Vien rugpjūtį keturi darbdaviai pranešė apie grupinius atleidimus ir numatomus atleisti 235 dirbančiuosius. Rugpjūtį pranešimų apie grupinius atleidimus gauta vienu daugiau nei liepą, bet trimis mažiau nei prieš metus.

Trys grupės darbuotojų atleidimai planuojami dėl darbo organizavimo pakeitimo (atleidžiami 74 darbuotojai), o vienas – dėl įmonės bankroto (161 darbuotojas). Trys atleidimai buvo apdirbamosios gamybos srityje, o vienas – vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo srityje.

Darbo ieškančių žmonių skaičius per mėnesį sumažėjo 3,9 tūkst. ir rugsėjo 1-ąją siekė 149,1 tūkst.  

Laisvas darbo vietas rugpjūtį, palyginti su liepa, paskelbė tūkstančiu daugiau darbdavių – darbo pasiūlymų išaugo nuo 4,2 tūkst. iki 18,6 tūkst.

Laisvų darbo vietų daugiau registruota visuose sektoriuose, išskyrus kasybą ir karjerus bei nekilnojamojo turto operacijas. Apdirbamosios gamybos ir švietimo sektoriuose darbo pasiūlymų rugpjūtį buvo daugiausiai nuo metų pradžios (3,2 tūkst. ir 1,3 tūkst.).

Nedarbas rugpjūtį mažėjo 47 savivaldybėse, o didžiausias jo mažėjimas fiksuotas Trakų ir Anykščių rajonuose (po 0,7 proc. punkto). Labiausiai jis ūgtelėjo Rietave (0,4 punkto) ir Pagėgiuose (0,3 punkto).

„Išaugusi darbuotojų paklausa ir besibaigiančios atostogos sąlygojo didesnius į darbo rinką grįžtančiųjų srautus. Įsidarbinusių darbo ieškojusių asmenų daugėjo 41 savivaldybėje“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Jos teigimu, nepaisant pozityvių darbuotojų paieškos aktyvėjimo ženklų, situacija darbo rinkoje išlieka prastesnė nei pernai.

„Naujų bedarbių srautai kinta nežymiai, tačiau laisvų darbo vietų skelbiama mažiau nei praėjusiais metais. Akivaizdu, kad darbuotojų atleisti neskubama, tačiau darbdavių plėtros planai stabdomi arba atidedami“, – teigė J. Zemblytė.

Rugpjūtį dirbti pradėjo 16,6 tūkst. tarnybos klientų – 2,2 tūkst. daugiau nei liepą. Švietimo sektoriuje jų skaičius augo 2,2 karto. Kiek daugiau nei ketvirtadaliu daugėjo įsidarbinusių gamybos, informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo  įmonėse.

Dar 7,8 tūkst. klientų pasirinko veiklą pagal verslo liudijimus, 2,6 tūkst. pradėjo dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse.

Daugiausiai darbo pasiūlymų rugpjūtį paskelbta ikimokyklinio ugdymo mokytojams, vaikų priežiūros darbuotojams, mokytojų padėjėjams, kepėjams ir konditeriams, dažytojams, autobusų vairuotojams, dailidėms ir staliams, izoliuotojams, medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkams.

Apie numatomus atleidimus iki rugpjūčio pradžios šiemet 39 įmonės įspėjo 1,7 tūkst. darbuotojų – 2,7 karto mažiau  nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo 51 pranešimas apie 4,5 tūkst. dirbančiuosius.

Atleidimų skaičius apdirbamojoje gamyboje sudarė 61,54 proc. visų pranešimų, kai prieš metus – trečdalį, skelbia tarnyba. Mažindamos gamybos apimtis, bendrovės nurodė pagrindinę priežastį – darbas tampa perteklinis dėl jo organizavimo pakeitimų.

„Motyvuotų darbuotojų poreikis rinkoje nedingsta. Vieniems sektoriams išgyvenant sunkesnius laikus, kiti sektoriai priešingai – plečiasi, planuoja naujus projektus, aktyviai ieško darbuotojų. Pavyzdžiui, energetikos sektorius“, – pranešime sakė tarnybos Priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus patarėja Brigita Blavaščiūnienė.

