Paskutinę paralimpinių žaidynių dieną dieną išdalyta penkiolika aukso medalių, o iš viso per šias žaidynes medalių iškovojo rekordiškai daug komandų – 86, iš jų 62 – bent vieną aukso.

207 medalius, iš jų – 96 aukso, laimėjusi Kinija užėmė pirmą vietą apdovanojimų lentelėje, o už jos išrikiavo Didžioji Britanija, Jungtinės Valstijos ir Rusijos sportininkai.

Pasibaigus sporto varžyboms, dėmesys nukrypo į uždarymo ceremoniją 68 000 vietų olimpiniame stadione, kur prieš 12 dienų žaidynės buvo atidarytos skambant gitaroms ir šokant neonu spindintiems atlikėjams.

Planuota, kad uždaryme iš viso bus atstovaujama 163 delegacijoms – tik viena mažiau nei rekordą pagerinusiose 2012-ųjų Londono paralimpinėse žaidynėse, tačiau ne visos komandos ketino būti stadione.

Pasak Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) vadovo Andrew Parsonso (Endriaus Parsonso), aktyvus dalyvavimas Tokijo žaidynėse įrodo, jog „paralimpinis judėjimas yra stiprus kaip niekad“.

„Net neabejoju, kad dėl pandemijos tai buvo svarbiausios paralimpinės žaidynės, nes suteikėme balsą 1,2 mlrd. žmonių su negalia“, – sakė jis.

Be kitų, Tokijuje varžėsi du sportininkai iš Afganistano, evakuoti iš Kabulo jau vykstant žaidynėms.

TPK atstovas spaudai Craigas Spence'as (Kreigas Spensas) sakė, kad tekvondo kovotojai Zakiai Khudadadi (Zakijai Chudadadi) ir sprinteriui Hossainui Rasouli (Hosainui Rasuliui), kuris varžėsi šuolio į tolį rungtyje, buvo suteikta galimybė įnešti Afganistano vėliavą į stadioną.

Per atidarymo ceremoniją Afganistano vėliavą nešė japonų savanoris.

„Sidabrinė kulka“

Paskutinė žaidynių diena prasidėjo anksti ryte vežimėlių maratono varžybomis, kuriose šveicaras Marcelis Hugas apgynė T54 kategorijos čempiono titulą. 

„Sidabrine kulka“ vadinamas šveicaras anksti atsiplėšė nuo kitų dalyvių. Sidabrą laimėjo kinas Zhang Yongas (Džang Jongas).

„Nežinau, kaip jaustis. Esu tiesiog pavargęs. Tuščias," – sakė M. Hugas, maratono distanciją įveikęs per 1 val. 24 min. ir dvi sekundes ir jau šeštą kartą iškovojęs paralimpinį auksą. 

Moterų T54 maratoną laimėjo australė Madison de Rozario, tik sekunde aplenkusi šveicarę Manuelą Schaer (Manuelą Šer). 

„Tai buvo ilgiausi 500 metrų mano gyvenime“, – po finišo žurnalistams sakė australė, pasiekusi naują paralimpinį rekordą – 1 val. 38 min. ir 11 sekundžių.

Organizatoriai ragino vietos gyventojus likti namuose ir stebėti varžybas per televizorių, tačiau Tokijuje Asakusos rajone esančios saldumynų parduotuvės savininkas Atsushi Nishimura (Acušis Nišimura) naujienų agentūrai AFP sakė, jog džiaugiasi, kad matė žaidynes gyvai.

„Olimpiada ir paralimpinės žaidynės būtų buvusios kitokios, jei būtų vykusios ne pandemijos metu, bet manau, gerai, kad galėjome jas surengti“, – sakė jis.

„Saugumas buvo mūsų svarbiausias prioritetas. Manau, kad šią uždarymo dieną mums pavyko pasiekti be didesnių iššūkių. Pasaulyje ateinančias metais bus organizuojama daugybė didelių sporto renginių ir jų organizatoriai gali iš mūsų pasimokyti, kaip taikyti kovos su COVID-19 priemones. Man labai sunku žodžiais apibūdinti, kaip turėjome įveikti šią situaciją ir sunkumus. Ne viskas buvo tobula, bet manau, kad žmonės įvertino mūsų pastangas“, – sakė ji spaudos konferencijoje.

Iš praėjusių metų dėl pandemijos atkelta olimpiada vyko laikantis griežtų saugumo taisyklių. Tokijuje, kuriame jau anksčiau įvesta nepaprastoji padėtis, nuolat auga naujų koronaviruso atvejų skaičius.

S. Hashimoto taip pat pabrėžė, kad šiose žaidynėse labiau atsižvelgta į lyčių lygybę ir pridėtos naujos sporto šakos, pavyzdžiui, banglenčių ir riedlenčių sportas. Pastarasis žingsnis esą padėjo pritraukti daugiau jaunosios auditorijos.

Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkė pridūrė, kad jai asmeniškai įspūdingiausias renginio momentas buvo „ta daugybė šypsenų žmonių veiduose – tų, kurie sunkiai dirbo, ir tų, kurie palaikė atletus, tad daugybė šių šypsenų paliko didžiausią įspūdį.“

Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas šių metų pandeminę olimpiadą pavadino „vilties, solidarumo ir taikos žaidynėmis“ koronaviruso pandemijos metu.

Th. Bachas liepos 23 d. prasidėjusias žaidynes uždarė dalyvaujant Japonijos kronprincui Akishino ir pakvietė pasaulio jaunimą į 2024 m. Paryžiuje vyksiančią vasaros olimpiadą.

Daugiau nei 60-ies iš 206 valstybių ir komandų sportininkų uždarymo ceremonijoje nedalyvavo, nes dėl COVID-19 taisyklių atletai turėjo išvykti namo per 48 val. po savo pasirodymo varžybose.

Tiesioginės transliacijos metu bus paskelbti konkursinės programos prizų laimėtojai, žiūroviškiausias filmas, taip pat laukia įvairios staigmenos. Po ceremonijos visi kviečiami žiūrėti daugelį tarptautinių festivalių aplankiusį uždarymo filmą „Obuoliai“ (rež. Christos Nikou).

Šiųmečius laimėtojus iš festivalio studijos Vilniuje paskelbs „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška, meno vadovė Mantė Valiūnaitė ir virtualiai prisijungę tarptautinės žiuri nariai. Tiesioginę transliaciją saugiai stebėti galės ir autokino žiūrovai, atvykę į specialų filmo „Obuoliai“ seansą ant Kauno „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės stogo. Čia balandžio 2⎯5 dienomis veiks „Kino pavasario filmų aikštelė“, kurioje bus rodomi populiariausi festivalio filmai.

Po balandžio 5-osios didžioji dauguma festivalio filmų nebebus prieinami, tad rekomenduojama dar kartą peržiūrėti repertuarą ir pasirinkti bent du ar tris filmus, kuriems iki šiol taip ir nelikdavo laiko.

Kadras iš filmo „Obuoliai“, organizatorių nuotr.

