Be plano strigs darbai
Šiuo metu daugelyje rytinės Baltijos uostų vyksta arba yra planuojamas jų gilinimas, molų pertvarkymas, krantinių atnaujinimas ar naujų terminalų įrengimas.
Ne išimtis ir Klaipėdos uostas. Čia kitais metais planuojama pradėti ne tik tvarkyti molus, bet ir tvirtinti Kuršių nerijos krantą, gilinti uosto laivybos kanalą iki didžiausio 17–17,5 m gylio.
Nuo 2013 iki 2018 m. į Klaipėdos uostą buvo investuota per 215 mln. eurų, o iki 2022 m., įskaitant ir šiuos metus, ketinama investuoti apie 470 mln. eurų.
Didžiausios pinigų sumos kaip tik numatytos gilinimui ir molams tvarkyti.
Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas tvirtinti Klaipėdos uosto bendrasis planas. Nesant tokio plano dalis uosto vystymo darbų jau dabar stringa. Naujasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, jog sieks, kad planas būtų patvirtintas ir būtų užtikrintas Klaipėdos uosto konkurencingumas.
„Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti pozicijas tarptautinėse rinkose“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.
Jeigu stovėsime vietoje, neinvestuosime, nežiūrėsime toliaregiškai, uostas gali prarasti pozicijas tarptautinėse rinkose.
Rekonstrukcija Ventspilyje pigesnė
Apie pradėtus vykdyti svarbius pertvarkymo darbus neseniai paskelbė vienas iš pagrindinių Klaipėdos konkurentų – Ventspilio uostas.
Jame rekonstruojamas beveik dviejų kilometrų ilgio šiaurinis molas. Jo rekonstrukciją planuojama baigti iki 2020 m. Ji kainuos apie 13 mln. eurų. Stiprinama molo konstrukcija, dedami nauji tetrapodai, bus naikinamas molo kelias.
Pernai buvo rekonstruotas Ventspilio uosto pietinis molas.
Abiem molams rekonstruoti dalis pinigų buvo skirta iš ES fondų. Bendra Ventspilio molų rekonstrukcijos kaina – apie 18 mln. eurų. Iš jų 13 mln. eurų skirta iš ES paramos.
Ventspilio uosto molai statyti daugiau nei prieš 100 metų. Paskutinį kartą jie buvo remontuoti prieš 40 metų.
Skirtingai nei Klaipėdoje, Ventspilio uosto nereikia gilinti iki 17 m, nes čia toks gylis jau yra. Taip pat nereikia įrengti papildomų molų stiprinimo sienelių. Todėl molų rekonstrukcija Ventspilyje kainuos pigiau nei Klaipėdoje.
Ventspilio uostas yra paskelbęs apie maždaug 100 ha naujos teritorijos įsisavinimą prie jūros tarp dabartinio uosto ir naftos talpyklų. Šis uostas kviečia investuoti ir į 700 ha laisvosios uosto zonos teritoriją. Pranešta, kad šioje zonoje statomos žuvų pašarų ir elektroninių gaminių gamyklos.
Orientyras – baltarusiški kroviniai
Didžiausias Klaipėdos uosto konkurentas regione yra Rygos uostas. Jis pernai baigė giliavandenių krantinių statybas Krivų saloje. Tai buvo didžiausias Rygos uosto projektas po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo. Iš Rygos senamiesčio į Krivų salą iškelta anglių krova.
Rygos uostas pertvarkys buvusią senamiesčio anglių terminalo teritoriją. Ketinama plėsti keleivinių keltų, kruizinės laivybos infrastruktūrą.
Rekonstruoti ir Rygos uosto molai, statyti dar XIXa. Šiemet iki rugsėjo Rygos uoste baigtas molų betonavimas, pakeista dalis plokščių, sutvirtintas molų pagrindas.
Rygos uoste patvirtinta nauja 2019 – 2028 m. pertvarkymo programa. Bus siekiama pritraukti į uostą naujų krovinių. Investuotojai skatinami kurti naujas gamybos įmones, logistikos centrus. Rygos uostas itin aktyviai pasirašinėja įvairias ketinimų ir bendradarbiavimo sutartis su galimais klientais iš Baltarusijos, siūlo paslaugas ir teritorijas uoste Kinijos, Kazachstano verslui. Rygos uostas rengiasi nuvilioti dalį krovinių iš Baltarusijos, kurie kraunami Klaipėdos uoste.
Rygos uostas rengiasi nuvilioti dalį krovinių iš Baltarusijos, kurie kraunami Klaipėdos uoste.
Nuo 2009 iki 2017 m. Rygoje į uosto vystymą investuota 272 mln. eurų. Iš jų į Krivų salos projektą 136,5 mln. eurų. 64 mln. eurų buvo investuota į laivybos kanalo tobulinimą
Nuo 2019 iki 2028 m. planuojama apie 250 mln. eurų investicijų. Iš jų apie 60 mln. eurų į gilinimą ir laivybos kanalo tobulinimą, 50 mln. eurų į naujų krantinių statybą, po 40 mln. eurų į naujų dambų įrengimą uosto viduje bei logistikos centrų plėtrą, 25 mln. eurų į uosto geležinkelius, po 10 mln. eurų skirti uosto keliams tvarkyti, naujoms laivų energetinėms sistemoms įrengti.
Rygos uosto strategijoje numatoma, kad ji visiškai neteks Rusijos krovinių. Nepaisant to, pagal optimistiškiausią scenarijų, Rygos uosto krova nuo 34 mln. tonų 2017 m. turėtų išaugti iki 47 mln. tonų 2028 m. Augimas siejamas su Baltarusijos kroviniais, kuriuos, tikimasi, pavyks pritraukti konkuruojant su Lietuvos ir Lenkijos uostais.
