Kaip įpūsti gyvybės?

Per dideles sausras vasaromis miesto centre tekanti upė nusenka iki 70–75 cm.

Jau kelerius metus miesto valdžia suka galvas, kaip upės žiotims įpūsti gyvybės, paskatinti turizmą, laivybą ir pramogas visame upės ruože, besitęsiančiame iki pat Klaipėdos miesto ribos.

Šiuo metu vyksta Dangės valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros.

Kaip ir kada bus pradėta valyti Dangės vagą, paaiškės tik atlikus paruošiamuosius darbus. Kitais metais tikimasi rengti techninį projektą.

„Nebūtinai dumblą kasime, gali būti, kad rasime tik smėlio. Norime upę išvalyti taip, kad vidaus vandens kelias taptų padoriu iki pat Klaipėdos miesto ribos. Darbus teks planuoti atskirais etapais, nes ir gyliai skirtingi būtini. Didžiausio gylio reikėtų nuo pat žiočių iki „Meridiano“ stovėjimo vietos. Laivas turi turėti galimybę netrikdomai išplaukti į remonto vietą“, – paaiškino Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

Nebūtinai dumblą kasime, gali būti, kad rasime tik smėlio.

Gilins iki miesto ribos

Upės dugne savanoriai yra rinkę ir į krantą tempę visokio laužo – nuo padangų, dviračių iki įvairių gelžgalių. Tai taip pat trukdo laivybai.

Tačiau upės dugne, tikėtina, gali glūdėti ir kur kas nemalonesnių radinių – sunkiaisiais metalais užteršto dumblo sluoksnis.

Planus specialistai dar tikslins, tačiau ruože iki Pilies tilto norėtųsi kelių metrų gylio vagos.

Arūnas Barbšys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Bet gerai būtų, kad bent 2,5 m gylį iki Biržos tilto pasiektume. Nuo Biržos tilto, plaukiant aukštyn upe, tikimasi pagilinti iki 1,5 m, tik su skirtingais ruožų pločiais“, – patikino A.Barbšys.

Iki Liepų gatvės tilto farvateris būtų gilinamas 20 m plotyje. Plaukiant upe aukštyn, užtektų 12 m pločio gilintos vagos.

„Pasitarime kalbėjome, ko gali prireikti, kokia technika turėtų dirbti, kur reikėtų sandėliuoti gruntą“, – vardijo pašnekovas.

Upe – maršrutiniu transportu

„Dangės upės valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų metu dumblas bus ištirtas. Tuomet ir paaiškės, koks jis – užterštas ar švarus. Jei švarus, reikės surasti nusodinimo vietas, kur jį galima būtų išpumpuoti žemsiurbe. Jei dumblas užterštas, turėsime aiškintis, kur jį reikės sandėliuoti. Plaukdami upe aukštyn, tikimės rasti švarų dumblą“, – aiškino A.Barbšys.

Kadangi šalia krantinių upę norima pagilinti iki pusantro metro, teks atlikti jų ekspertizę.

„Kalbėta apie krantines, esančias šalia įmonės „Klaipėdos energija“, ties buvusia „Sirijos“ gamykla. Norisi, kad ateityje krantinės būtų naudojamos. Žvelgiant į perspektyvą, visa upe turėtų tapti įmanoma plaukti iki pat Botanikos sodo, kur būtų pontonai švartuotis. Pontonai turėtų atsirasti jau kitais metais“, – vylėsi A.Barbšys.

Miesto valdžia klaipėdiečių ir turistų pramogai norėtų upe paleisti vandens autobusą.

Dabar iki Botanikos sodo nuplaukti galima tik nedidelės grimzlės valtimis.

„Kiek viskas kainuos, paaiškės, kai sužinosime dumblo užterštumo lygį. Darbus reikės vykdyti etapais. Turime gražią upę, o niekas jos nemato. Neišnaudojama tokia unikali dovana. Gal kas ir norėtų paplaukioti, bet nėra kur išlipti. Atsiradus pontoninėms prieplaukėlėms, galėtų kurtis nedidelės kavinės. Turime unikalų gamtos kampelį. Plaukdamas Klaipėdoje net nejauti, kad esi mieste. Visi džiaugiasi tik jūra, o upę yra pamiršę“, – kalbėjo A.Barbšys.

Darbai – dar negreitai

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė pristatė jau antrąją Smeltalės upelio valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos dalį. Joje kalbama apie paties uostelio teritorijos upės gilinimą.

R.Jievaitienės teigimu, derinant dokumentą gauta bendruomenės pastabų, tačiau visus neaiškumus esą siekiama aptarti, išsiaiškinti ir pataisius dokumentą jį vėl pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai.

"Iš tiesų noras yra gauti pritarimą, kad pilnas poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nes tai mums užtruktų vėl apie metus", – sakė Aplinkosaugos skyriaus vedėja.

Ar gatvę remontuoji, ar kažką, šioks toks nepatogumas bus – šiek tiek triukšmo daugiau, kvapo.

Anot R.Jievaitienės, pagal Žuvininkystės vietos veiklos grupės kvietimą iki 2023 m. galima teikti paraiškas valyti šį uostelį.

"Jeigu turėtume šiais metais atliktą poveikio aplinkai vertinimo atranką, kitais metais būtų galima pradėti rengti techninį projektą ir jau 2022–2023 m. – valyti. Jeigu suspėtume, tai suspėtume. Jeigu ne – gali būti atidėta ilgam", – galimą darbų eigą dėstė savivaldybės darbuotoja.

