Užtvindyti sklypai

„Kranto 19-osios gatvės pabaigoje dėl trūkusio kanalizacijos vamzdžio, kuris miesto dar tarybiniais laikais nutiestas per mūsų valdą, vandeniu užsemta teritorija. Dvejose vietose vanduo veržėsi fontanais, o dabar Kranto 20-ojoje gatvėje vandens tiek, kiek ežere!“ – antradienį skundėsi Žemuosiuose Šančiuose gyvenanti Jūratė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).

Kaip teigė pašnekovė, „ežeras“ vandeniu pildytis pradėjo nuo birželio 9 dienos ir kasdien vis didėja.

„Link Nemuno iškasėme griovį, tai jis dabar jau prisipildė vandeniu per visą kaimyno sklypo ilgį. Pranešėme „Kauno vandenų“ avarinei tarnybai, nusiuntėme nuotraukas ir aplinkosaugininkams. Avarinės tarnybos darbuotojai atvažiavę tik atkėlė kanalizacijos šulinio dangtį ir apžiūrėjo, ar tvarkinga. O prakiurusio vamzdžio netikrino, nes vanduo tuo metu iš jo nebėgo. Dabar, po lietaus, – vėl „ežeras“, – pasakojo Jūratė.

Savo sklype mes taip pat negalime apžiūrėti, kuriose vietose bėga vanduo, nes apsemta – plaukioja ne tik fekalijos, tualetinio popieriaus skautės, bet ir celofanų atplaišos. Kvapas – baisus!

Paviršiuje plaukiojo fekalijos

Dėl netvarkingos nuotekų sistemos, kai palijus  dideliu spaudimu veržėsi vanduo, gyventojos tvirtinimu, Kranto 19-ojoje gatvėje neseniai buvo sulaužytas šulinys, suardyta asfalto danga.

„Iš naujo padarė šulinį, bet praėjus gal porai dienų, lyjant lietui, vėl į paviršių buvo iškeltas jo dangtis, o kaimyno sklypas ir rūsys apsemtas iki kelių. Sakė, kad aplink plaukiojo žmogaus fekalijos. Savo sklype mes taip pat negalime apžiūrėti, kuriose vietose bėga vanduo, nes apsemta – plaukioja ne tik fekalijos, tualetinio popieriaus skautės, bet ir celofanų atplaišos. Kvapas – baisus! Tai – ekologinė bomba! Jei ne iškastas jau minėtas griovys, būtumėme apsemti iki durų! Nežinau, ką daryti, mano nuomone, „Kauno vandenys“ turi pakeisti vamzdį, kuris nelegaliai buvo nutiestas tarybiniais laikais“, – širdo kaunietė, siūlydama būdą, kaip spręsti esamą problemą.

Atvykę į vietą negalėjo paimti sėminių tyrimui

Antradienį dienraščio „Kauno diena“ žurnalistų kalbinta Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos valdybos viršininkė Jurgita Sadauskaitė sakė, jog problema Žemuosiuose Šančiuose aplinkosaugininkams yra žinoma, nes specialistai buvo nuvykę į įvykio vietą Kranto 19-ojoje gatvėje.

„Kadangi lietaus nuotekų sistema ir buitinių nuotekų tinklas yra arti vienas kito, esant dideliam kritulių kiekiui, įvyksta persipylimai ir tokios avarijos kaip ši, nes trasos kai kuriose vietose yra senos“, – aiškino Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos atstovė.

Kalbėdama apie jau minėtą specialistų vizitą, J. Sadauskaitė užsiminė, kad apie įvykį pranešęs asmuo prašė, jog būtų pasemti mėginiai, bet nuvykę aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai esą nepastebėjo jokio bėgimo iš vamzdžio ar kitos vietos.

„Apie nelaimę pranešęs vyriškis, su kuriuo šnekėjau, pažadėjo atsiųsti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip antradienį 5 val. ryte iš šulinio dėl užsikišusių trasų veržėsi fekalijos. Jis norėjo, kad mes paimtumėme sėminius, tačiau tam turi būti šaltinis, iš kurio bėga, šiuo metu bėgimo jau nebuvo. Ryte apie tokią avariją telefonu mums nebuvo pranešta, apie tai sužinojome maždaug apie pietus. Pažadėjau žmogui, kad pranešiu „Kauno vandenims“, jog šie atvažiavę su technika nuplautų bent paviršinę taršą. Taip pat kreipsimės ir į Kauno miesto savivaldybę prašydami, kad artimiausiu metu būtų atlikti nuotekų trasos testavimo darbai ir priimti sprendimai dėl trasos atnaujinimo“, – teigė ji.

Ieško priežasties

Kaip „Kauno dienai“ sakė bendrovės „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus vadovo pareigas laikinai atliekantis Rimas Stunžėnas, situacija Kranto 19-ojoje gatvėje po gyventojų kreipimosi į avarinę tarnybą bendrovei taip pat yra žinoma.

„Dėl gausaus lietaus tinkluose sukilus nuotekų lygiui, tinklų atkarpa buvo tikrinama TV diagnostine įranga. Šiuo metu yra nustatinėjama priežastis – kodėl paviršinis vanduo patenka į buitinių nuotekų tinklą. Rangovams jau parengta užduotis, kad tinklai būtų pakartotinai plaunami, tikrinami ir nustačius tikslius defektus, atkarpa būtų perklojama“, – akcentavo R. Stunžėnas.

Paklaustas apie Žemųjų Šančių gyventojų paminėtą informaciją dėl dar tarybiniais laikais per teritoriją galimai nelegaliai nutiesto vamzdžio, „Kauno vandenų“ atstovas sakė negalintis to patvirtinti ar paneigti, tačiau pažadėjo pasidomėti.

