Balandžio 1-osios duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Ukrainos piliečių šalyje buvo 74 tūkst. 199, kovo 1-ąją – 86 tūkst. 687.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS anksčiau sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje, dalis neatvyko prasitęsti leidimų, nes jau yra išvykę iš Lietuvos.

Antrojoje vietoje pagal gausą yra Baltarusijos piliečiai, leidimą gyventi Lietuvoje turi 62 tūkst. 884, tretieji – Rusijos piliečiai, leidimus turi 15 tūkst. 678.

Ketvirtoje vietoje – Uzbekistano piliečiai, 9 tūkst. 773 jų turi leidimą gyventi Lietuvoje. Metų pradžioje jų buvo kiek daugiau nei 8 tūkst., o pernai metų sausio 1-ąją leidimą gyventi Lietuvoje turėjo netoli dviejų tūkstančių.

Migracijos departamento teigimu, tokį Uzbekistano ir Vidurinės Azijos piliečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, augimą lėmė tai, kad šalies įmonės, anksčiau atsiveždavusios darbuotojus iš Ukrainos ir Baltarusijos, ėmė juos vežtis iš Vidurinės Azijos šalių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į didėjantį Centrinės Azijos valstybių piliečių skaičių Lietuvoje. VSD pabrėžia, kad tarp atvykusiųjų nėra nustatyta asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę, tačiau, žvalgybos vertinimu, didėjanti diaspora gali sudaryti sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai.

Iš viso leidimus gyventi Lietuvoje turi 216 tūkst. 682 užsienio valstybių piliečiai.

Penktadienį vakare Vilniaus rinktinės pasieniečiai Lavoriškių kontrolės punkte tikrino į Lietuvą iš Baltarusijos vykusių dviejų vilkikų „Mercedes-Benz“ su puspriekabėmis „Silver Car“ ir „Rimo“ dokumentus.

Tadžikistane registruotas sunkiasvores transporto priemones vairavo 42 ir 43 metų tadžikai. Be kitų dokumentų, vairuotojai patikrą atlikusiems pasieniečiams padavė ir transporto priemonės draudimo liudijimus. VSAT pareigūnai iškart pastebėjo, kad dokumentai yra suklastoti.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Lavoriškių punkte patikrintas vilkikas „Daimler Chrysler“ su priekaba „Schmitz“ uzbekiškais valstybiniais numeriais. Vilkiką vairavęs 39-erių Uzbekijos pilietis VSAT pareigūnams pateikė asmens bei transporto priemonės dokumentus. Kontrolę vykdę pasieniečiai iškart pastebėjo, kad suklastoti vilkiko ir priekabos draudimo liudijimai.

Lavoriškių užkardos pareigūnai visiems užsieniečiams surašė atsisakymus leisti atvykti į Lietuvą. Tadžikams ir uzbekui teko grįžti į Baltarusiją.

Iš pradžių izoliacijai į šią ligoninę buvo atvežti 17 uzbekų. Pasipylė skundai, kad jų nelanko jokie specialistai, kad jie negydomi. Bent vienas atvirai dėstė nemanąs, kad apskritai kuo nors serga.

„Pirmą vakarą emocijų buvo“, – liepos viduryje neslėpė Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba.

Vėliau čia izoliuojamų asmenų ėmė daugėti, tačiau situacija rimo ir problemų nebeliko, tikino ligoninės vadovas. Šiuo metu ligoninėje apgyvendinti 30 izoliuojamų asmenų. Kai kuriems uzbekams jau leista palikti šią įstaigą, nes nustatyta, kad jie pasveiko. Tam reikia, kad du kartus iš eilės paimti koronaviruso mėginiai būtų neigiami.

„Tiksliai neskaičiuojame, kiek likę uzbekų. Neskirstome pagal tautybę. Galiu pasakyti tik tiek, kad yra pasveikusiųjų, yra ir dar likusių izoliacijai“, – kalbėjo V. Glamba.

Vitalijus Glamba/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vadovas negalėjo pasakyti, ar tarp pasveikusiųjų ir palikusiųjų įstaigą yra problemų kėlęs asmuo. „Problema jau seniai išsisprendė. Suteikėme informacijos, kaip kas yra, ir nurimo. Žmogui trūko informacijos. Negaliu atsakyti, ar jis dar pas mus. Tiksliai nežinau, kuris iš jų. Po to, kai jie pradėjo kalbėtis, jie šiek tiek pradėjo dengti... Įtarimų turime, kuris asmuo, bet tiksliai nesiaiškinome. Ne tas mums svarbu“, – sakė V. Glamba.