27 įmonės, šiemet pateikusios pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, nurodė, kad šių žmonių darbas tampa perteklinis dėl darbo organizavimo pakeitimų, mažinamų gamybos apimčių ar kitų priežasčių. Penkių įmonių darbuotojų atleidimo priežastis – tų bendrovių likvidavimas, o dar septynioms paskelbtas bankrotas.

Daugiausiai pranešimų iš apdirbamosios gamybos sektoriaus gauta iš keturių baldų gamybos srityje veikiančių įmonių – „Theca Furniture“,  „Baldlitas“,  „S-Form“,  „Vokė-III“. Jos iš viso planuoja atleisti 282 dirbančiųjų. 

Šiemet didžiausi grupės darbuotojų atleidimai, kai įspėta daugiau nei 100 darbuotojų, dėl bankroto buvo numatomi baldų gamybos įmonėje „S-Form“, pieninių veikla ir sūrių gamyba užsiimančioje Lukšių pieninėje bei kelių ir automagistralių tiesimo įmonėje „Žemaitijos keliai“.

Motyvuotų darbuotojų poreikis rinkoje nedingsta. Vieniems sektoriams išgyvenant sunkesnius laikus, kiti sektoriai priešingai – plečiasi, planuoja naujus projektus, aktyviai ieško darbuotojų.

 

Dėl darbo organizavimo pakeitimų –  duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų įmonėje „Intrum Global Business Services“.

Liepą ir rugpjūtį penkios įmonės informavo apie atleidimą įspėtus 277 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu gauta 15 pranešimų apie 573 dirbančiuosius.

Viršutinių rūbų siuvimo įmonė „Elkada“ dėl įmonės likvidavimo planuoja atleisti 31 darbuotoją. Virtuvės baldų gamybos  įmonė „Vokė-III“ ir bevielio ryšio paslaugų įmonė „Teleperformance LT“ dėl sumažėjusios darbo apimties planuoja atitinkamai atleisti 31 ir 25 darbuotojus.

Bankrutuojanti baldų gamybos  įmonė „S-Form“ įspėjo 161 darbuotoją, saulės modulius gaminanti „Soli Tek cells“ dėl sumažėjusių užsakymų apimties ir kitų problemų iš 84 įmonėje dirbančiųjų rugsėjį planuoja atleisti 30.

Nuo 2023 metų pradžios daugiausiai pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus gavo Užimtumo tarnybos Vilniaus ir Kauno klientų aptarnavimo departamentai (atitinkamai – 17 ir 9), Panevėžio – 5, o Klaipėdos ir Šiaulių – po 4.

„Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių. Labiausiai nerimą kelia nemažas ilgalaikių bedarbių skaičius, beveik 1,4 tūkst.“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Užimtumo tarnybos 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruoto nedarbo rodiklis yra 8,1 proc., Kauno apskrityje – 8,9 proc., o Kauno rajone – 8,8 proc.

Nemažėjanti bedarbių statistika kelia nerimą ir Kauno apskrities VMI viršininkę: „Turime ieškoti priežasčių ir daugiau galimybių, kaip padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.“

Anot T. Bielozarevičiaus, ilgalaikio nedarbo priežasčių yra daug – tai žemas išsilavinimo lygis, nepakankama patirtis, specialieji poreikiai, pasyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, artimųjų slauga, įsiskolinimai, motyvacijos, socialinių įgūdžių ir mobilumo stoka. Be to, socialinių pašalpų gavėjai nesuinteresuoti konkuruoti darbo rinkoje ir daugiau dirbti, taip pat nenori mokytis ar įgyti kvalifikaciją.

Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių.

„Kauno rajonas nėra išskirtinė savivaldybė šiuo klausimu, nedarbo lygis panašus ir kituose regionuose. Sudėtingiausia yra pasienio savivaldybėse. Mes aktyviai dirbame Kauno rajono seniūnijose, matome problemų, kodėl žmonės nenori dirbti. Dauguma ilgalaikių bedarbių renkasi gauti pašalpas, o ne dirbti“, – tvirtino Užimtumo tarnybos atstovas.