Favoritus renka ir žiuri, ir žiūrovai

Pasak „Kino pavasario“ meno vadovės M. Valiūnaitės, šiuo metu žiuri nariai kruopščiai vertina dėl pagrindinių piniginių prizų kovojančius konkursinės programos filmus, o žiūrovai savo balsais ir peržiūromis renka asmeninius favoritus.

„Šių metų konkurse galime rasti ir drąsių eksperimentų, ir tradiciškesne kino kalba sukurtų turtingų mintimi filmų. Po pokalbių su debiutuojančiais režisieriais ryškėja jų dėmesingumas pačiam kino kūrimo procesui – žavi jų istorijos apie kūrybingą bendradarbiavimą su kūrybine grupe, pagarba aktoriams ir jų kuriamiems personažams ir gilus noras suprasti pasirinktą temą“, – atskleidžia M. Valiūnaitė.

Ji kviečia žiūrovus žiūrėti itin stiprią ir brandžią Europos debiutų konkursinę programą ir laukiant žiuri sprendimo patiems vertinti filmus. Šiuo metu galima pamatyti šiuos Europos konkurso debiutus: „Sidabrinį lokį“ už geriausią režisūrą šiemet Berlyno kino festivalyje apdovanotą vengrą Dénes Nagy ir jo istorinę dramą „Natūrali šviesa“, norvegės Itonje Søimer Guttormsen situacinę tragikomediją „Gritt“, ukrainietės Natalijos Vorozhbit dramą apie karą Donbase „Blogi keliai“, audringą italės Evi Romen istoriją „Kodėl ne tu“, provokuojantį Nyderlandų videomenininko Timo Leyendekkero debiutą „Puota“, ispanės Ainhoa Rodríguez dramą „Akinantis blyksnis“, jautrų Norikos Sefos iš Kosovo pasakojimą „Veneros beieškant“, įtemptą prancūzo Peterio Dourountziso filmą „Niekšas“ ir nuoširdų graikės Jacqueline Lentzou filmą „Mėnulis, 66 klausimai“. Konkurse taip pat dalyvauja Tomo Smulkio ilgametražis debiutas „Žmonės, kuriuos pažįstam“.

Dėl prizų varžosi Trumpojo konkurso dalyviai – 33 trumpametražiai filmai, tarp kurių ir šeši lietuvių režisierių darbai, kuriuos žiūrovai šiuo metu gali pamatyti.

Kadras iš filmo „Obuoliai“, organizatorių nuotr.

Apie uždarymo filmą: ieškantiesiems gilesnio santykio su savimi

Festivalio uždarymo filmu šiemet pasirinktas graikų režisieriaus C. Nikou filmas „Obuoliai“, kurio viena iš prodiuserių yra ir Holivudo žvaigždė Cate Blanchett. Kaip tik rytoj, balandžio 2 dieną 19 val., festivalio feisbuko paskyroje vyks pokalbis su režisieriumi, kurio filmo stilių kino kritikai palygino su garsiuoju tautiečiu Yorgos Lanthimos, žinomu tokiais filmais kaip „Iltinis dantis“, „Omaras“, „Favoritė“.

Tarp nuoširdumo, melancholijos, ramybės ir šypsenos balansuojantis filmas nagrinėja gebėjimo pažinti save ir atminties reikšmės temas. Pasak psichologo Andriaus Jančiausko, „Obuoliai“ kalba apie bazinius žmogaus gynybos mechanizmus, tam tikrą mūsų psichikos savisaugą, taip pat apie tai, ko ji nėra pasiruošusi priimti.

„Dauguma žmonių, kurie savyje nešiojasi skausmingų patirčių, pamatę šį filmą gali suprasti, kad viltis yra prasminga. Tokie filmai turi galimybių netgi atverti pokalbio temas. Pavyzdžiui, šeimoje nutiko kai kas labai skausmingo ir dešimt metų apie tai nekalbama. Aišku, prabilti sunku, bet tokie filmai gali paskatinti. Tai gali būti lyg mažas akmenėlis, kurio pritrūko ant svarstyklių, kad pagaliau pradėtume kalbėti“, ⎯ įžvalgomis dalijasi psichologas A. Jančiauskas.

„Obuoliai“ sužavėjo ir „Kino pavasario“ vykdomąją direktorę Agnestą Filatovę: „Filmas užduoda intriguojančius klausimus, kurie nepaleidžia ir nuosekliai lydi iki pat pabaigos. Tikiu, kad kiekvienas jį supras ir interpretuos skirtingai. „Obuoliai“ – tai šviesus ir romantiškas filmas, kuris patiks vintažo bei analoginių technologijų gerbėjams. Pažadu, kad po jo į obuolius pradėsite žiūrėti šiek tiek kitaip“.

Psichologas A. Jančiauskas rekomenduotų šį filmą pažiūrėti savęs ieškantiems žmonėms, tiems, kurie bando pažinti gilesnį santykį su savimi: „Filme tas santykis labai gražiai iliustruotas. Atskleidžiama, kas nutinka žmogui grupinėje terapijoje, – jam sunku prisiliesti prie savo patirties, bet prie kito – daug lengviau. Tačiau ateis laikas, kai žmogus išdrįs susidurti su savo praeitimi, prisileis arčiau save ir savo istoriją“.

„Filmas itin aktualiai atspindi mūsų šiandieninę savijautą pandemijos metu, įkvepia ją permąstyti ir nepasiduoti. Kartais visi norime pasislėpti nuo mus ištinkančių nesklandumų. Ši juosta gali suteikti drąsos ir pateikti užuominas į atsakymus apie mums rūpimus gyvenimiškus klausimus“, – priduria A. Filatovė.

Filmo „Obuoliai“ anonsas: 

Olimpiniame stadione vyko atletų delegacijų eisena. Įvairiose žiemos sporto rungtyse prizininkais tapę sportininkai demonstravo savo iškovotus medalius ir mojavo žiūrovams.

Pirmieji į stadioną išėjo žaidynėse dalyvavusių šalių vėliavų nešėjai; jie stadiono centre sustojo ratu ir mojavo vėliavomis, kol vyko atletų eisena.

Per uždarymo ceremoniją šoko žaidynių savanoriai, dėvintys kepures su šios olimpiados talismanu tigru Suhorangu. Taip pat, vienam muzikantui grojant elektrine gitara, pasirodė tradiciniais kostiumais pasipuošę artistai.

Olimpiados uždarymo ceremoniją stebi Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) bei JAV lyderio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dukra ir patarėja Ivanka. Toje pačioje tribūnoje renginį stebėjo ir Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas Thomas Bachas (Tomas Bachas).

Drauge su jais olimpiados uždarymo ceremoniją stebėjo ir vienas aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnas.

Kim Yong Chol (Kim Čen Čolas), valdančiosios Šiaurės Korėjos darbininkų partijos centrinio komiteto pirmininko pavaduotojas, VIP tribūnoje sėdėjo už besišypsančios I. Trump. Visgi JAV prezidento duktė, regis, su korėjiečiu nebendravo.

Ceremonijos pradžioje Pietų Korėjos prezidentas paspaudė šiems svečiams rankas.