Gali būti, kad prieš siunčiant juos, jie negavo informacijos, jog nereikia gydymo. Gal net nesuprato, o gal tuo metu ir nenorėjo suprasti.

Kiek anksčiau direktorius svarstė, kad iš Kauno staiga surinktiems, atvežtiems ir uždarytiems uzbekams nerimo sukėlė nežinomybė ir informacijos trūkumas.

„Gali būti, kad prieš siunčiant juos, jie negavo informacijos, jog nereikia gydymo. Gal net nesuprato, o gal tuo metu ir nenorėjo suprasti. Mūsų darbas buvo tuos dalykus jiems išaiškinti, kur jie yra, ką jie veikia, koks yra jų izoliacijos tikslas“, – pasakojo V.Glamba.

Nepaisant to, kad nerimo ir grasinimų išeiti bangos greitai nurimo, pastatą iš pradžių juosusi „STOP“ juosta, kaip pagrindinė užkarda, buvo pakeista į tvirtą tvorą.

„Taip, dabar yra padaryta stacionari tvora, bet virusas praeina ir per „STOP“ juostą, ir per tokią tvorą“, – ironizavo vadovas. Tačiau surimtėjęs pridūrė, kad pagrindinė užkarda plisti virusui yra žmonių sąmoningumas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Tie žmonės, kurie yra dabar izoliuoti, tikime, kad jie yra pakankamai sąmoningi“, – teigė V. Glamba. Jis patvirtino, kad iki šiol nėra nustatyta atvejų, kad ligoninėje izoliuoti asmenys būtų pažeidę izoliacijos taisykles.

Izoliuojamiesiems parūpinti kambariai, tam tikras laisvalaikio užimtumas ir maitinimas. Kambariuose žmonės gyvena po du. Sergantieji gali pasivaikščioti lauke, tačiau nuo savo pastatų gali nutolti gana nedaug.

„Bet yra televizija, internetas, stalo žaidimai. Žmonės turės prisitaikyti prie tų sąlygų“, – teigė V. Glamba. Maistas jiems gaminamas ligoninės virtuvėje. Jis yra pristatomas laikantis visų karantino taisyklių, tai yra, naudojami vienkartiniai indai, atskira utilizavimo procedūra. „Maistas prinešamas prie ribos, paliekamas, atsitraukiama ir tada jie ateina ir pasiima“, – pasakojo ligoninės direktorius.

Abromiškų reabilitacijos ligoninė yra tapusi įstaiga, į kurią izoliacijai iš visos šalies gali būti atvežami koronavirusu sergantys žmonės, jeigu jie neturi sąlygų izoliuotis namuose ir jeigu jiems nereikia medicininės pagalbos.

„COVID-19 asmenų atvežimu pas mus rūpinasi savivaldybės, o išvažiavimą žmonės arba patys susiorganizuoja, arba kai kuriais atvejais pasirūpina darbdaviai“, – vardijo V. Glamba. 

Pastarosiomis dienomis Kaune nustačius naują koronaviruso židinį, kurį sukėlė iš Uzbekistano atvykę transporto įmonės darbuotojai, viešai minėta, kad jie lankėsi ir Kaune įsikūrusiame prekybos miestelyje „Urmas“. Nors oficialiai patvirtinto jų maršruto nėra ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tik daro prielaidą apie jų lankymąsi „Urme“, prekybos miestelis reagavo greitai: patalpose atlikta papildoma dezinfekcija, darbuotojams suteikta galimybe pasitikrinti.

„Nors negavome jokio oficialaus pranešimo, vos tik pamatę viešai skelbiamą Nacionalinio sveikatos centro informaciją, kad Uzbekistano piliečiai, kuriems diagnozuotas COVID–19, galėjo lankytis „Urme“ iš karto ėmėmės priemonių. Pasibaigus karantinui pas mus patalpos yra dezinfekuojamos kartą per savaitę, tačiau trečiadienį tai buvo padaryta papildomai.

Labiausiai tikėtina, kad uzbekai galėjo lankytis tik pas mus įsikūrusiose valiutos keityklose.