Baiminamasi smarvės

Komiteto posėdyje dalyvavo visos šiuo klausimu suinteresuotos grupės.

Atėjus pasisakymų laikui užvirė ilgoka ir karšta diskusija, kuri parodė, kad sprendžiant Smeltalės upelio valymo klausimus išsiskiria gyventojų bendruomenės ir projekto rengėjų, garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos nuomonės.

Nors sutariama, kad upelį tvarkyti reikia, mat dabartinė situacija lemia netgi tai, jog liūčių metu patvinsta kai kurios miesto gatvės, buvo išsakyta nemažai pastabų darbus planuojantiems valdininkams.

Gyventojų bendruomenės kėlė klausimą, kodėl miestas imasi gilinti prieplaukos akvatoriją, kuria naudojasi privati bendrija.

Nuogąstauta ir dėl darbų pasekmių kairiajame upės krante.

Žmones baugina ir tai, jog valant upelį iškastą dumblą numatoma išpilti netoli gyvenamųjų namų. Baiminamasi, kad dumblas smirdės.

Garažų ir laivelių bendrijos atstovas užsiminė ir apie esą asmeninius "kažkieno" interesus bei nuoskaudas, vedančias projekto stabdymo link.

Nepatogumų bus

Apibendrindama diskusiją R.Jievaitienė tvirtino, kad keisti upės vagos arba krantų – neplanuojama. Numatoma tik pagilinti upelį iki 1,2 m gylio.

Ji taip pat tvirtino, kad darbų metu iškastas dumblas smarkiai smirdėti esą neturėtų.

"Yra atlikti dumblo tyrimai. Sunkiųjų metalų tikrai nėra. Vienoje vietoje yra rastas labai nedidelis užterštumas naftos produktais. Būtent tuos 1,2 tūkst. kubinių metrų reikės vežti į Kiškėnų grunto valymo aikštelę, o visas kitas gruntas yra švarus", – aiškino R.Jievaitienė.

Tiesa, savivaldybės darbuotoja pripažino, kad gyventojams darbų metu vis dėlto reikėtų pasiruošti šiokiems tokiems nepatogumams, tačiau tai esą – normalu.

"Kiekviena veikla sudaro kažkokį nepatogumą. Visas projektas truktų tris mėnesius. Ne metai, ne dveji, ne treji. Tiesiog išvalo, nusodina, išveža. Ar gatvę remontuoji, ar kažką, šioks toks nepatogumas bus – šiek tiek triukšmo daugiau, kvapo", – dėstė R.Jievaitienė.

Komiteto narė Elida Mantulova teigė, kad planas išvalyti upelį yra geras, tačiau iš esmės į šią teritoriją bei pramoginę mažųjų laivelių laivybą metas pažvelgti kompleksiškai.

"Siūlyčiau ir savivaldybės administracijai, ir garažų bendrijai sėsti prie vieno stalo, ieškoti galbūt viešosios ir privačios partnerystės projektų, kitų formų projektams, kad ten taptų normalia prieplauka mažiesiems laiveliams su viešai prieinamais slipais ir kita infrastruktūra", – klausimo svarstymą baigė politikė.

Policijos departamento duomenimis, tuo metu pagal sudarytą planą buvo atliekami upės gilinimo darbai ir apvirto metalinė valtis. Nelaimė užfiksuota apie 16 val. 14 min. Nuskendusiam darbuotojui buvo 65 metai. 

Vidaus vandens kelių direkcijos administracija patikslino, kad žuvusysis – žemkasės „Nemuno-7“ kapitonas-mechanikas S. Z. 

Tuo metu įprastinius upės vagos valymo darbus vykdė ne tik minėta žemkasė, bet ir ją aptarnaujantys laivai „Vitingas“ ir „Alantas“. "Iš viso buvo 8 darbuotojų komanda, kurioje vienas – naras-gelbėtojas", – teigė direkcijos atstovai.

„Kaip pasakojo įvykį matę darbuotojai, mėginant iš valties nuleisti inkarą, upės srovė apvertė valtį su joje buvusiais dviem įmonės darbuotojais. Kolegos iš šalia stovėjusio laivo išmetė du gelbėjimosi ratus. Vienas darbuotojas spėjo sugriebti ratą ir buvo įtrauktas į laivą. Kitas gelbėjimosi rato pagauti nespėjo. Valtimis kolegos jį pagavo žemiau upėje, ištraukė į krantą ir ėmė gaivinti", – pasakojo direkcijos atstovai.

Dėl įvykio Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įmonėje sudaryta komisija aiškinasi įvykio aplinkybes ir priežastis. Direkcijos teigimu, tai pirma tokia nelaimė įmonės istorijoje.

Žuvęs kapitonas S. Z. įmonėje dirbo 35 metus, apibūdinamas kaip patyręs, pavyzdingas darbuotojas.

„Su dideliu liūdesiu Vidaus vandens kelių direkcija reiškia užuojautą kolegos šeimai bei artimiesiems, teikiama visokeriopa pagalba", – informavo direkcija.

Direkcija vykdo Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą ir sudaro tinkamas sąlygas laivybai. Į jos veiklos sritį įeina vidaus vandenų kelių farvaterio ženklinimas, vagos valymas, hidrografinių darbų vykdymas, eksploatuojamų laivų ir kitų mechanizmų remontas ir kt.