I. Trump, vadovaujanti JAV delegacijai šioje ceremonijoje, Pjongčange vieši jau tris dienas. Kiek anksčiau ji dalyvavo keliuose renginiuose ir susitiko su atletais.

Per olimpiados uždarymo ceremoniją taip pat buvo įteikti medaliai moterų slidinėjimo kroso 30 km masinio starto klasikiniu stiliumi varžybų prizininkėms. Šios rungties nugalėtoja tapo Norvegė Marit Bjorgen: ji iškovojo aštuntąjį olimpinį aukso medalį savo karjeroje. Nuo 2002-ųjų Solt Leik Sičio žiemos olimpiados ji iškovojo 15 olimpinių medalių.

Pjongčango olimpinėse žaidynėse M. Bjorgen pelnė penkis medalius – daugiau nei bet kuris kitas atletas, dalyvavęs šioje olimpiadoje.

Be to, sekmadienį buvo įteikti medaliai vyrų slidinėjimo kroso 50 km masinio starto rungties prizininkams. Nugalėtoju tapo suomis Iivo Niskanen (Yvas Niskanenas), iškovojęs pirmą olimpinį auksą savo šaliai šioje olimpiadoje. Sidabras ir bronza atiteko rusų atletams.

Per pastarąją medalių įteikimo ceremoniją buvo pakeltos ne Rusijos, o olimpinės vėliavos, nes Rusija tebėra suspenduota dėl dopingo skandalo.

Gruodžio mėnesį TOK suspendavo Rusiją dėl valstybės remto dopingo sąmokslo, kurio kulminacija įvyko per 2014 metų žiemos olimpiadą Rusijos Sočio mieste.

Tačiau 168 patikrinimą išlaikiusiems „švariems“ sportininkams buvo leista dalyvauti žaidynėse su neutralia „Olimpinio atleto iš Rusijos“ vėliava.

Anksčiau sekmadienį TOK neleido Rusijos atletams per olimpiados uždarymo ceremoniją žygiuoti su savo vėliava.

Th. Bachas yra sakęs, kad Rusijos suspendavimas iš šių metų olimpiados būtų automatiškai atšauktas, jei Pjongčange nė vieno rusų sportininko organizme nebūtų aptikta dopingo pėdsakų. Vis dėlto dviejų rusų atletų – akmenslydininko ir rogutininkės – mėginių rezultatai buvo teigiami.

Tiesiogiai per „LRT Kultūrą“ transliuoto renginio metu buvo paskelbti tarptautinių konkursinių programų nugalėtojai, daugiausiai publikos simpatijų sulaukę filmai ir geriausi Lietuvos metų aktoriai. Šūkiu „Nauji vėjai“ svečius pasitikęs festivalis, dar dvi savaites, iki balandžio 20-osios, kvies į žiūroviškiausius filmų seansus.

„Šiandien ypatingas vakaras kino kūrėjams. Dvi savaites siautėję nauji kino vėjai mums suteikė išskirtinę galimybę sugrįžti ir permąstyti istoriją, pamatyti ir arčiau šiandienos problemas ir kartu su kino herojais pasvajoti apie ateitį“, – džiaugėsi „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.

Festivalio vykdantysis direktorius Algirdas Ramaška kartu su meno vadove Santa Lingevičiūte paskelbė daugiausiai publikos simpatijų šiais metais sulaukusius filmus. Žiūroviškiausiu lietuvišku filmu paskelbtas režisieriaus Audriaus Stonio „Moteris ir ledynas“, kurio herojė lietuvė mokslininkė jau trisdešimt metų atsiskyrusi nuo civilizacijos viena gyvena ir tiria klimato pokyčius Tian Šanio kalnuose. Dvi savaites balsavusius žiūrovus iš visos festivalio programos labiausiai sužavėjo italo režisieriaus Paolo Genovese komedija „Tobuli melagiai“. Geriausiu trumpametražiu festivalio filmu publika išrinko lietuvio režisieriaus Gedimino Šiaulio animaciją „Kaukai“. Atsiimdamas prizą režisierius sakė: „Aš taip ilgai pas tave bėgau – pagaliau“.

Ceremoniją vedė Marijus Žiedas, atidarė dainininkė Jurga Šeduikytė, atlikdama dainą iš savo naujo albumo. Renginio metu taip pat pasirodė atlikėjai „Sister of Wire“, „The Independent“, Dovilė Kazonaitė ir Tadas Motiečius.

Žiūrovai išrinko geriausią metų Lietuvos kino aktorių ir aktorę

„Kino pavasaris“ tradiciškai organizavo apdovanojimus, kuriose pagerbiami ryškiausius vaidmenis per pastaruosius metus sukūrę lietuvių aktoriai. Šiais metais geriausia metų aktore pretendavo tapti – Gabija Jaraminaitė, Ieva Andrejevaitė ir Gelminė Glemžaitė. Dėl geriausio metų Lietuvos kino aktoriaus titulo varžėsi – Dainius Gavenonis, Marius Repšys ir Marijus Mažūnas.

„Sveikinu geriausiu metų Lietuvos kino aktoriumi tapusį Marių Repšį ir geriausia metų Lietuvos kino aktore išrinktą Gabiją Jaraminaitę. Didžiuojuosi ir nominuotaisiais kolegomis. Linkiu, kad šis garbingas Lietuvos žiūrovų įvertinimas įkvėptų dar daugiau stiprybės, pasitikėjimo ir drąsos dirbant sudėtingą ir nuostabų aktoriaus darbą“, – paskelbdama apdovanojimų laureatus sakė 2010 m. festivalyje geriausia aktore pripažinta, šių metų apdovanojimų partnerio kosmetikos „Rasa“ ambasadorė Edita Užaitė.

Konkursinių programų nugalėtojai

Ceremonijos metu žiuri komisijos paskelbė programų „Nauja Europa – nauji vardai“, „Baltijos žvilgsnis“, „Trumpas konkursas“ ir „Studentiško filmo konkursas“ nugalėtojus.

Programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ šiemet varžėsi vienuolika debiutinių arba antrų vaidybinių režisierių filmų iš Vidurio ir Rytų Europos. Atsižvelgdami į originalų požiūrį į kino raiškos priemones ir savojo tapatumo paieškas filmus vertino tarptautinė žiuri – prodiuseris, festivalių programos sudarytojas Freddy Olsson (Švedija), kino kritikė, kultūros žurnalistė Alin Tasciyan (Turkija) bei kino kritikas, festivalių programos sudarytojas Boris Nelepo (Baltarusija).

Geriausiu programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmu išrinktas lenkų režisieriaus Jan P. Matuszyński drama „Paskutinė šeima“, kuri paremta tikra dailininko Zdzisławo Beksińskio šeimos istorija. Nugalėtojui atiteko Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas 5 000 eurų vertės piniginis prizas. Spaudos konferencijos metu režisierius pasidžiaugė, kad filmas bus rodomas Lietuvos kino teatruose ir daug žmonių turės galimybę jį pamatyti. „Dailininkas Beksińskis žinomas Lenkijoje, bet filmu kalbame ne tik apie konkrečią šeimą, o žymiai plačiau“, – sakė režisierius Jan P. Matuszyński.