Susisiekėme su savivaldybe, kuri suteikė galimybę pasitikrinti dėl koronaviruso daliai darbuotojų, kurie galėjo kontaktuoti su minėtais Uzbekistano piliečiais“, –sakė prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.

Jei uzbekai čia ir lankėsi, tai jie galėjo padaryti liepos 2–8 d., o nuo to praėjo nemažai laiko ir per jį niekam iš darbuotojų simptomai nepasireiškė. Dėl to jie nelaikomi aukštos rizikos grupe ir gali tikrintis ar ne savo nuožiūra.

Ji pabrėžė, kad „Urmas“ visada kruopščiai laikėsi visų reikalavimų ir rekomendacijų dėl koronaviruso prevencijos ir nei anksčiau, ne dabar nebuvo užfiksuota nė vieno viruso plitimo atvejo, susijusio su prekybos miestelio darbuotojais ar lankytojais.

„Urmo“ nuotr.

Ketvirtadienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotoja Rima Gabrielaitė patvirtino, kad oficialus koronavirusų užsikrėtusių uzbekų maršrutas Kaune nėra sudarytas, o Nacionalinis sveikatos centras tik daro prielaidą apie jų lankymosi vietas mieste.

„Labiausiai tikėtina, kad uzbekai galėjo lankytis tik pas mus įsikūrusiose valiutos keityklose. Mūsų duomenimis apsipirkimui jie renkasi kitur įsikūrusias prekybos tinklų parduotuves. Gerai yra tai, kad visos valiutos keityklos „Urme“ turi atskirus įėjimus iš lauko ir ten nėra didelio lankytojų srauto. Bankams priklausančiose keityklose iki šiol veikia griežtos taisyklės: darbuotojai dėvi kaukes, patalpos kelis kartus per dieną uždaromos dezinfekcijai“, - sakė D. Lengvenienė.

Vėl kylant susirūpinimui dėl koronaviruso plitimo „Urmas“ skiria dar didesnį dėmesį priemonėms, galinčioms užkirsti kelią jo plitimui: dezinfekcijai, atstumų laikymuisi tiek tarp

darbuotojų, tiek tarp lankytojų, su virusu susijusios informacijos ir įspėjimų pateikimui bei kitiems su tuo susijusiems veiksmams.

Emocijų buvo

Septyniolika uzbekų palikę šeimas į Kauną atvyko dirbti vairuotojais, tačiau nustačius koronavirusą, jie izoliuoti nuo pasaulio. Į Abromiškes jie buvo atvežti ir uždaryti antradienio vakarą. Pasipylė skundai, kad jų nelanko jokie specialistai, jie negydomi.

Atskirti nuo pasaulio kai kurie jų supanikavo, garsiai planavo, kad neliks tarp keturių sienų. Bent vienas atvirai dėstė nemanąs, kad apskritai kuo nors serga.

„Pirmą vakarą emocijų buvo“, – neslėpė Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba.

Vitalijus Glamba/Vilmanto Raupelio nuotr.

Izoliuotiems vyrams nustatyta lengva koronaviruso forma. Vieni jaučia šiokius tokius infekcijos simptomus, kiti jaučiasi visiškai sveiki.

„Į įstaigą jie atvyko izoliacijai, ne gydymui. Jiems yra paskirtas šeimos gydytojas, kuris su jais bendrauja nuotoliniu būdu. Mūsų darbuotojai su jais neturi tiesioginio kontakto. Prireikus bendrauja nuotoliniu būdu“, – pasakojo ligoninės direktorius V.Glamba.

Anot jo, situacija šiuo metu pakankamai rami, nors vienu metu buvo neatmetama, kad prireiks policijos pagalbos. „Tik ką su uzbekais kalbėjausi. Aprimo ir problemų kėlęs asmuo. Tik vienas toks ir buvo. Klausimus kėlė“, – sakė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad jeigu žmogus netiki, kad du kart du yra keturi, jį sunku tuo įtikinti.

Pirmą vakarą emocijų buvo.

Izoliavo nieko nepaaiškinę?

Direktorius svarstė, kad iš Kauno staiga surinktiems, atvežtiems ir uždarytiems uzbekams nerimo sukėlė nežinomybė ir informacijos trūkumas.

„Gali būti, kad prieš siunčiant juos, jie negavo informacijos, jog nereikia gydymo. Gal net nesuprato, o gal tuo metu ir nenorėjo suprasti. Mūsų darbas buvo tuos dalykus jiems išaiškinti, kur jie yra, ką jie veikia, koks yra jų izoliacijos tikslas“, – pasakojo V.Glamba.