„Turime pripažinti, kad pakeisti dalies ilgalaikių bedarbių nuomonės mums nepavyks, – jie tiesiog nenori ir nedirbs, bet turime padėti kitiems, kurie nori pokyčių gyvenime, tik nežino, nuo ko pradėti“, – įsitikinęs meras.

Pasitarimo metu buvo nuspręsta susisteminti ilgalaikių bedarbių sąrašą į tikslines grupes, pagal priežastis, kodėl jie nedirba ir neieško darbo, tai leistų išgryninti sąrašą asmenų, kuriems reikalinga konkreti pagalba.

Tarnybų atstovai kartu su savivaldybe susitarė dar aktyviau bendradarbiauti, rengti įvairius informacinius seminarus ilgalaikiams bedarbiams, pristatyti jiems visas programas, papasakoti, kokios pagalbos gali sulaukti iš tarnybų ir savivaldos. Taip pat aktyviau dirbti kartu su seniūnais, kurie yra arčiausiai žmonių, juos pažįsta ir žino jų problemas.

Registruoto nedarbo rodikliai liepą didėjo 57 iš 60 šalies savivaldybių. Labiausiai – Molėtų rajone (1 proc. punktu), Kazlų Rūdos ir Švenčionių rajonuose (po 0,9  punkto), bei Plungės rajone, Marijampolės ir Šalčininkų rajon (po 0,8 punkto) savivaldybėse. 

Anot tarnybos, registruoto nedarbo didėjimas vidurvasarį kol kas labiau atspindi darbo rinkai būdingus sezoninius svyravimus nei ekonominių iššūkių padarinius – praėjusių metų liepą taip pat fiksuotas nedidelis nedarbo augimas.

„Rugpjūtį pradedame mažesniu nedarbu nei 2022-aisiais. Rugpjūčio 1 dieną darbo ieškančių klientų buvo 5,7 tūkst. mažiau nei pernai, ilgalaikių bedarbių – 8 tūkst. mažiau“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Vidurvasarį darbo rinkoje fiksuota pasyvesnė darbuotojų paieška ir samda. Mažiau darbdavių ieškojo darbuotojų, mažėjo darbo pasiūlymų, mažiau darbo ieškančiųjų sugrįžo į darbo rinką.

Rugpjūtį pradedame mažesniu nedarbu nei 2022-aisiais. Rugpjūčio 1 dieną darbo ieškančių klientų buvo 5,7 tūkst. mažiau nei pernai, ilgalaikių bedarbių – 8 tūkst. mažiau.

 

Liepą ieškodami darbuotojų į tarnybą kreipėsi 4 tūkst. darbdavių – 0,6 tūkst. mažiau nei birželį ir 1,1 tūkst. mažiau nei gegužę. Laisvų darbo vietų registruota 14,5 tūkst. – 2 tūkst. mažiau nei birželį ir 5,3 tūkst. mažiau nei gegužę.

„Liepą įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius – mažiausias nuo kovo. Viena vertus, toks darbo paklausos sumažėjimas atspindi būdingą pasyvesnę darbuotojų paiešką vidurvasarį. Kita vertus, stebime prislopusią darbuotojų paiešką kai kuriuose sektoriuose dėl atidėtų plėtros planų ir neaiškumo dėl veiklos mastų“, – teigė J. Zemblytė.

Nors mažėjo bendras laisvų darbo vietų skaičius, liepą laisvų darbo vietų daugiau nei birželį ir daugiau nei 2022 metų liepą buvo technologijų ir gamybos inžinieriams, finansų analitikams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, autobusų vairuotojams, plastikinių gaminių gamybos ir medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, kasininkams, dažytojams, skardininkams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams. 

Bedarbių skaičius mažėja

UŽT bedarbių skaičius šių metų liepos 1 d. sumažėjo 4,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai rodo santykinai gerėjančią situaciją darbo rinkoje bedarbių, kurie registruoti UŽT, kontekste. Liepos 1 d. moterys dažniau buvo bedarbės (51,5 proc.) nei vyrai (48,5 proc.), o santykinai didžiausią bedarbių dalį sudarė 30–49 metų asmenys (41,3 proc.).