„Labai smagu, kad šiemet festivalis „Kino pavasaris“ žiūrovui pasiūlė ne tik naujus kino vėjus, bet ir puikią progą atrasti ir susipažinti su naujais vardais kine. Džiaugiuosi galėdamas Vilniaus miesto vardu pasveikinti geriausio filmo kategorijos laureatą. Dėkojame autoriams už šį didžiulį kultūrinį indėlį bei kūrybines idėjas į kino meną. Linkiu įkvėpimo ir mūzų palankumo ateities darbams“, – įteikdamas geriausio filmo apdovanojimą kalbėjo Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.

Geriausiais programos režisieriais išrinkti bulgarai Kristina Grozeva ir Petar Valchanov už filmą „Šlovė“ apie netikėtai ant bėgių didžiulę pinigų sumą radusį geležinkelio prižiūrėtoją. „Režisieriai energingu stiliumi ir absurdo humoru mums pasakoja emocionalią istoriją, kurioje politinė valdžia piknaudžiauja sąžiningu darbuotoju“, – sakė žiuri komisijos narė Alin Tasciyan.

Geriausio aktoriaus apdovanojimą atsiėmė Marius Repšys už vaidmenį filme „Šventasis“, reflektuojančiame 2008 metų ekonominę krizę. „Marius Repšys kuria tikrovišką krizę išgyvenančio vyro portretą, naudodamas savo kūną kaip instrumentą tai perteikti“, – įteikdama apdovanojimą sakė žiuri narė A. Tasciyan. Po ceremonijos vykusiose spaudos konferencijoje su nugalėtojais režisierius Andrius Blaževičius patikino, kad jau rašydamas „Šventojo“ scenarijų žinojo, kad ir šį kartą pagrindinį vaidmenį atliks M. Repšys. Geriausios aktorės apdovanojimas atiteko kroatei Mia Petričević sukūrusiai rolę filme „Nespoksok į mano lėkštę“. Filmo režisierė Hana Jušić talentigąją aktorę atrado paplūdimyje atostogų metu.

Ketvirtus metus festivalyje rengiama programa „Baltijos žvilgsnis“ pristato Baltijos jūros regiono kino režisierių darbus ir hipotetiškai klausia ar egzistuoja unikali regiono kino tapatybė. Dešimt vaidybinių ir dokumentinių filmų vertino tarptautinė žiuri, kurią sudarė: festivalių programų sudarytojas, kuratorius, kino kūrėjas Andrei Tănăsescu (Kanada, Rumunija), prodiuserė Atsuko Ohno (Japonija, Prancūzija) ir kino kritikas, rašytojas, žurnalistas Giona A. Nazzaro (Italija).

Geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu tapo režisieriaus Audriaus Stonio dokumentika „Moteris ir ledynas“. Filmui taip pat atiteko Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas 5 000 eurų vertės piniginis prizas. „Visiškai nesitikėjau apdovanojimo. Kaip galėjau tikėtis, kai šiame stipriame konkurse varžėsi ir tokių režisierių kaip Vitaly Mansky ir Sergei Loznitsos filmai“, – sakė Audrius Stonys. Geriausio programos režisieriaus apdovanojimą atsiėmė Sergei Loznitsa už dokumentiką „Austerlicas“, kurioje stebimi buvusių koncentracijos stovyklų teritorijose atidarytų muziejų lankytojai. „Džiaugiuosi gaudamas apdovanojimą savo antrame mylimiausiame mieste po Kijevo. Čia praleidžiu tris keturis mėnesius per metus. Šio ir mano naujo vaidybinio filmo garso ir montažo režisieriai yra lietuviai“, – sakė S. Loznitsa.

Geriausiu aktoriumi išrinktas Petr Skvortsov įkūnijęs religinio ekstremizmo link pasukusį paauglį filme „Mokinys“ (rež. Kirill Serebrennikov). Geriausia aktore tapo Lene Cecilia Sparrok už paauglės, trokštančios ištrūkti savo tradicinės samių šeimos ir įsilieti į švedų visuomenę, filme „Samių kraujas“ (rež. Amanda Kernell).

Tarptautinės festivalių konfederacijos CICAE prizas atiteko režisieriams Kristinai Grozevai ir Petariui Valchanovui už filmą „Šlovė“. CICAE komisiją šiemet sudarė: kino teatro „Café des images“ direktorius, programos sudarytojas Yannick Reix (Prancūzija), programų sudarymo, marketingo ir komunikacijos vadovė „Niels Stensen“ kultūros fonde Marica Romolini (Italija) ir lietuvių kino festivalio Berlyne generalinė direktorė ir meno vadovė Giedrė Simanauskaitė (Vokietija).

Programoje „Trumpas konkursas“ rungėsi 32 trumpametražiai filmai iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, kuriuos vertino režisierės Hadas Ben Aroya (Izraelis), Sofia Exarchou (Graikija) ir Tiffany Hsiung (Kanada), kitose „Kino pavasario“ programose pristačiusios savo pilnametražius darbus.

Geriausiu programos „Trumpas konkursas“ filmu išrinktas lenkų režisierės Zofios Kowalewskos dokumentika „Artimi ryšiai“, fiksuojanti iki didelės šventės, 45-erių metų santuokos jubiliejaus, komplikuotus santykius mėginančią užglaistyti porą. Specialaus paminėjimo prizas skirtas kroatų režisierei Kristina Kumrić už filmą „Pusė žmogaus“, kuriame šeima laukia po įkalinimo slaptame kalėjime grįžtančio vyro.

Šešių perspektyvių lietuvių režisierių darbus programoje „Studentų konkursas“ vertino: kino režisierius Ignas Miškinis (Lietuva), prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė (Lietuva) ir Minsko tarptautinio kino festivalio „Listopad“ meno vadovas, kino kritikas, laidų vedėjas, Baltarusijos valstybinio universiteto dėstytojas Igor Soukmanov (Baltarusija). Geriausiais programos „Studentų konkursas“ filmu paskelbtas režisierių Julijos Paškevičiūtės ir Anouk Chambaz filmas „Pasivaikščiojimas augalų pasaulyje“.

Jau ketvirtus metus „Kino pavasaris“ drauge su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skiria piniginį apdovanojimą geriausiam metų filmo vertimui. Ši iniciatyva skatina vertėjus siekti kūrybinio meistriškumo. Geriausio kino vertimo 2017 m. premija skirta Kristinai Kaghdo už kūrybišką Artimųjų Rytų realijų, emocijų ir temperamento perteikimą filme „Tarp mūsų“. Kino vertimo skatinamasis prizas atiteko Edvardui Vaišvilai už sklandžią keblių minčių raišką ir profesionaliai išverstus filmo „Amerikos anarchistas“ subtitrus. Dar vienas skatinamasis prizas įteiktas Juliui Žemkauskui už sveiką avantiūrizmą verčiant filmą „Neruda“.

