Viduržemio Jūros rytuose.

2018 m. Europoje užregistruota daugiau kaip du tūkstančiai Denge karštligės atvejų, susijusių su kelionėmis. Lietuvoje per metus užregistruoti penki šios ligos atvejai. 

Denge karštligė yra virusinė liga, kurią platina įkąsdami Denge virusu užsikrėtę uodai. Liga gali pasireikšti įvairiais simptomais. Dažnai ligos sunkumas ir baigtis yra nenuspėjama. Dauguma pacientų (40–80 proc.) savaime pasveiksta patyrę lengvų, dažnai panašių į peršalimą, simptomų, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, bėrimą ir skausmą. Tačiau nedidelei daliai pacientų liga progresuoja iki sunkios formos.

Ligos eigai būdingos dvi bangos, po kurių sveikata trumpam pagerėja.  Liga retai užtrunka ilgiau nei 10 dienų,  tačiau sveikimas būna ilgas. Specifinio gydymo nėra.

Ligos slaptasis periodas trunka 3-14 d. Pagrindinis užsikrėtimo kelias – uodo įgėlimas, tačiau 2019 lapkričio 18 dieną pirmą kartą aprašytas užsikrėtimas Denge lytinio kontakto metu.

Rekomendacijos keliautojams:

Denge yra viena dažniausių uodų pernešamų ligų, kuriomis užsikrečiama kelionėse po tropines ir subtropines šalis.

Uodų įgėlimų būtina saugotis visą dieną. Geriausiai apsaugo repelentų naudojimas griežtai laikantis naudojimo instrukcijos ir tinkama apranga, paliekant kuo mažiau atviros odos. Naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėn. amžiaus repelentai nerekomenduojami. Uodai puola dienos metu tiek viduje, tiek lauke.

Keliautojai, o ypač vaikai, nėščios moterys ir nusilpusio imuniteto asmenys prieš kelionę turi pasitarti su gydytoju dėl individualių apsisaugojimo nuo uodų priemonių.

Lovos tinkleliai turi būti impregnuoti ilgai veikiančiais uodus atbaidančiais preparatais.

Sergantiems rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių arba naudoti prezervatyvus.

Grįžus iš kelionės ir per 3-14 dienų pajutus ligos požymių (karščiavimas, bėrimas, galvos, raumenų skausmai ir kt.), būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir informuoti apie buvusią kelionę.

Maliarija plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose, 2017 m. maliarija susirgo daugiau nei 216 mln. žmonių. Lietuvoje pasitaiko įvežtinės maliarijos atvejų.

Maliariją sukelia kraujo pirmuonys (Plasmodium vivax, P.ovale, P.malariae, P.falciparum), kuriuos perneša Anohpeles genties uodai.

Sukėlėjai infekciją gali perduoti per kraują, per krauju užterštus instrumentus. Endeminėse vietovėse pasitaiko įgimtos maliarijos atvejų, kai parazitai užkrečia vaisių patekę per pažeistą placentą ar gimdymo metu.

Šias metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), paskelbusi maliarijos dienos temą „Pasirengta įveikti maliariją“ (angl. Ready to Beat Malaria), užsibrėžė strateginį tikslą dar labiau sustiprinti ligos, kuri kasmet nusineša daugiau nei 400 tūkst. gyvybių, prevenciją.

PSO  pažymi, kad maliarijos prevencijai ir kontrolei yra skiriama labai daug dėmesio: prevencinės priemonės tampa vis labiau prieinamos labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms Afrikoje, taip pat sumažėjo ligos našta pasauliui.

Lietuvoje šiuo metu vietinės maliarijos atvejų nėra

Nors Lietuvoje šiuo metu vietinės maliarijos atvejų nėra, keliaujantiems į maliarijos plitimo vietoves šios ligos grėsmė išlieka. Mūsų šalyje kasmet pasitaiko įvežtinės maliarijos atvejų. 2008–2017 m. buvo užregistruoti 48 įvežtinės maliarijos atvejai, daugiausia susirgusiųjų (43 žmonės) užsikrėtė Afrikoje. Tarp susirgusiųjų ne tik jūreiviai, daugėja turistų, taip pat dirbančiųjų endeminėse teritorijose mūsų šalies piliečių.

Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo vienos iki kelių savaičių, kartais daugiau kaip metus. Tai priklauso nuo sukėlėjo rūšies. Paprastai maliarija pasireiškia karščiavimo priepuoliu, kuris prasideda šalčio krėtimu, vėliau pakyla temperatūra iki 40-41° C, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, gali būti pykinimas, vėmimas. Karščiavimas tęsiasi 3-4 val., po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.

Maliarijos prevencijai yra skiriama chemoprofilaktika, kurios efektyvumas siekia 93-100 proc.

Vykstantiems į šalis, kuriose paplitusi maliarija, ULAC medikai pataria:

vartoti vaistus, nes reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas vaistus paskiria atsižvelgdamos į susirgimo riziką, pašalinius reiškinius, lydinčius susirgimus, ligonio amžių;

vaistus pradėti gerti savaitę prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną (ne vėliau kaip 3 dieną iki išvykimo), visą buvimo endeminėje vietovėje laiką ir grįžus iš kelionės (trukmė priklauso nuo vartojamo vaisto);

Jei pakyla temperatūra, sugrįžus ar būnant endeminėse vietovėse, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją ir jį informuoti, kad lankėtės endeminėje maliarijos šalyje;

vietovėse, kur plinta maliarija, saugotis uodų įkandimų.