Jis pridūrė, kad iš vakarykščio pokalbio absoliuti dauguma uzbekų suvokė, kodėl jie yra izoliuoti. „Gal tas vienas dar abejojantis“, – sakė ligoninės vadovas.

Apmaudą uzbekams sukėlė ir sujaukti jų planai užsidirbti, maža to, apribota laisvė, tvyranti visiška nežinomybė, kiek jie bus uždaryti.

Pasiteiravome, kas buvo siunčiamas raminti uzbekų. Pats vadovas ėjo? „Ne. Yra pas mus darbuotoja, kurios darbas yra bendrauti. Ji tą darbą dirba ne pirmą mėnesį ir puikiai su tuo tvarkosi. Suteikė pakankamai daug informacijos, pakankamai pagalbos. Atrodo, kad viskas šiuo metu yra tvarkoje“, – teigė V. Glamba.

Pastatas aptvertas

Korpuse, kuriame izoliuoti uzbekai, apgyvendinti tik jie. Pastatas aptvertas, išėjimas iš jo teritorijos draudžiamas.

Abromiškių reabilitacijos ligoninė numatyta kaip vieta izoliacijai koronavirusu užsikrėtusių asmenų iš visos Lietuvos. Tokių paslaugų prireikė ne tik uzbekams, bet ir keturiems lietuviams. Jie įkurdinti atskirame korpuse, kuris taip pat atitvertas nuo pasaulio.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Izoliuojamiesiems parūpinti kambariai, tam tikras laisvalaikio užimtumas ir maitinimas. Kambariuose žmonės gyvena po du. Sergantieji gali pasivaikščioti lauke, tačiau nuo savo pastatų gali nutolti gana nedaug.

„Bet yra televizija, internetas, stalo žaidimai. Žmonės turės prisitaikyti prie tų sąlygų“, – teigė V. Glamba. Maistas jiems gaminamas ligoninės virtuvėje. Jis yra pristatomas laikantis visų karantino taisyklių, tai yra, naudojami vienkartiniai indai, atskira utilizavimo procedūra. „Maistas prinešamas prie ribos, paliekamas, atsitraukiama ir tada jie ateina ir pasiima“, – pasakojo ligoninės direktorius.

Uzbekams pritaikytas meniu, nes jie nevalgo kiaulienos. Įstaigos vadovas sakė, kad kiti, dėl reabilitacijos paslaugų, ligoninėje gyvenantys pacientai yra visiškai saugūs.

„Jie yra saugesni nei visi kiti gyventojai. Čia saugiau nei užėjus į parduotuvę, kurioje nežinai, kokius žmones gali sutikti. Darbuotojai yra nuolat tikrinami dėl Covid-19“, – dėstė pašnekovas. Iš viso šiuo metu ši ligoninė izoliacijai galėtų priimti apie 50 asmenų.

„Kol kas yra ramu, policijai situacija žinoma. Esant reikalui, policija imsis visų saugumo priemonių“, – BNS ketvirtadienį sakė Julija Samorokovskaja.

Jos teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl minėtų grasinimų nepradėtas.

„Tyrimas nepradėtas, nes nebuvo gauta jokio pranešimo nei iš gyventojų, nei iš darbuotojų“, – tvirtino policijos atstovė.

Naujienų portalas tv3.lt trečiadienį pranešė, kad koronavirusu užsikrėtęs uzbekas, nepatenkintas, kad buvo izoliuotas Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, grasina išeiti į miestą ir koronavirusu užkrėsti kitus žmones.

Ketvirtadienį į tokią informaciją reagavo ir premjeras Saulius Skvernelis.

Esant reikalui, policija imsis visų saugumo priemonių.

„Netoleruosime tokių grasinimų, apie kuriuos skelbiama žiniasklaidoje. Į pasisakymus „išeisiu į miestą ir užkrėsiu kitus“ ir panašius arba atitinkamą elgesį bus reaguojama griežtai ir principingai. Viza tokiems asmenims bus naikinama, jie patys bus deportuojami iš Lietuvos“, – feisbuke rašė premjeras.