Dr. Viktorija Tauraitė. Asmeninio albumo nuotr.

Nors ukrainiečiai stengiasi integruotis į Lietuvos darbo rinką, tačiau liepos pradžioje UŽT buvo registruota 5,3 tūkst. ukrainiečių, iš jų 2,9 tūkst. bedarbio statusu. Dažniausiai bedarbės yra moterys (84,5 proc.), 30–49 metų asmenys (59,7 proc.). Per visą karo Ukrainoje laikotarpį į mūsų šalį atvyko beveik 79 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Didžioji jų dalis (beveik 49 tūkst.) yra darbingo amžiaus asmenys (18–64 metų). Džiugu, kad ukrainiečiai įsilieja į mūsų darbo rinką ir neretai užpildo trūkstamų profesijų laisvas darbo vietas.

24,6 tūkst. – tiek laisvų darbo vietų birželį buvo Lietuvoje.

 

Regionų skirtumai

UŽT birželį registruotas nedarbas, palyginti su geguže, labiausiai sumažėjo Palangos, Neringos miestų ir Pakruojo rajono savivaldybėse, o labiausiai didėjo – Kazlų Rūdos, Šilalės rajono ir Širvintų rajono savivaldybėse.

Išsiskiria Neringos savivaldybė, kurioje liepos 1 d. buvo registruotas mažiausias moterų, vyrų, jaunimo (iki 29 metų) ir vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis. Viena iš numanomų priežasčių, lemiančių tokią situaciją, galėtų būti sezoniniai svyravimai: vasarą padidėjęs turistų skaičius ir atitinkamai išaugęs sezoninių darbų krūvis.

Juntamas pasyvumas

Birželį Lietuvoje buvo siūloma 24,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Visgi UŽT tai buvo mažiausias per mėnesį įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius nuo šių metų vasario. Tokio pobūdžio situacija yra įprasta vasarą, kai naujų darbuotojų paieškos procesai sulėtėja dėl vyraujančio atostogų laikotarpio.

Birželį UŽT daugiausia laisvų darbo vietų buvo užfiksuota Vilniuje (3,9 tūkst.), Kaune (2,8 tūkst.) ir Klaipėdoje (1,4 tūkst.), o mažiausiai – Rietave (19), Neringoje (21) ir Kalvarijoje (24). Akivaizdu, kad didmiesčiuose yra aktyviau ieškoma darbuotojų net ir vasaros metu.

Žvelgiant pagal įmonės pagrindinės veiklos rūšį, matoma, kad birželį UŽT daugiausia laisvų darbo vietų buvo registruota administracinės ir aptarnavimo veiklos (14,9 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (14,5 proc.) ir apdirbamosios gamybos (12,3 proc.) sektoriuose. Struktūriškai dažniausiai laisvos darbo vietos buvo skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams (33,9 proc.), nekvalifikuotiems darbininkams (28,9 proc.).

Pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra santykinai palanki darbuotojams.

 

Pozityvus žvilgsnis

Pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra santykinai palanki darbuotojams. Keblesnė situacija pastebima apžvelgiant darbo rinką tarptautiniu mastu. Remiantis Eurostato duomenimis, šių metų pirmo ketvirčio nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,7 proc., o visoje ES jis vidutiniškai buvo lygus 6 proc. Lietuvoje užfiksuotas nedarbo lygis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių (Estija – 5,2 proc., Latvija – 6,3 proc.).

Tikimasi, kad Lietuvos darbo rinkos situacija turėtų išlikti panaši ir kitais metais. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis turėtų būti lygus 7,8 proc. (Europos Komisija (EK): 6,6 proc.), o 2024 m. – 7,5 proc. (EK: 6,5 proc.). Optimistiškesnės pozicijos laikosi Finansų ministerija, kuri prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis bus 7,3 proc., o 2024 m. – 6,9 proc. Visgi EK yra gana pozityviai nusiteikusi visos ES kontekste ir prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis ES turėtų būti lygus 6,2 proc., o 2024 m. – 6,1 proc.