Pasak Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės, įvykus tokio pobūdžio avarijai nuotekų tinkluose kaip Kranto 19-ojoje gatvėje, gyventojai turėtų nedelsdami skambinti skubios pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį bei kviesti avarinę tarnybą. Taip pat, pabrėžė J. Sadauskaitė, tokiais atvejais galima kreiptis tiesiogiai į Aplinkos apsaugos agentūros laboratoriją dėl sėminių paėmimo.

Uostamiesčio valdžia ir vandentiekininkai svarsto, kaip padėti Liepojos gatvės gyventojams, kurių namus periodiškai užlieja vanduo. Manoma, kad tai lemia persipildęs Mumlaukio ežeras. Svarstoma, kur galėtų nutekėti jo vanduo, kad būtų išvengta tokių problemų.

Prieš šventes vėl patvino

Paskutinį kartą Liepojos gatvės gyventojai dėl patvinusių namų skundėsi prieš šventes. Vanduo užliejo jų rūsius. Gyventojai įsitikinę, kad dėl to kaltas Mumlaukio ežeras.

Su tokiomis problemomis Liepojos gatvės gyventojai susiduria jau kelerius metus. Periodiškai vis užliejami jų namai. Vanduo klaipėdiečiams pridaro daug nuostolių.

Praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda šią problemą aptarė su įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovais.

Šią bendrovę paskutinio posėdžio metu miesto taryba paskyrė lietaus nuotekų tinklų tvarkytoju. Iki šiol įmonei ši funkcija nebuvo pavesta.

„Susitikę įvertinome situaciją. Svarstėme galimybes, kaip išspręsti Mumlaukio ežero perspildymo problemą, kad nebebūtų užtvindyti individualūs namai“, – pasakojo direktorius.

Anot L.Dūdos, iš Mumlaukio ežero reikia nuvesti trasą į lietaus kanalizacijos tinklus, aplenkiant sklypus, kurie yra užtvindomi. Tada iš persipildžiusio Mumlaukio ežero vanduo galėtų nutekėti, nesukeldamas problemų gyventojams.

Trasa – į Kretingos gatvę

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai pasiūlė du variantus, kaip tai būtų galima padaryti. Pirmasis kelias nurodo, kad iš Mumlaukio ežero nutekėjimo trasą būtų galima nuvesti į lietaus kanalizacijos tinklus Liepojos gatvėje. Tačiau, anot L.Dūdos, šio varianto gali nepavykti įgyvendinti.

„Reikia įvertinti, kokie yra nuolydžiai Liepojos gatvėje. Gali būti, kad lietaus kanalizacija prasideda aukščiau, nei yra Mumlaukio ežeras. Artimiausiu metu įmonės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai turėtų atlikti matavimus“, – tvirtino vadovas.

Tad veikiausiai vandens nutekėjimo trasą iš Mumlaukio ežero reikės vesti į Kretingos gatvę ir prijungti prie šios arterijos lietaus nuotekų tinklų. Trasą galvojama kloti per Dailės gatvę.

Tačiau baiminamasi, kad ir šiuo atveju bus susidurta su sunkumais, nes gatvelė bus užstatyta namais.

„Reikės nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kokia yra reali situacija. Dabar vertinome pagal planus, bet neaišku, kada jie daryti“, – tvirtino direktorius.

Preliminariais skaičiavimais, šie darbai galėtų atsieiti nuo 30 iki 45 tūkst. eurų. Metro trasos paklojimas be asfalto dangos kainuoja apie 100, su pastarosiomis – 150 eurų. Reikėtų apie 300 metrų ilgio trasos.

Kalti ir gyventojai

Pasak L.Dūdos, gyventojai ir patys kalti, kad jų namus užtvindo. Jie yra užėmę griovį, kuris driekiasi palei Liepojos gatvę. Šis buvo padarytas tam, kad vanduo iš Mumlaukio ežero juo nutekėtų iki Šiltnamio gatvės, tada čia esančiu grioviu – į Kretingos gatvę, o iš čia – į Danės upę.

„Šioje vietoje kažkada buvo sodai. Į juos patekti buvo galima centralizuotai iš Kretingos gatvės. Dabar visi iš savo sklypų įsirengė įvažas į Liepojos ir Šiltnamių gatves. Po įvažomis savo iniciatyva paklojo vamzdžius, tačiau šie nėra kokybiški ir tinkami. Todėl ir kyla problemų“, – kalbėjo direktorius.

Anot vadovo, pasitaiko atvejų, jog kai kurie žmonės užkemša vamzdžius vasarą, kad būtų vandens, o žiemą, matyt, pamiršta atkimšti. Dėl to taip pat kyla bėdų.

„Būtinai reikia kažką galvoti tame rajone. Spręsime problemą. Pirmiausia Mumlaukio ežero persipildymo, o tada imsimės rajono kanalizavimo. Juk čia nėra įrengtos kanalizacijos, nes buvo sodai. Kai kuriems žmonėms bėdų sukelia ir lietus“, – tvirtino pašnekovas.

L.Dūda vylėsi, jog užteks vietos vamzdžiams pakloti, nes kai kurios gatvės taip užstatytos, kad jiems vietos nebelieka. Tokia yra Šiltnamių gatvė.

Susitikimo metu aptarta ir Tauralaukyje esančios Kadagių gatvės problema. Ten yra įduba, į kurią pribėga daug vandens. Kadangi gatvė buvo išasfaltuota, šis stovi ir sunku pravažiuoti.

„Ieškosime, kur artimiausia kanalizacija, kad galėtume nuvesti nutekėjimą“, – tvirtino direktorius.

Kalbėta ir daugiabučių kiemus, kuriuose nuolat susidaro pelkės. Bus ieškoma sprendimų, kaip išspręsti ir šią problemą.