Elektrėnų savivaldybėje esanti Abromiškių reabilitacijos ligoninė šiuo metu Lietuvoje yra vienintelė gydymo įstaiga, kurioje gali izoliuotis lengva koronaviruso forma sergantys pacientai, čia izoliuota ir keliolika į Kaune registruotą transporto įmonę „Hegelmann Transporte“ dirbti atvykusių COVID-19 užsikrėtusių uzbekų.

Pasidomėjus paaiškėjo, kad Kaune dar iki karantino darbavosi apie 750 darbuotojų iš trečiųjų šalių. Didžioji dalis jų čia liko ir per karantiną. Birželį ir liepą pasipylė nauji prašymai dėl leidimų pasikviesti užsieniečius.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, pagal bendrovės „Hegelmann Transporte“ informaciją, į įmonę 22 uzbekai yra atvykę pagal profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai su nacionaline viza“, – „Kauno dienai“ komentavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Darbdaviams, kurie įdarbina trečiųjų šalių piliečius pagal šį sąrašą, nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti. Tad ši bendrovė prašymų Užimtumo tarnybai dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų įdarbinimo neteikė, nes pagal teisės aktus ir nereikia, tačiau nuo šių metų sausio 1 d. UAB „Hegelmann Transporte“ Užimtumo tarnybai yra pateikusi 24 prašymus dėl logistikos specialistų įdarbinimo.

Birželį, vardijo M.Jankauskienė, Kaune leista įdarbinta 43 asmenis iš trečiųjų šalių. Tai yra, išduoti penki leidimai dirbti pagal bevizį režimą iki trijų mėnesių Ukrainos piliečiams ir „priimti 38 sprendimai dėl darbo rinkos atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“. Daugiausiai Ukrainos – 24, Indijos – 4, Baltarusijos ir Kinijos – po 3, Gruzijos – 2, Pietų Afrikos ir Uzbekistano – po 1, iš jų vienam – aukštos kvalifikacijos specialistui.

Liepą iki 15 d. Kaune išduotas vienas leidimas dirbti pagal bevizį režimą iki trijų mėnesių Ukrainos piliečiui, taip pat leista dirbti vienuolikai ukrainiečių, trims baltarusiams bei vienam Kirgizijos piliečiui.

Skaičiuojant pagal profesijas, Kaune pirmąjį vasaros mėnesį daugiausiai įdarbinta betonuotojų – 9, virėjų – 7, logistikos specialistų (vadybininkų) ir slaugytojo padėjėjų – po keturis. Liepą iki 15 d. daugiausiai įdarbintų: betonuotojų – 4, baldų apmušėjų – 3, medinių baldų surinkėjų ir programinio valdymo staklių operatorių – po du.

Birželį Kaune leista įdarbinti 43 asmenis iš trečiųjų šalių.

Kaune iki karantino su leidimais dirbti ir dėl darbo rinkos atitikties buvo įdarbinti 753 užsieniečiai. Tarp jų daugiausiai – Ukrainos piliečių (464), Baltarusijos (119), Kinijos (11) ir jau spėjusio pagarsėti Kaune ir visoje Lietuvoje Uzbekistano – (49). Pagal profesijas daugiausiai įdarbinta virėjų – 144, pakavimo įrangos operatorių – 76, logistikos specialistų (vadybininkų) – 36, betonuotojų –16, kepėjų – 28, tinkuotojų – 14.

Kaune paskutinę karantino dieną (birželio 16 d.) pagal galiojančius leidimus ir sprendimus dirbti turėjo 761 užsienietis: Ukrainos – 475, Baltarusijos – 117, Uzbekistano – 51, Kinijos – 11, Filipinų – 10. Pagal profesijas daugiausiai buvo virėjų – 145, pakavimo įrangos operatorių – 76, logistikos specialistų – 47, technologinių vamzdynų ir įrenginių montuotojų – 13, betonuotojų – 101.

Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras portalui kauno.diena.lt trečiadienį belaukdamas rezultatų komentavo, kad pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje.

„Kol kas tai vyksta sklandžiai. Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis“, – sakė P. Keras.

Jis negalėjo pateikti išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones, tačiau patvirtino, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje.

Siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams“, – teigė savivaldybės atstovai.

Pasak V. Matijošaičio, kaip informavo savivaldybės atstovai, „tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Liepos 14-ąją Ukrainoje patvirtinti 836 nauji COVID-19 atvejai, 15 pacientų mirė. Iš viso šalyje koronavirusas nustatytas 55 607 žmonėms, iš jų 28 131 pasveiko ir 1 427 mirė.