Audroms vardai suteikiami abėcėlės tvarka, bet šiemet sudaryto abėcėlinio katalogo gali pritrūkti.

„2020 metų Atlanto uraganų sezonas yra toks aktyvus, kad tikimasi išnaudoti įprastą audrų vardų sąrašą“, – per spaudos konferenciją sakė Ženevoje įsikūrusios JT meteorologijos agentūros atstovė Clare Nullis (Kler Nulis).

„Jeigu taip atsitiks, antrą kartą (per visą istoriją) registravimui bus pradėtas naudoti graikiškasis raidynas“, – nurodė ji.

Per visą nuo birželio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos oficialiai trunkantį audrų sezoną stichijoms pakaitomis yra suteikiami vyriški ir moteriški vardai. Pirmosios šių metų audros buvo pavadintos „Arthur“ ir „Bertha“.

Vardais audros vadinamos tam, kad jas galima būtų lengviau identifikuoti perspėjimo pranešimuose.

Audrų vardus prižiūri JT Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO). Šie vardai gali pasikartoti kas šešerius metus, bet jeigu uraganas padaro ypač daug žalos, jo vardas iš sąrašo išbraukiamas.

Uraganų vardai gali prasidėti iš 21 raidės. Nors raidyne jų yra 26, tačiau sunku būtų rasti po šešis kultūriškai artimus angliškus, ispaniškus, prancūziškus ir olandiškus vardus, prasidedančius raidėmis Q, U, X, Y ir Z. Būtent šiomis kalbomis kalbama Atlanto ir Karibų regionų šalyse.

Šiemet liko nepanaudotas vienintelis vardas „Wilfred“, o tai reiškia, kad netrukus teks pereiti prie graikų abėcėlės.

Bendras sąrašas

Naujausiais duomenimis, pirmadienį virš Bermudos praslinko uraganas „Paulette“, tropinis ciklonas „Rene“ išsisklaidė, uraganas „Sally“ antradienį gali sukelti potvynių JAV Meksikos įlankos pakrantėje. Antradienį tropinė audra „Teddy“ turėtų sustiprėti ir tapti uraganu, o atogrąžų audra „Vicky“ yra virš Atlanto.

Pasak C. Nullis, penki tropiniai ciklonai virš Atlanto vandenyno baseino vienu metu pastarąjį kartą siautėjo 1971 metų rugsėjį, kai buvo registruotas rekordas.

Remiantis JAV nacionaliniu uraganų centru, prie Žaliojo Kyšulio susiformavo žemo slėgio zona, todėl esama 50 procentų tikimybės, kad per artimiausias 48 valandas susiformuos dar vienas tropinis ciklonas.

Graikų abėcėlė audroms įvardinti anksčiau buvo panaudota tik kartą – 2005 metais. Tuomet audroms buvo suteikti vardai „Alpha“, „Beta“, „Gamma“, „Delta“, „Epsilon“ ir „Zeta“.

Tais pačiais metais siautėjo uraganai „Katrina“, „Rita“ ir „Vilma“. Šie vardai uraganams daugiau nebeskiriami.

Sekmadienį „Axios“, remdamasis anoniminiu šaltiniu, paskelbė, kad per uraganų temai skirtą pasitarimą D. Trumpas paklausė, ar įmanoma sustabdyti prie Afrikos krantų besiformuojančius atogrąžų ciklonus, numetus į audros centrą atominę bombą.

Anot šaltinio, pasitarimo dalyviai išėjo iš jo galvodami: „Ką mums toliau daryti?“

„Axios“ nenurodė, kada vyko šis pokalbis.

Tačiau D. Trumpas, neretai užsipuolantis žiniasklaidą, pasmerkė šį pranešimą ir pavadino jį melagienomis.

„Axios“ pranešimas, kad prezidentas Trumpas norėjo sprogdinti didelius uraganus branduoliniais ginklais prieš jiems pasiekiant krantus yra absurdiškas. Niekada to nesakiau. Tiesiog daugiau melagienų!“ – per „Twitter“ parašė prezidentas.