„Kino pavasario“ filmai dar dvi savaites džiugins žiūrovus

Nors „Kino pavasaris“ jau baigėsi, tačiau geriausiai žiūrovų įvertinti filmai iš Kauno ekranų pasitrauks balandžio 13-ąją, o Vilniuje bus rodomi net iki balandžio 20-osios. Festivalio pratęsimo savaitėmis bus galima pamatyti ir geriausius programų „Nauja Europa – nauji vardai“ (balandžio 11 d. 20 val.) ir „Baltijos žvilgsnis“ (balandžio 12 d. 20.30 val.) filmus.

Per pratęsimo savaites bus galima išvysti ir kitus festivalio nugalėtojus, tarp kurių – komedija „Tobuli melagiai“, pasaka „Kaukai“, taip pat atidarymo filmą „Ji“, erotinę dramą „Tarnaitė“, lėlinę animaciją

„Moliūgėlio gyvenimas“, rumunų meistro Cristi Puiu šedevrą „Sieranevada“, režisieriaus kolegos Cristiano Mungiu dramą „Baigiamieji egzaminai“, geriausią „Oskarų“ juostą „Mėnesiena“ ir kitus filmus.

Vilniuje „Kino pavasario“ papildomi seansai vyks net dviejuose kino teatruose: „Forum Cinemas Akropolis“ (balandžio 7–13 d.) ir „Forum Cinemas Vingis“ (balandžio 7–20 d.). „Forum Cinemas Kaunas“ „Kino pavasario“ filmai bus rodomi balandžio 7–13 d.

Svečiai tapo draugais

Vos prasidėjus uždarymo ceremonijai pasipylė lietus, tačiau tai nesutrikdė šventinės nuotaikos. Šokdami pagal sambos ritmus atletai ir žiūrovai atsisveikino su Rio de Žaneiro olimpiada.

Naktį į pirmadienį Lietuvos laiku vykusi olimpiados uždarymo ceremonija žymėjo šešiolikos dienų trukusios sporto šventės pabaigą.

Per žaidynes nestigo vagysčių, apiplėšimų ir kitų nemalonių epizodų bei organizacinių bėdų, bet Rio de Žaneiro gyventojai, dar vadinami kariokais, daugelį problemų užglaistė svetingumu. Tiesa, nors pirmosiose Pietų Amerikos žemyne vykusiose žaidynėse išvengta rimtų išpuolių ar teroristinių aktų, daug socialinių problemų Brazilijoje išliko. Vis dėlto brazilai aiškiai pademonstravo, kad moka linksmintis.

"Tai buvo nuostabios olimpinės žaidynės šiame nuostabiame mieste. Mes atvykome čia kaip svečiai, o išvyksime kaip jūsų draugai. Jūs visam laikui liksite mūsų širdyse", – sakė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Thomas Bachas.

Laukia parolimpiečių

Per uždarymo ceremoniją legendiniame "Maracana" stadione buvo sutvarkyti ir kai kurie formalumai: ji žymėjo oficialų olimpinės estafetės lazdelės perdavimą Japonijai, kur vyks 2020 m. vasaros žaidynės.

Uždarymo ceremonijoje moderniai ir įspūdingai prisistatė 2020 m. olimpinių žaidynių miestas Tokijas. Pasirodymo akcentu tapo kompiuterinio žaidimo "Super Mario" veikėju virtęs Japonijos ministras pirmininkas Shinzō Abe. Vėluodamas į žaidynių uždarymo ceremoniją S.Abe atskubėjo nuo Tokijo iki Rio išraustu virtualiu tuneliu ir stadiono viduryje atsirado išlindęs iš žalio vamzdžio. Po tokio inovatyvaus Tokijo prisistatymo Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas ir IOC prezidentas T.Bachas perdavė olimpinę vėliavą Tokijo miesto merei Yuriko Koike.

Tiesa, olimpinė dvasia iš Rio de Žaneiro dar nedings. Rugsėjo 7 d. čia prasidės parolimpinės žaidynės, sulauksiančios itin gausaus neįgaliųjų sportininkų iš viso pasaulio būrio.

Pabaigai – sekso skandalas

XXXI žaidynėse, vykusiose rugpjūčio 5–21 d., dalyvavo 205 olimpiniai komitetai. Jose pirmą kartą istorijoje buvo suformuota pabėgėlių komanda. Olimpinėse žaidynėse debiutavo Kosovas ir Pietų Sudanas. Po 112 metų pertraukos į žaidynes grįžo golfas, taip pat į olimpinę programą buvo įtrauktas regbis-7.

Žaidynėse dalyvavo 11 303 sportininkai, daugiau nei 45 proc. dalyvių – moterys. Medalius iškovojo 87 šalys. Pirmą kartą medalius iškovojo Fidžio, Jordanijos ir Kosovo komandos. Pirmuosius aukso medalius pelnė Bahreinas, Puerto Rikas, Singapūras, Vietnamas ir Tadžikistanas.

JAV plaukikas Michaelas Phelpsas dar labiau įtvirtino savo pozicijas kaip labiausiai tituluotas olimpietis per visą istoriją. Jis Rio de Žaneire baigė olimpinę karjerą, savo taupyklėje turėdamas net 23 aukso medalius. Taip pat apie sprendimą nebedalyvauti žaidynėse paskelbė ir neprilygstamas Jamaikos sprinteris Usainas Boltas. Jis taip pat baigė olimpiečio karjerą Rio žaidynėse savo medalių kolekciją papildęs dar trimis aukso medaliais (100 ir 200 m bėgimo bei 4 po 100 m estafetės rungtyse).

Beje, į Jamaiką U.Boltas grįš ne itin pakilios nuotaikos. Fenomenalusis bėgikas Brazilijoje taip triukšmingai atšventė savo laimėjimus bei 30-ąjį jubiliejų, kad įsivėlė į sekso skandalą. Po gimtadienio vakarėlio 20-metė studentė brazilė socialiniuose tinkluose išplatino pikantiškas nuotraukas, kuriose jiedu užfiksuoti nuogi lovoje. Pati mergina teigia net nežinojusi, kad jos nakties meilužis – žymus sportininkas. Bet kuriuo atveju dabar U.Bolto laukia nemaloni akistata su tėvynėje laukiančia 26 metų sužadėtine.

Premijos – ir treneriams

Lietuvai šiose žaidynėse atstovavo 67 sportininkai. Mūsų šalies rinktinė namo parvežė keturis medalius. Sidabrą pelnė vyrų irklavimo porinės dvivietės įgula Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis. Bronzą iškovojo porinę dvivietę irklavusios Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė, baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

Visi prizininkai gaus ir valstybines pinigines premijas. Už sidabro medalį irkluotojams bus įteikta po 57,92 tūkst. eurų, o bronzos medalių laimėtojams – po 43,44 tūkst. eurų. Premijos numatytos ir 4–8 vietas užėmusiems olimpiečiams.

Septintą vietą užėmę plaukikė Rūta Meilutytė, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, dviratininkė Simona Krupeckaitė ir buriuotoja Gintarė Scheidt gaus po 8,69 tūkst. eurų. Aštuntą vietą užėmęs plaukikas Simonas Bilis uždirbo 5,79 tūkst. eurų.