Darbo užmokesčio augimo kontekste Lietuvos bankas laikosi optimistiškesnės pozicijos, prognozuojant, kad šiais metais darbo užmokestis vidutiniškai turėtų didėti 11,1 proc. (Finansų ministerija: 10,4 proc.), o 2024 m. darbo užmokesčio augimas turėtų būti kiek mažesnis, bet vis tiek turėtų siekti 9,3 proc. (6,3 proc.).

„Birželį darbo rinka buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, laisvų darbo vietų pasiūla ir Užimtumo tarnybos klientų įsidarbinimas kiek mažėjo, mažėjo ir žmonių, kurie įsitraukė į perkvalifikavimo ar kitas organizuojamas priemones“, – BNS sakė tarnybos vadovė.

Pasak jos, neigiamų tendencijų čia įžvelgti nereikėtų, nes toks darbo rinkos aktyvumo mažėjimas paprastai būdingas vasarai.

„Sezoniniai darbai jau suranda savo darbuotojus, kažkam baigiasi terminuoti darbai, tai vasara yra tas laikotarpis, kai ir darbuotojų paklausos pasyvumas stebimas, ir užimtųjų skaičiaus augimo mažėjimas stebimas. Nes jei žiūrėtume į bendrą užimtųjų skaičių, jis išliko stabilus ir pakankamai aukštas“, – sakė I. Balnanosienė.

Oficialus nedarbas Lietuvoje birželį siekė 8,1 proc. – 0,2 punkto mažiau nei gegužę ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laiku prieš metus.

„Teigiama tendencija ta, kad sumažėjo bedarbio statusu registruotų žmonių, liepos 1 dieną turime 143 tūkst. žmonių, ieškančių darbo ir vėlgi šitas rodiklis yra beveik tūkstančiu mažesnis nei gegužę. O palyginti su laikotarpiu prieš metus, tai kiek daugiau nei 7 tūkst. yra mažiau ieškančių darbo“, – teigė I. Balnanosienė.

Pasak jos, didesnis pasyvumas stebimas gamybos įmonėse, kur auga ir grupės darbuotojų atleidimų: pirmąjį pusmetį gauta 20 pranešimų apie planuojamus atleidimus, kai prieš metus jų buvo 12.

„Skaičiaus augimas nėra ženklus, bet gamybos sektoriuje tendencijos yra tokios, kad šį sektorių būtina stebėti, nes darbuotojų samda yra sumažėjusi iki minimumo, atleidimų kol kas nematome labai didelių, tačiau klientų, ateinančių iš to sektoriaus, kurių paskutinė darbovietė buvo gamybos sektoriuje, turime augimą. Laisvų darbo vietų skaičiaus iš viso neturime didėjimo, yra tik mažėjimas šitame sektoriuje“, – sakė tarnybos vadovė.

Anot jos, prastesnę padėtį gamyboje lemia prastėjanti ekonominė situacija.

„Gamybos įmonės šiuo metu siekia maksimaliai išsaugoti esamas darbo vietas, neatleidžia masiškai darbuotojų vien dėl to, kad tikimasi, kad pradėjus situacijai gerėti, bus sudėtinga iš naujo pritraukti kvalifikuotus darbuotus ir iš naujo apmokyti. Kai kurios įmonės mažina pamainų skaičių. Šis sektorius kol kas rodo stabilumą, bet jokio progreso jame kol kas nėra“, – sakė I. Balnanosienė.

Kalbėdama apie artimiausias darbo rinkos prognozes, ji teigė, kad nedarbas rudenį augs – tai įprasta šio metų laiko tendencija, nes mažėja sezoninių darbų pasiūla. Visgi nedarbas, pasak jos, augs sparčiau nei įprastai dėl gamybos įmonių padėties.

„Gamybos sektoriuje kol kas artimiausiu metu pagyvėjimo neplanuojame fiksuoti“, – teigė tarnybos vadovė.

Liepos 1 dienos duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, o darbo neturinčių žmonių skaičius susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.

Šiemet sausį-birželį tarnyba gavo 34 įmonių pranešimus apie numatomą 1,4 tūkst. darbuotojų atleidimą. Prieš metus gauti 37 pranešimai apie 3,9 tūkst. darbuotojų.