Baltieji rūmai anksčiau atsisakė komentuoti šį pranešimą, bet „Axios“ citavo vieną aukšto rango administracijos pareigūną, esa sakiusį, kad D. Trumpo „tikslas nėra blogas“.

„Axios“ nurodė, kad prezidentas prezidentas tokią idėją jau anksčiau buvo iškėlęs per vieną pokalbį 2017-aisiais. Tąsyk D. Trumpas vieno aukšto rango pareigūno neva klausė, ar administracijai nereikėtų bombarduoti uraganų, kad šie nepasiektų sausumos.

Prezidentas tame pokalbyje konkrečiai nekalbėjo apie atominių bombų panaudojimą.

Prezidento pasiūlymas nėra naujas. Pirmą kartą jį pateikė vyriausybės mokslininkai praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje, kai prezidento poste dirbo Dwightas Eisenhoweris (Dvaitas Eizenhaueris).  

Ši idėja vis prisimenama, nors mokslininkai sutaria, kad toks planas būtų neveiksmingas. Nacionalinė vandenyno ir atmosferos administracija (NOAA) netgi parengė tam skirtą puslapį.

„Per kiekvieną uraganų sezoną neišvengiamai pasigirsta kalbų, kad derėtų tiesiog panaudoti branduolinius ginklus audroms sunaikinti“, – rašo NOAA.

Anot NOAA, bomba nesunaikins audros, o vėjai greitai nuneš radioaktyvius teršalus į sausumą.

„Nereikia nė sakyti, jog tai prastas sumanymas“, – pažymi NOAA.

Jungtines Valstijas reguliariai talžo uraganai. 2017-ųjų rugpjūtį Teksase praūžęs uraganas „Harvey“ buvo stipriausias JAV sausumą pasiekęs uraganas per 12 metų.

„Axios“ pranešimas išprovokavo audringų reakcijų socialiniame tinkle „Twitter“ . Daugelis vartotojų sakė esą sukrėsti tokios idėjos.

„Tai ne „The Onion“, – parašė vienas vartotojas, turėdamas galvoje vieną satyrinį naujienų leidinį, garsėjantį neįprastomis antraštėmis

„Juk negalėtų nutikti nieko bloga, tiesa?“ – klausė kitas.

Daugelis įrašų buvo užbaigiami grotažyme #ThatsHowTheApocalypseStarted („Taip prasideda apokalipsė“). 

Į skandalą įsitraukė iš Demokratų partijos kandidate į prezidentus siekianti tapti Kamala Harris (Kamala Haris).

„Šis vyrukas turi išeiti“, – konstatavo ji.

„Tie, kurie tai (klimato kaitą) neigia, turėtų paklausti mokslininkų. Jie kalba labai aiškiai ir tiksliai“, – sakė pontifikas žurnalistams lėktuve, grįždamas po penkių dienų vizito Kolumbijoje.

„Į galvą ateina viena frazė iš Senojo Testamento: žmogus yra kvailas, užsispyręs, aklas žmogus“, – pridūrė jis.

Pasak Pranciškaus, žmonės ir politikai turi „moralinę atsakomybę“ elgtis taip, kaip siūlo mokslininkai, kurie jau nurodė, ką reikia daryti, siekiant sustabdyti klimato kaitą.

„Ir tie nurodymai nėra iš piršto laužti. Jie yra labai aiškūs“, – kalbėjo Pranciškus.

„Jie (pasaulio lyderiai) priima sprendimus, o istorija bus šių sprendimų teisėja“, – pridūrė pontifikas.

Popiežius Pranciškus aktyviai remia pastangas kovoti su klimato kaita ir jos pasekmėmis, ypač labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams.

Pontifiko komentarus daugelis vertina kaip kritiką JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) sprendimui atsiriboti nuo Paryžiaus klimato konferencijos (COP21) sutarties, kuria šalys įpareigojamos mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Pastarąją NASA stebėjimų sistemą, žymimą santrumpa CYGNSS (Cyclone Global Navigation Satellite System), iškėlė firmos „Orbital ATK“ raketa „Pegasus XL“.