Nepamiršti bus ir treneriai. Premijos individualiųjų sporto šakų treneriams, rengusiems sportininką, dydis siekia 50 proc. už atitinkamą laimėjimą nustatyto premijos dydžio. Jeigu sportininką rengė keli treneriai, premija padalijama treneriams, atsižvelgiant į tai, koks jų indėlis į sportininko rengimą.

Smuko žemyn

Žaidynių uždarymo ceremonijoje dalyvavo baidarių irkluotojai A.Lankas, Ignas Navakauskas, kanojos irkluotojas Henrikas Žustautas, buriuotoja G.Scheidt ir buriuotojas Juozas Bernotas, lengvaatlečiai Tadas Šuškevičius, Brigita Virbalytė-Dimšienė, Neringa Aidietytė, Eglė Balčiūnaitė, penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Justinas Kinderis, Ieva Serapinaitė, maratono bėgikai Valdas Dopolskas ir Remigijus Kančys.

Su sportininkais šventėje dalyvavo treneriai ir olimpinės rinktinės medikai. Lietuvos vėliavą nešė kartu su A.Lanku bronzos medalį iškovojęs baidarės irkluotojas E.Ramanauskas.

Medalių įskaitoje Lietuvos atstovai užėmė 64-ą vietą, beveik du kartus prastesnę nei 2012 m. Londono žaidynėse, kai buvo net 33-i. Pagal šį rodiklį prasčiau nei Rio mūsų šalies atstovai pasirodė tik prieš 20 metų Atlantos olimpiadoje, kai liko 71-i.

Šokdami pagal sambos ritmus ir reikšdami ilgesį unikaliais braziliškais žodžiais, atletai ir žiūrovai atsisveikino su Rio de Žaneiro olimpiada per paskutinę didelę šventę – džiugiai, bet kartu su palengvėjimu. Sekmadienį vykusi olimpiados uždarymo ceremonija žymėjo 16 dienų trukusios sporto šventės pabaigą.

Per žaidynes nestigo keistų ir nemalonių epizodų, kai kada nustelbdavusių sportininkų pasirodymus, bet Rio de Žaneiro gyventojai, dar vadinami kariokais, nesuko galvų dėl visų šių rūpesčių ir paskutinį vakarą nepabūgo lietaus bei smarkaus vėjo, mėgaudamiesi tarptautiniu dėmesiu.

Nors pirmosios Pietų Amerikoje žaidynes buvo saugiai užbaigtos per didingą šou, daug problemų išliko. Vis dėlto brazilai sekmadienį aiškiai pademonstravo, kad moka linksmintis.

„Tai buvo nuostabios olimpinės žaidynės šiame nuostabiame mieste“, – sakė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas), turėdamas omenyje faktą, kad Brazilijos vizitine kortele tapęs miestas, kuriame apstu svetingų paplūdimių, vešlios atogrąžų augalijos, o klimatas itin malonus, yra žinomas kaip „cidade maravilhosa“ (nuostabus, stebuklingas miestas). Po šio pareiškimo stadionas prapliupo plojimais, bet po kelių akimirkų pasigirdo nepatenkinti šūksniai, kai Th. Bachas pareiškė: „Skelbiu XXXI olimpines žaidynes uždarytomis!“

Per uždarymo ceremoniją legendiniame stadione „Maracana“ taip pat buvo sutvarkyti kai kurie formalumai: ji žymėjo oficialų olimpinės estafetės lazdelės perdavimą Japonijai, kur vyks 2020 metų vasaros žaidynės.

Vis dėlto sekmadienį svarbiausia išliko Brazilija, nors olimpiados uždarymo ceremonija buvo suplanuota kuklesnė negu atidarymas, ypač pabrėžęs Rio de Žaneiro koloritą.

Per uždarymą buvo parodyti originalūs istoriniai kadrai, kuriuose matomas aviacijos pionierius Alberto Santosas-Dumont'as (Albertu Santusas Dumonas), brazilų laikomas lėktuvo išradėju. Taip pat buvo pabrėžiamas posakis „brazilai gali viską padaryti plikomis rankomis“, perteikiantis šios kylančios ekonomikos ir penktosios pagal gyventojų skaičių šalies žmonių sumanumą.

Dešimtys šokėjų, pasipuošusių spalvingomis plunksnomis, išsirikiavo Lapos viaduko, panašaus į senovės romėnų griuvėsius populiariame Rio de Žaneiro rajone, pavidalu. Vėliau jie sudarė miesto simboliu tapusios Cukraus Galvos kalno atvaizdą, o šį greitai pakeitė oficialus 2016-ųjų olimpiados simbolis. Garsus sambos atlikėjas Martinho da Vila (Martinju da Vila), kurio melodijos skamba daugelyje populiarių televizijos serialų, sudainavo „Carinhoso“ („Meilus“).

Sportininkai įžygiavo dulkiant lietui, mojuodami savo šalių vėliavomis. Daugelis šoko pagal sambos ritmo melodijas, o atmosfera stadione buvo panaši į karnavalo.

Didžiosios Britanijos atletai avėjo batus, kurių batai žybsėjo nacionalinės vėliavos spalvų švieselėmis – raudona, balta ir mėlyna. Žolių stiebelių sijoną dėvintis Tongos tekvondo meistras Pita Taufatofua šoko ant scenos per didžėjaus pasirodymą. Šis sportininkas atkreipė į save dėmesį per olimpiados atidarymą, kai nešė savo šalies vėliavą plika krūtine.

Vėliau žiūrovams buvo pateiktas platesnis Brazilijos – už žemynines Jungtines Valstijas didesnės šalies – vaizdas. Buvo parodyti pirmųjų Amerikos gyventojų urvų piešiniai, rasti Sera da Kapivaros vietovėje šalies šiaurės rytuose, viename neturtingiausių jos regionų. Žiūrovai pamatė atlikėjus, šokančius frevą – itin energingą šokį, prieš kurį nublanksta netgi samba. Mažyčius skėčius laikantys šokėjai šokinėjo ir žygiavo, atlikdami akrobatinius triukus. Jie šoko pagal populiarią melodiją „Vassourinhas“ („Šluotelės“), susijusį su vienu garsiu klubu šiaurės rytiniame Resifės mieste.

Svarbus ceremonijos akcentas buvo ilgesį arba senų gerų laikų prisiminimus perteikiantis žodis „saudade“, unikalus braziliškoje portugalų kalboje.

Stadione žybsėjo šio žodžio vertimai įvairiomis kalbomis, o grupė moterų dainavo „Mulher Rendeira“ („Nėrinių mezgėja“), primenančią apie šalies afrikietiškąjį paveldą. Brazilija vergiją panaikino tik 1888 metais ir buvo paskutinė tai padariusi Amerikos šalis.

