Tris mėnesius visa Lietuva sekė drąsaus lietuvio kelionę per Atlanto vandenyną. Į vienvietę irklinę valtį Aurimas Valujavičius įsėdo Europoje ir po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių pasiekė Šiaurės Amerikos žemyną. Šis rezultatas būtų buvęs dar geresnis, jei ne paskutinėmis dienomis Aurimo atkaklumą bandęs palaužti priešpriešinis vėjas ir Golfo srovė.

Majamyje išlipęs keliautojas tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje, o savo kelionę jis dedikavo 90-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metinėms. Pasak keliautojo, siekdamas, kad „Lituanica“ atgimtų ir šiame šimtmetyje.

Vienas iš legendinių Lietuvos lakūnų Steponas Darius yra kilęs iš Klaipėdos rajono, Dariaus kaimo. Todėl Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama pagerbti tokį Aurimo Valujavičiaus žygdarbį, kuris garsina ne tik Lietuvą, bet ir visą Žemaitijos regioną, vakar keliautoją apdovanojo atminimo ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“.

„Aurimo kelionė iš tiesų įspūdinga. Ji tik dar kartą įrodo, kad neįveikiamų dalykų nėra. Svarbu ir tai, jog Aurimą šiai kelionei įkvėpė istorinis mūsų lakūnų skrydis. Tuomet Atlanto nugalėtojų žygdarbis mažą tautą pavertė didele tauta, o šiandieniniu plaukimu per vandenyną Aurimas vėl visam pasauliui pranešė apie mūsų šalį. Aš tikrai džiaugiuosi, kad turime tokių žmonių, kaip Aurimas, kurie dėl gražaus tikslo yra pasiryžę viskam“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

1933 m. liepos 15 d., Lietuvos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, garsieji „Lituanica“ pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6 411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją. Dariškės kaime, iš kurio kilęs lakūnas Steponas Darius, jo gimtojoje sodyboje įsteigtas memorialinis muziejus, kuris kiekvienais metais mini skrydžio metines, supažindina lankytojus su šia drąsia ir pilietiška asmenybe.