Minima raketa buvo paleista iš šios firmos lėktuvo „Stargazer L-1011“.

„Visi CYGNSS palydovai sėkmingai dislokuoti“, – pranešė tviteryje „Orbital ATK“ 8 val. 53 min. (15 val. 53 min. Lietuvos laiku).

Apie 57 mln. JAV dolerių kainavę palydovai „zonduos uraganų vidinę šerdį, siekiant sužinoti apie spartų jų intensyvėjimą“, – nurodė NASA.

Ligšiolinės tolimo stebėjimo technologijos negali įžvelgti uraganų vidurinės dalies dėl ten pilančio smarkaus lietaus.

Uraganų ir taifūnų pasekmės beveik visada tragiškos. Juokas ir šypsenos – tik trumpi antraktai šių gamtos stichijų istorijoje, bet juos mielai mini meteorologai.

Perkėlė namą

Prancūzų meteorologas Pierre Andre Molene“ aprašinėdamas garsųjį uraganą, kuris 1790 m. ant Puerto Riko salos kranto išmetė bent kelias dešimtis laivų, papasakojo ir tokią istoriją, kurią išgyveno tūlas Hamiltonas.

Prasidėjus uraganui, Hamiltonas buvo mieste ir grįžti namo galėjo tik siautulingiems vėjams aprimus. Teko laukti iki sutemų. Kai jis pagaliau pasiekė savo puikų namą, pastatytą ant sijų jūros pakrantėje, buvo taip tamsu, kad nors durk į akį. Suradęs terasą, esančią priešais namą, Hamiltonas apsidžiaugė. Dieną jis matė, kaip mieste taifūnas laužė storiausias palmes, plėšė namų stogus, griovė lengvas medines vilas. O jo namas atlaikė uraganinio vėjo atakas! Vos spėjęs apie tai pagalvoti, Hamiltonas staiga pajuto krintąs į tuštumą...

Tuo tarpu jo žmona, du vaikai ir dvi  į svečius atėjusios draugės ramiausiai sau gėrė arbatą svečių kambaryje, kurį tik šiek tiek aplamdė vėjas. Jos net nepajuto, kaip uraganas nukėlė Hamiltono namą nuo polių ir saugiai nutupdė už kelių šimtų metrų kitoje gatvės pusėje. O vargšas Hamiltonas, nukritęs nuo terasos, kuri vienintelė liko senoje vietoje, kelias savaites praleido ligoninėje.

Ką reiškia geram uraganui kažkoks bambukinis namas, jei jis 1896 m. sugebėjo net britų fregatą perskraidinti per Port Rojalio (Jamaika) varpinės bokštą ir kelių namų stogus.

„Skraidantys“ laivai

P.A.Molene knygoje pateikiamas ir toks pavyzdys. Dar burlaivių laikais šiaurės rytų vėjas pūtė su tokiu įniršiu, kad net sustabdė Golfo srovę, o sezoninių uraganų spaudžiamas vanduo Meksikos įlankoje pakilo taip aukštai, kad beveik apsėmė Tortugos ir kitas šalia esančias salas.

Tuo metu anglų škuna „Liberty“, patekusi į uraganą, ėmė skęsti netoli kranto. Visa įgula, išskyrus kapitoną, paliko laivą. Kitą rytą po sunkios nakties atsigavęs kapitonas Džonas Lorensas pastebėjo, kad jo laivas stovi ant aukštos kalvos krante, o inkaras kabo didžiulio medžio viršūnėje.

Panašus nuotykis ištiko ir anglų piratą, rašytoją, mokslininką Williamą Dampierą (1651-1715), kuris pirmasis trissyk apiplaukė aplink pasaulį. Kažkur netoli Sumatros jo laivą užklupo uraganas. Laimei, jūreiviai spėjo pasprukti nuo jo iki artimiausio kranto.