Tačiau šiemet, palyginti su pernai, daugiau darbuotojų grupėmis atleista gamybos įmonėse. Šiemet per pusmetį atleidimai jose sudarė daugiau nei pusę (58,8 proc.), o pernai – trečdalį (32,4 proc.) visų atleidimų. 

Vien birželį gauti keturi pranešimai apie numatomus atleisti 142 darbuotojus. Prieš metus gauti septyni pranešimai apie 253 darbuotojus.

Liepos 1 dienos duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, o darbo neturinčių žmonių skaičius susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.

„Galima sakyti, tai yra tie trys banginiai, kurie šiuo metu palaiko visos darbo rinkos gyvybingumą“, – pranešime sakė tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,2 tūkst. mažiau nei gegužę. Darbo pasiūlymų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus naujiems mokslo metams besirengiančio švietimo, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės bei viešojo valdymo sritis.

Daugiau nei gegužę darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė gydytojams specialistams, fizioterapeutams, slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams. Ūgtelėjo medienos meistrų, medienos apdirbimo staklių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, elektromechanikų ir elektromonterių, metalo apdirbimo stalių derintojų, kepėjų ir konditerių paklausa.

Vidutinis atlygis siūlomas ieškant darbuotojų didėjo 31 euru ir siekė 1312 eurų prieš mokesčius.

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas programinės įrangos kūrėjams (3,3 tūkst. eurų), bendrosios praktikos gydytojams (3,1 tūkst.), odontologams (3 tūkst.), finansų srities vadovams (3 tūkst.), mažiausias – vaisių ir daržovių konservuotojams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės bei pastatų statybos darbininkams, apklausų atlikėjams (850 eurų ir mažiau).

Raseinių rajono savivaldybės atvejo vadybininkė Iveta Ivanauskienė sako, kad didžiausia kliūtis tokiems žmonėms – motyvacijos stoka.

„Pagrindinės problemos – priklausomybė nuo alkoholio, įsiskolinimai, sveikatos sutrikimai. Visa tai padedame spręsti. Visgi blogiausia, kad daug žmonių yra įpratę su tuo gyventi, net nesusimąsto apie pokyčio galimybę“, – pranešime sakė I. Ivanauskienė.

Tarnybos duomenimis, dauguma darbo rinkai nepasirengusių žmonių (55,3 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, beveik 26 proc. neturi galimybių atvykti į darbo vietą, po 2,7 tūkst. turi skolų ar slaugo artimuosius, 1,2 tūkst. pripažįsta, jog turi žalingų įpročių.

Daugiausiai besirengiančių darbo rinkai žmonių yra Lazdijų (44 proc.), Molėtų (32,9 proc.), Zarasų (30,6 proc.) Pasvalio (30,1 proc.) ir Joniškio (29,6 proc.) rajonuose, mažiausiai – Kauno rajono (3,4 proc.), Vilniaus (4,6 proc.), Kauno (4,9 proc.), Švenčionių (6,4 proc.) ir Panevėžio (6,5 proc.) savivaldybėse.

Per mažiau nei metus užimtumo didinimo programose dalyvavo 5 proc. (1,6 tūkst.) darbo rinkai besirengiančių asmenų. Daugiausiai dalyvių – Klaipėdos (25,7 proc.) ir Kelmės (20,9 proc.) rajonuose.

Užimtumo tarnyba pabrėžė, kad ypač geri rezultatai pasiekti Joniškio rajone, kur registruotas nedarbas prieš dvejus metus siekė 17 proc., o dabar – 6,3 proc.

Darbo rinkai besirengiantiems žmonėms darbo pasiūlymai neteikiami – pirmiau siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias įsidarbinti. Jiems teikiama psichologinė, teisinė, medicininė, finansinė, mobilumo, slaugos ir kitokia pagalba.

2022 metų liepą įgyvendinta užimtumo sistemos reforma – tie, kurie negali, nenori ar neturi kompetencijų dirbti, priskiriami prie besirengiančiųjų darbui. Su jais dirbama individualiai, padedama sustiprinti kompetencijas, jei reikia – sprendžiamos socialinės problemos.