Kol kas nėra aiškaus atsakymo, bus ar ne užpilamas istorine vertybe laikomas žiemos uostas. Viskas gali paaiškėti jau šiomis dienomis, kai bus pristatomi uosto bendrojo plano koncepciniai pasiūlymai.
Žiemos uostas – vertybė ar ne?
Šiuo metu viskas eina link to, kad žiemos uostas turėtų būti užpilamas. Tam yra pritarusi Kultūros ministerijos Kultūros paveldo komisija. Ji rekomendavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, kad šis pritartų žiemos uosto užpylimo projektiniams pasiūlymams.
Bet ta rekomendacija dar nieko nereiškia. Mūšis dėl žiemos uosto gali vykti Klaipėdoje. Jūrų kapitonas Ričardas Lučka pastebėjo, jog yra netaktiška, kai iš Vilniaus provincijai kažkokia ne visai suprantama komisija nuleidžia instrukcijas. Jo nuomone, sprendimai turėtų būti priimami gerai išdiskutavus Klaipėdoje.
Platesnio įvairių Klaipėdos visuomeninių organizacijų požiūrio dėl žiemos uosto norėtų ir Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas. Jis Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje teigė, kad miesto taryboje reikės priimti strateginės reikšmės klausimą – leisti ar neleisti užpilti žiemos uostą. Yra ar nėra šis dar XIX amžiuje įrengtas uostas, kuris naudotas krovai, o taip pat saugojo laivus nuo ledonešio, istorinė kultūrinė vertybė.
Atsakymas dviprasmis – pati žiemos uosto akvatorija nelaikoma kultūros paveldo vertybe. Kultūros vertybių registre įregistruotos tik šalia akvatorijos esančios teritorijos.
Atsakymai į šį klausimą bus pateikti ir rengiant Klaipėdos miesto istorinės dalies planą.
Sieks prisijungti teritorijas
„Žiemos uosto krantinės yra senos, prastos būklės. Uosto direkcija susiduria su dilema rekonstruoti jas kalant naują sienutę ar užpilti akvatoriją“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.
Jo teigimu nelogiška bus, kai apie 2022 metus Klaipėdos uosto laivybos kanale atsiras 17,5 metrų gylis, o šalia bus mažai naudojama 8 metrų gylio akvatorija.
„Šiandien su kitais uostais regione sėkmingai norintis konkuruoti Klaipėdos uostas susiduria su dviem reikšmingomis problemomis – gyliais, kurie yra per maži ir teritorijų stoka. Uoste turėti nenaudojamą plotą yra per didelė prabanga. Paskaičiuota, kad vienas hektaras krovai naudojamo ploto Klaipėdos uoste per metus valstybei atneša 1,4 mln. eurų pajamų per mokesčius“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Todėl Uosto direkcija, anot jo, rengdama Uosto bendrąjį planą sieks prisijungti kuo daugiau teritorijų, kad uždirbtų kuo daugiau pajamų iš jūrinio verslo. Tarp tokių ateityje pertvarkomų teritorijų yra ir žiemos uostas. Jau netrukus bus svarstomi Uosto bendrojo plano koncepciniai sprendimai ir juose bus pateikti argumentai dėl žiemos uosto likimo.
V.Paukštė atskleidė, kad šiuo metu yra du žiemos uosto užpylimo projektiniai pasiūlymai: mažasis su vieno hektaro užpylimu pagal dabartinius Klaipėdos jūrų krovos kompanijos poreikius ir pilnas visų 16 ha ploto užpylimo.
„Mes turime kaip įmanoma greičiau duoti aiškų atsakymą, bus ar nebus užpilamas žiemos uostas, kad uosto operatorius, šiuo atveju KLASCO, galėtų planuoti savo investicijas“, - svarstė V.Paukštė.
Planuose – kruizinis terminalas
Žiemos uosto užpylimas skatintų ir šalia esančių teritorijų atnaujinimą, gal netgi duotų impulsą jau dešimtmetį įstrigusiam „Memelio miesto“ vystymui.
„Memelio mieto“ teritoriją valdantis SEB bankas kartu su Uosto direkcija šiuo metu rengia tos teritorijos detalųjį planą. Šalia buvusio „Laivitės“ pirso, tiksliau 22 krantinės, Uosto direkcija planuoja daryti didžiulius pakeitimus.
Čia užpylus dalį teritorijos būtų suformuota 378 metrų ilgio krantinė priimti didžiausiems į Klaipėdos uostą galintiems užsukti kruiziniams laivams.
„Vystydami teritoriją šalia „Memelio miesto“ siekiame trijų tikslų – įsirengti naują kruizinį terminalą, nes „Centrinis Klaipėdos terminalas“ dėl intensyvėsiančios keltų laivybos kruizinių laivų nebepriims, o dabartinis terminalas didėjant kruiziniams laivams vietoje 3 mažų anksčiau negali švartuoti vieną didelį. Taip pat toje teritorijoje planuojame statyti naują Uosto direkcijos administracinį pastatą. Taip pat „Laivitės“ įlankoje susiformuos normali saugi vieta mažiesiems laiveliams laikyti“, - Uosto direkcijos planus išdėstė A.Drungilas.
Manoma, kad Uosto direkcijos lėšomis pradėjus pertvarkyti teritoriją prie 22 krantinės (pirso) ir įrengus čia kruizinių laivų krantinę intensyvės verslo trauka į „Memelio miesto“ dalį. To ir siekiama kartu su SEB banku rengiant teritorijos detalųjį planą.
Beje, tas planas rengiamas nepriklausomai nuo to bus ar nebus leista užpilti žiemos uostą. Gali būti ir toks realus žiemos uosto užpylimo planas – dabar užpilti vieną hektarą šiaurinėje dalyje, kuris reikalingas KLASCO veiklai, o prie viso žiemos uosto užpylimo grįžti po kokių 15-20 metų, kai reikės naujų krovos plotų besivystančiam tuo laiku jau, tikėtina, giliavandeniam 17,5 metrų gylio Klaipėdos uostui.