Kapitono įsakymu įgula kaip begalėdama pritvirtino laivą lynais prie storiausių medžių kamienų, nuleido visus inkarus ir pasislėpė krante. Staigiai atūžę vėjai siautėjo pakrantėje kelias valandas. Staiga viskas aprimo: taip būna patekus į ciklono „akį“.

Kapitonas pasiuntė kelis vyrus pažiūrėti, kas atsitiko laivui. Jie grįžo su liūdna žinia: laivas apsivertė, guli ant šono krante, stiebai susmegę į smėlį. Po kiek laiko sūkuriai vėl atgijo, bet dabar sukosi priešinga kryptimi.

Kitą dieną, nurimus uraganui, jūreiviai, grįžę prie savo laivo, nustebo. Jis vėl stovėjo, kaip ir anksčiau. Tai padarė tas pats uraganas: pradėjęs pūsti iš kitos pusės, jis laivą sugrąžino į pirmykštę padėtį.

P.A.Molene, papasakojęs šį britų laivo nuotykį, palydėjo jį tokiu komentaru: „Uraganas pasielgė kaip sąžiningas nuomininkas, paliekantis butą tokios pat būklės, kokią rado į jį įsikeldamas“.

Taifūnų medžiotojo istorijos

Trumpai verta supažindinti ir su šias istorijas rinkusiu autoriumi. Tai – prancūzų lakūnas Pierre Andre Molene.

Jis 1959 m. rugsėjo mėnesį patyrė nepakartojamą įspūdį, kai galingas taifūnas Vera užklupo didžiausią Japonijos salą Honšiu. Tada P.A.Molene ir susidomėjo taifūnų istorijomis. Jis skraidė JAV karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų orlaiviais, kurie turėdavo aptikti vietą, kur formuojasi tropiniai ciklonai, ir iš anksto perspėti jūreivius bei pakrančių gyventojus apie artėjančią grėsmę.

Studijavęs uraganus ir taifūnus kartu su amerikiečių ir japonų specialistais, rinkęs istorinius faktus apie jų išdaigas, P.A.Molene parašė prancūzams būdinga maniera šmaikščią ir įdomią knygą „Taifūnų medžiotojai“ (pranc. „Chasseurs de Typhons“, 1964 m., Paryžius).

Ji buvo išleista Rusijoje (1967) ir Estijoje (1978). Gaila, kad niekam dar nešovė mintis išversti ją ir į lietuvių kalbą. Tad neturime progos išsamiau susipažinti su rimtomis ir tik šypseną keliančiomis taifūnų istorijomis.

Atogrąžų audra „Arthur“ ketvirtadienį sustiprėjo ir tapo pirmuoju šių metų sezono Atlanto uraganu, judančiu palei JAV Rytų pakrantę ir grasinančiu sutrikdyti liepos 4-ąją vyksiančias Nepriklausomybės dienos iškilmes.

„Arthur“ slinko netoli Pietų ir Šiaurės Karolinos, o jo pastovus vėjo greitis siekė 120 kilometrų per valandą, sakoma Nacionalinio uraganų centro (NHC) pranešime, paskelbtame 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku.

Numatoma, kad jis ketvirtadienio vakarą pasieks kurortinį Išorinių Seklumų regioną, sutrikdydamas amerikiečių atostogų planus ir ilgąjį šventinį savaitgalį.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad per Nepriklausomybės dieną Karolinos paplūdimius turėtų užplūsti iki 500 tūkst. lankytojų, o ateinantis savaitgalis turėjo tapti vienu iš svarbiausių per šį turistinį sezoną.

9 val. Grinvičo laiku uraganas buvo už 545 kilometrų į pietvakarius nuo Hateraso kyšulio Šiaurės Karolinoje.

„Arthur“ judėjo į šiaurę apie 15 kilometrų per valandą greičiu, o jo greitis, kaip prognozuojama, turėtų padidėti. Audros centrinė dalis prie pakrantės turėtų priartėti ketvirtadienio vakarą, nurodė NHC.

Ši audra yra pirmoji per šių metų Atlanto uragano sezoną, kurio pradžia laikoma birželio 1 diena, o pabaiga – lapkričio 30-oji.