Kaip įpūsti gyvybės?
Per dideles sausras vasaromis miesto centre tekanti upė nusenka iki 70–75 cm.
Jau kelerius metus miesto valdžia suka galvas, kaip upės žiotims įpūsti gyvybės, paskatinti turizmą, laivybą ir pramogas visame upės ruože, besitęsiančiame iki pat Klaipėdos miesto ribos.
Šiuo metu vyksta Dangės valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros.
Kaip ir kada bus pradėta valyti Dangės vagą, paaiškės tik atlikus paruošiamuosius darbus. Kitais metais tikimasi rengti techninį projektą.
„Nebūtinai dumblą kasime, gali būti, kad rasime tik smėlio. Norime upę išvalyti taip, kad vidaus vandens kelias taptų padoriu iki pat Klaipėdos miesto ribos. Darbus teks planuoti atskirais etapais, nes ir gyliai skirtingi būtini. Didžiausio gylio reikėtų nuo pat žiočių iki „Meridiano“ stovėjimo vietos. Laivas turi turėti galimybę netrikdomai išplaukti į remonto vietą“, – paaiškino Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.
Nebūtinai dumblą kasime, gali būti, kad rasime tik smėlio.
Gilins iki miesto ribos
Upės dugne savanoriai yra rinkę ir į krantą tempę visokio laužo – nuo padangų, dviračių iki įvairių gelžgalių. Tai taip pat trukdo laivybai.
Tačiau upės dugne, tikėtina, gali glūdėti ir kur kas nemalonesnių radinių – sunkiaisiais metalais užteršto dumblo sluoksnis.
Planus specialistai dar tikslins, tačiau ruože iki Pilies tilto norėtųsi kelių metrų gylio vagos.
Arūnas Barbšys / Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Bet gerai būtų, kad bent 2,5 m gylį iki Biržos tilto pasiektume. Nuo Biržos tilto, plaukiant aukštyn upe, tikimasi pagilinti iki 1,5 m, tik su skirtingais ruožų pločiais“, – patikino A.Barbšys.
Iki Liepų gatvės tilto farvateris būtų gilinamas 20 m plotyje. Plaukiant upe aukštyn, užtektų 12 m pločio gilintos vagos.
„Pasitarime kalbėjome, ko gali prireikti, kokia technika turėtų dirbti, kur reikėtų sandėliuoti gruntą“, – vardijo pašnekovas.
Upe – maršrutiniu transportu
„Dangės upės valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų metu dumblas bus ištirtas. Tuomet ir paaiškės, koks jis – užterštas ar švarus. Jei švarus, reikės surasti nusodinimo vietas, kur jį galima būtų išpumpuoti žemsiurbe. Jei dumblas užterštas, turėsime aiškintis, kur jį reikės sandėliuoti. Plaukdami upe aukštyn, tikimės rasti švarų dumblą“, – aiškino A.Barbšys.
Kadangi šalia krantinių upę norima pagilinti iki pusantro metro, teks atlikti jų ekspertizę.
„Kalbėta apie krantines, esančias šalia įmonės „Klaipėdos energija“, ties buvusia „Sirijos“ gamykla. Norisi, kad ateityje krantinės būtų naudojamos. Žvelgiant į perspektyvą, visa upe turėtų tapti įmanoma plaukti iki pat Botanikos sodo, kur būtų pontonai švartuotis. Pontonai turėtų atsirasti jau kitais metais“, – vylėsi A.Barbšys.
Miesto valdžia klaipėdiečių ir turistų pramogai norėtų upe paleisti vandens autobusą.
Dabar iki Botanikos sodo nuplaukti galima tik nedidelės grimzlės valtimis.
„Kiek viskas kainuos, paaiškės, kai sužinosime dumblo užterštumo lygį. Darbus reikės vykdyti etapais. Turime gražią upę, o niekas jos nemato. Neišnaudojama tokia unikali dovana. Gal kas ir norėtų paplaukioti, bet nėra kur išlipti. Atsiradus pontoninėms prieplaukėlėms, galėtų kurtis nedidelės kavinės. Turime unikalų gamtos kampelį. Plaukdamas Klaipėdoje net nejauti, kad esi mieste. Visi džiaugiasi tik jūra, o upę yra pamiršę“, – kalbėjo A.Barbšys.