Per žaidynes nestigo įsimintinų momentų – tiek Brazilijos sportininkams, rungtyniavusiems namuose, tiek atletams iš viso pasaulio. Vis dėlto buvo kai kurių nemalonių epizodų – pavyzdžiui, kai amerikietis plaukikas Ryanas Lochte (Rajenas Loktis) išgalvojo istoriją, kad buvo apiplėštas, nors iš tikrųjų būdamas girtas kartu su kitais JAV sportininkais apgadino degalinės tualetą ir buvo sudrausmintas apsaugininkų.

Buvo ir keistų incidentų: viename šuolių nuo tramplino baseine žydras vanduo netikėtai virto ryškiai žaliu. Taip pat kilo rūpesčių dėl Rio de Žaneiro atvirų vandenų didelio užterštumo – didžiausios ekologinės problemos per šias žaidynes.

Pasibaigus olimpiadai Brazilijos žmonių dėmesys vėl nukryps į problemas, jau senokai varginančias šią 200 mln. gyventojų turinčią šalį. Ekonomiką yra apėmusi didžiausia per kelis dešimtmečius recesija, o vėliau šią savaitę Senatas pradės nagrinėti nušalintos prezidentės Dilmos Rousseff (Dilmos Rusef) apkaltos bylą ir turbūt galutinai pašalins ją iš posto. Lyderė gegužę buvo apkaltinta pažeidusi federalinio biudžeto taisykles, kad pagerintų savo įvaizdį prieš rinkimus.

Daugelis prognozuoja, kad žaidynės Tokijuje, viename turtingiausių ir kosmopolitiškų miestų, vyks sklandžiau negu Rio de Žaneire. Deja, Japonijoje taip pat nerimaujama, kad olimpiada gali našta, dar labiau nusmukdysiančia jau ne vieną dešimtmetį braškančią ekonomiką. Tokijo gubernatorė Yuriko Koike (Juriko Koikė) simboliškai perėmė olimpinę vėliavą iš TOK prezidento Th. Bacho ir Rio de Žaneiro mero Eduardo Paeso (Eduardu Paiso).

Daugelis žmonių, pradedant Brazilijos gyventojais, baigiant TOK nariais, dar kelis mėnesius analizuos šių žaidynių pamokas. Vis dėlto sekmadienį dauguma jautė palengvėjimą, kad žaidynės apskritai pavyko, nors ir būta kai kurių nesklandumų. Prieš prasidedant olimpiadai niekas negalėjo prognozuoti visiškos sėkmės. Zikos viruso protrūkis atgrasė kai kuriuos sportininkus ir turistus; nuogąstavimus dėl saugumo didino nusikalstamumas Rio de Žaneiro gatvėse ir pastarosios ekstremistų atakos visame pasaulyje. Nerimauta, kad politinė krizė ir su ekonomikos nuosmukis gali apkartinti pasaulinę sporto šventę.

„Mes labai ištvermingi; neliko jokių svarbių dalykų, kuriais nebūtume pasirūpinę“, – sakė Rio de Žaneire gyvenanti 36 metų vertėja Augusta Porto (Augusta Portu). „Galime svetingai priimti žmones, nors pastaruoju metu patyrėme didelių problemų“, – aiškino ji.

Puikus atsisveikinimas su olimpiečiais

Keliomis valandomis anksčiau olimpiados uždarymo ceremonijos Jungtinių Valstijų krepšininkai iškovojo paskutinį šių žaidynių auksą, įtvirtindami savo šalies poziciją medalių lentelės viršūnėje.

Per uždarymo ceremoniją tūkstančiai gerbėjų ir atletų dėvėjo apsiaustus drėgną ir vėjuotą naktį, kai vyko spalvinga Brazilijos kultūros ir muzikos demonstracija, palydėta įspūdingų fejerverkų.

Besišypsantys sportininkai mojavo ir šoko ir darėsi asmenukes stadione „Maracana“, baigiantis 16 dienų trukusioms žaidynėms Rio de Žaneire ir visų žvilgsniams krypstant į Tokiją, 2020-ųjų olimpiados sostinę.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) įsijautė į komišką „Nintendo“ kompiuterinio žaidimo herojaus Super Mario vaidmenį, kai Tokijas perteikė savo nusiteikimą surengti įspūdingą sporto šventę 2020 metais.

„Japonijos vyriausybė ... uoliai dirbs, kad šios olimpinės žaidynės būtų pačios geriausios“, – pareiškė Sh.Abe, anksčiau susitikęs su medalių laimėjusiais japonais.

Pirmąsias olimpines žaidynes Pietų Amerikoje temdė saugumo incidentai ir logistikos problemos, taip pat Brazilijos politinė ir ekonominė krizė.

Daugybė tuščių vietų tribūnose buvo sukėlusios nerimą, bet šios žaidynės taip pat tapo paskutiniais olimpiniais pasirodymais bėgikui Usainui Boltui ir plaukikui Michaelui Phelpsui (Maiklui Felpsui), nenuvylusiems savo gerbėjų.

Per savo paskutinę olimpiadą U.Boltas iškovojo sprinto „trigubą trejetą“, jau trečiąkart iš eilės susižėręs aukso medalius 100 m, 200 m ir 4x100 m rungtyse.

Legendinio plaukiko M.Phelpso kolekcija padidėjo iki 23 aukso medalių, ko dar nėra pavykę padaryti jokiam kitam sportininkui. Iš Rio de Žaneiro jis parsiveža penkis aukso medalius ir vieną sidabro, kai pralaimėjo jaunam plaukikui Josephui Schoolingui (Džozefui Skulingui), vaikystėje įkvėptam M.Phelpso pasiekimų.

Brazilijai teko ilgokai palaukti savo pirmojo medalio, bet šalis ilgai ir triukšmingai šventė, kai Neymaras (Neimaras) pelnė auksą atnešusį baudinį per rungtynes su Vokietija ir ištrynė karčius prisiminimus apie brazilų rinktinės žeminantį pralaimėjimą rezultatu 7:1 2014-ųjų Pasaulio čempionato pusfinalyje.

Sporto supervalstybės

Lietingą paskutinę žaidynių dieną 31 metų Kenijos bėgikas Eliudas Kipchoge (Eliudas Kipčogė) maratoną bėgo aštuntą kartą per savo karjerą ir septintą kartą laimėjo. Ilgesnę negu 49 km distanciją jis įveikė per 2 val. 8min. 44 sek. ir daugiau negu minute aplenkė savo artimiausią varžovą.

JAV krepšinio NBA žvaigždžių „Svajonių komanda“ iškovojo 306-ąjį ir paskutinį Rio de Žaneiro auksą, sutriuškinusi Serbiją rezultatu 96:66.

Taigi Amerika iškovojo iš viso 46 aukso medalius – kaip ir per Londono olimpines žaidynes prieš ketverius metus. Antrasis didžiausias aukso krepšelis (27 medaliai) atiteko Didžiajai Britanijai, netikėtai pranokusiai vienu medaliu mažiau laimėjusią Kiniją.

„Dabar esame viena iš tų sporto supervalstybių“, – džiaugėsi Jungtinės Karalystės sporto organizacijos generalinė direktorė Liz Nicholl (Liz Nikol).

