upiniai mašalai | KaunoDiena.lt

Upinių kraujasiurbių mašalų naikinimui – mažiau lėšų nei pernai

Upinių kraujasiurbių mašalų naikinimui – mažiau lėšų nei pernai
Upinių kraujasiurbių mašalų naikinimui reikėtų 92 tūkst. eurų. Šiemet Aplinkos ministerija tam skyrė 50 tūkst. eurų – 20 tūkst. eurų mažiau nei pernai.

Pasako mokslininkų, mašalai nebuvo naikinami 2011–2015 m., todėl jų gausumas išaugo iki 15 kartų. Iki 2011 m. – 10 metų iš eilės – mašalai buvo naikinami biologiniu preparatu, kuris buvo pilamas į Nemuną prie Lietuvos–Baltarusijos sienos.

Jau kelerius metus niekas nefinansuoja mokslinių tyrimų, tiriančių upinių mašalų gausą.

Šie mašalai ritasi gegužę.
K. Trečiokas ir R. Malinauskas – į ataką prieš kraujasiurbius 4

K. Trečiokas ir R. Malinauskas – į ataką prieš kraujasiurbius 4
„Pagaliau po penkerių metų pertraukos vėl panaudotas šis biologinis ginklas prieš kraujasiurbius upinius mašalus, kurie kas vasarą kankina Dzūkiją. Pakeitus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymą, šiemet ministerija jau galėjo skirti pinigų preparatui įsigyti iš šios programos lėšų“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Kaip vyksta darbai, stebėjo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Abu politikai buvo linksniuojami „Vijūnėlės“ dvaro istorijoje.

Biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. eurų. Dar 30 tūkst. eurų skyrė penkios Pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono. Kiekviena – po 6 tūkst. eurų. Preparato išpylimo darbus organizuoja Druskininkų savivaldybė.

Pasak ministro, būtų naivu tikėtis, kad, panaudojus preparatą, nebeliks nei vieno kraujasiurbio upinio mašalo. Tačiau patirtis rodo, kad panaudojus „VectoBac 12AS“ , paprastai žūva dauguma šių mašalų lervučių.

DAUGIAU