Galimi pavojai uoste
Uosto direkcija rengiasi įvertinti, kokie pavojai gali tykoti uoste. Ji paskelbė konkursą parengti uosto galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos analizę.
Tradiciškai yra laikoma, kad ekstremalios situacijos uoste gali susidaryti kilus gaisrams, įvykus sprogimams terminaluose, nutekėjus pavojingoms medžiagoms, uoste susidūrus laivams.
Tačiau pasaulyje su koronavirusu susiję atvejai įrodo, kad per uostus gali atkeliauti ir mažiau tikėtini įvairūs pavojai. Į jų pasirodymus taip pat reikia reaguoti.
Konkrečiai dėl koronaviruso buvo sureaguota – ekstremalių situacijų posėdyje išsiaiškinta, kaip reikėtų veikti, jei į uostą atplauktų laivas su šiuo virusu užsikrėtusiais asmenimis.
Iškyla klausimas, ar pavojingu virusu užsikrėtusio laivo įgulą vertėtų įsileisti į uostą. Kai kuriose valstybės jau yra nuostata, kad į karantiną laivai statomi ne tik dėl užsikrėtimo, bet ir įtarus arba žinant, kad laivas lankėsi pavojingo viruso zonoje. Tai leidžia manyti, kad, jei su virusų migracija jūrų laivyne susijusių pavojų daugės, ir Klaipėdos uoste turės būti numatytos laivų laikymo karantine zonos.
Numatyta, kaip elgtis
Planuojama parengti uosto galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos analizė turėtų nustatyti ir įvertinti visus galimus pavojus uoste, jų riziką, numatyti, kaip vienu ar kitu atveju turėtų būti organizuotos gelbėjimo priemonės, kaip būtų atliekamas įvairių pavojų sukeltų padarinių šalinimas.
Situacijos: uosto sėkmė priklauso ir nuo to, kaip įvairios tarnybos pasirengusios reaguoti į jame kylančius pavojus. (Vidmanto Matučio nuotr.)
Klaipėdos uosto galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos analizė turėtų būti parengta per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Tai galėtų būti po 4–5 mėnesių.
Šiuo metu Klaipėdos uoste mažiausiai penki dokumentai reglamentuoja, kaip uoste turi būti elgiamasi vienu ar kitu atveju.
Yra parengtas uosto ekstremalių situacijų valdymo planas, Uosto direkcijos kovos su naftos tarša uoste, kilusių gaisrų likvidavimo, žmonių, laivų ir turto gelbėjimo planas.
Kai kurios ekstremalios situacijos numatytos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taisyklėse. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra parengęs galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos rekomendacijas, kurių dalis susijusi ir tiesiogiai su Klaipėdos uostu.
Atnaujinimas dėl uosto apsaugos
Taip pat bus rengiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apsaugos planas.
Jo parengimo sutartį Uosto direkcija pasirašė šiemet sausio 27 d. su JAV „Leidos“ kompanija iš Niujorko. Tai uostui kainuos 62 tūkst. eurų. Plano rengime dalyvaujančių 3 konsultantų atlygis yra nuo 135 iki 186 JAV dolerių už valandą.
Planas turi būti parengtas šiemet iki gegužės mėnesio.
Naujas uosto apsaugos planas bus parengtas laikantis dabar galiojančio plano struktūros. Į naująjį planą papildomai bus įtraukti atsiradę nauji uosto terminalai, infrastruktūros ir suprastruktūros pasikeitimai, įvertinta jų įtaka uosto saugumui.
Naujame apsaugos plane bus numatyti įvairūs apsaugos lygiai ir konkrečios apsaugos priemonės, procedūros ir veiksmai, kurie taikomi kroviniams ir keleiviams, atvykstantiems ir išvykstantiems iš Klaipėdos uosto.
Naujas planas apims ne tik sertifikuotus terminalus, kur veikia griežti tarptautinio uostų saugos kodekso (ISPS) reikalavimai, bet tas uosto vietas, kur ISPS kodekso reikalavimai netaikomi, bet vietos turi įtakos uosto saugumui.
Išorės pavojai uostui
Nei Klaipėdos uosto galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos analizė, nei jo apsaugos planas nevertina galinčių kilti ekonominių ir politinių pavojų.
Neseniai Seime pristatyta Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita, kur tarp grėsmių nacionaliniam saugumui priskirtos ir Rusijos „Novatek“ dujos, kurios laivais iš Vysocko gabenamos į Klaipėdos SGD.
„Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Todėl „Novatek“ yra suinteresuota pasiekti šį strateginį tikslą – didinant prekybos per Klaipėdą apimtį ilgalaikėje perspektyvoje įsitvirtinti Baltijos šalių SGD rinkoje“, – teigiama pažymoje.
Rusiškas dujas perka „Ignitis“ ir „Achema“.
Požiūris uoste ir atskirose Lietuvos institucijose į pigesnes rusiškas „Novatek“ dujas labai skiriasi. Vieni pasisako, kad jų nereikėtų pirkti iš Rusijos, kiti teigia, kad SGD verslo negalima sieti su politika, nes jis yra labai mobilus ir prisirišimas prie vieno tiekėjo nėra įmanomas. Iš Lietuvos vadovų ta tema tiesiogiai pasisakė premjeras Saulius Skvernelis, kuris nemano, kad „Novatek“ dujos darytų ryškesnę įtaką.