Vis dėlto olimpiadoje nestigo skandalų: Mongolijos sportininkas Čagnadordžas Usuchbajaras tapo šeštuoju Rio de Žaneiro sunkiaatlečiu, neįveikusiu dopingo testo.

Be to, policija surengė reidą Airijos olimpiniame biure, kur paėmė pasų, telefonų ir kompiuterių. Šis žingsnis buvo atliktas, kai Tarptautinio olimpinio komiteto narys airis Patrickas Hickey (Patrikas Hikis) buvo suimtas dėl įtariamo olimpiados bilietų platinimo juodojoje rinkoje.

Brazilija džiūgavo dėl pergalės vyrų tinklinio, vienos populiariausių sporto šakų, rungtynėse su Italija rezultatu 3:0.

Sunkiasvorių bokso finalinę kovą laimėjo prancūzas Tony Yoka (Toni Joka), įveikęs britą Joe Joyce'ą (Džo Džoisą), nors arbitrų balsai išsiskyrė.

Šveicaras pasaulio čempionas Nino Schurteris (Nino Šurteris) savo olimpinių medalių kolekciją papuošė auksu, laimėjęs kalnų dviračių kroso rungtyje. 2008-aisiais Pekine jis liko trečias, o Londone iškovojo sidabrą.

Olimpiadoje pasitaikė ir spalvingų incidentų: pavyzdžiui, vienas įtūžęs Mongolijos treneris išsirengė iki apatinių, protestuodamas prieš teisėjų sprendimą pripažinti imtynininko Ganzorigijno Mandachnarano pralaimėjimą.

Jos metu apdovanoti geriausi sezono žaidėjai ir laurus iškovojusios komandos: pirmą kartą rankinio istorijoje čempionatą laimėjęs Alytaus „Almeida-Stronglasas“, vicečempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai ir bronzos medalius iškovojusi Kauno „Granito-Gajos-Kario“ ekipa.

Geriausioms 2015-2016 metų sezono komandoms buvo įteiktos taurės ir medaliai, geriausiems atskirų pozicijų žaidėjams – individualūs prizai.

Atskiru prizu buvo apdovanotas rezultatyviausias lygos žaidėjas Žygimantas Micevičius, sulaukęs ypatingai daug aplodismentų. Šis auksinės Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ ekipos žaidėjas per visą čempionatą į varžovų vartus įmetė net 197 įvarčius.

Jis šį sezoną žaidė 28 rungtynėse, o pelnytų įvarčių per mačą vidurkis siekė 7. Žaidėjas taip pat realizavo net 60 septynių metrų baudinių iš 77 bandymų.

Per 2015-2016 metų sezoną 160 įvarčių pelnė (vidurkis – 6,2 įv. per rungtynes) ir antras pagal rezultatyvumą liko Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ žaidėjas Vaidas Drevinskas, trečias – Vilniaus VHC „Šviesa“ rankininkas Valdas Drabavičius (155 įv., vidurkis – 9,7 įv. per rungtynes).

Taip pat Lietuvos rankinio lygos klubai, užpildydami biuletenius (už pirmuoju įrašytą žaidėją skirti 3 taškai, antruoju – 2 taškai, trečiuoju – 1 taškas), rinko geriausius atskirų pozicijų žaidėjus.

Geriausiu vartininku šiais metais pripažintas Aistis Pažemeckas („Dragūnas“), kuris surinko 23 taškus iš 30 galimų. Antras liko Rytis Cipkus („Almeida-Stronglasas“, 17 tšk.), trečias – Tadas Sveikauskas („Granitas-Gaja-Karys“, 12 tšk.).

Daugiausiai taškų renkant geriausią kairiojo krašto žaidėją surinko „Dragūno“ ukrainietis Igoris Kopišinskis (28 tšk.), aplenkęs Mindaugą Urboną (Kauno „Granitas-Gaja-Karys“, 20 tšk.) ir Roką Lastauską (Alytaus „Almeida-Stronglasas“, 6 tšk.).

Dešiniojo krašto pozicijoje geriausiu pripažintas Vilniaus VHC „Šviesa“ žaidėjas Valdas Drabavičius (26 tšk.), antras – Gintautas Adamkevičius (Alytaus „Almeida-Stronglasas“, 15 tšk.), trečias – Šarūnas Sakalauskas (Vilniaus HC „Vilnius“, 14 tšk.).

Tarp įžaidėjų geriausiojo laurai atiteko šalies čempionui Žygimantui Micevičiui (Alytaus „Almeida-Stronglasas“, 26 tšk.). Jis už nugaros paliko Deivydą Virbauską (Kauno „Granitas-Gaja-Karys“, 6 tšk.) ir Gabrielių Virbauską (Klaipėdos „Dragūnas“, 6 tšk.).

Kairiojo pusiau krašto pozicijoje geriausiu išrinktas Vaidas Drevinskas („Granitas-Gaja-Karys“, 18 tšk.), aplenkęs Luką Simėną („Dragūnas“, 12 tšk.) ir Luką Vanagą („Kurana-SM“, 9 tšk.).

Geriausias dešinysis pusiau kraštas – „Dragūno“ žaidėjas Mindaugas Dumčius (26 tšk.), kuris aplenkė Martyną Žalą (Vilniaus HC „Vilnius“, 12 tšk.) ir Modestą Štarolį (Kauno „Granitas-Gaja-Karys“, 7 tšk.).

Geriausiu linijos žaidėju pripažintas „Almeidos-Stronglaso“ rankininkas Tadas Stankevičius (27 tšk.), antras liko „Dragūno“ žaidėjas Arvydas Bučius (10 tšk.), trečias – granitietis Valdas Jarukas (8 tšk.).

Geriausiu gynėju antrus metus iš eilės išrinktas Robertas Paužuolis („Almeida-Stronglasas“, 25 tšk.), aplenkęs savo komandos draugą Remigijų Čepulį (13 tšk.) ir dragūnietį Remigijų Vaičikauską (5 tšk.).

Naudingiausiu lygos žaidėju pripažintas VHC „Šviesos“ rankininkas Valdas Drabavičius (14 tšk.), aplenkęs 9 taškus surinkusį Vaidą Drevinską („Granitas-Gaja-Karys“) ir Remigijų Čepulį („Almeida-Stronglasas“, 8 tšk.).

Specialus prizas įteiktas klubui, pareigingiausiai visą sezoną teikusiam informaciją – Vilniaus HC „Vilniui“.

Iš viso 2015-2016 metų LRL čempionate varžėsi 10 ekipų, kurios išsirikiavo šia tvarka:

1. Alytaus „Almeida-Stronglasas“;

2. Klaipėdos „Dragūnas“;

3. Kauno „Granitas-Gaja-Karys“;

4. Vilniaus HC „Vilnius“;

5. Šiaulių SM „Dubysa-Gubernija“;

6. Vilniaus VHC „Šviesa“;

7. Panevėžio HC „Grifas-Sporto gimnazija-KKSC“;

8. Varėnos „Ūla“;

9. Pasvalio „Kurana-SM“;

10. Utenos HC „Utena“.