Didžioji dalis šalių palaikė Didžiosios Britanijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir dar 7 šalių rengtą dokumentą, tuo metu dar 15 valstybių, tarp kurių Baltarusija, Iranas ir Šiaurės Korėja, buvo prieš.
Neįpareigojanti rezoliucija yra pirmoji tokia Rusijos ir Moldovos santykių atžvilgiu. Maskva savo pajėgas į Padniestrę įvedė 1991-aisiais, žlugus Sovietų Sąjungai. Padniestrės tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, tai laikoma „užšaldyto konflikto“ zona.
Moldova dėkoja JT narėms
Moldovos premjeras Pavelas Filipas šeštadienį padėkojo šalims, ankstesnę dieną per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos balsavimą palaikiusių rezoliuciją, raginančią išvesti Rusijos pajėgas iš separatistinės Padniestrės, bet taip pat pažadėjo tęsti diplomatinį darbą su valstybėmis, balsavusiomis prieš šį dokumentą.
„Rezoliucijos priėmimas – tai visų mūsų, remiančių mūsų šalies nepriklausomybę ir vientisumą, rezultatas. Tai taip pat yra tarptautinės bendruomenės pasitikėjimo ir solidarumo su mumis signalas“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausybės vadovas.
JT Generalinė Asamblėja, turinti 193 nares, penktadienį 64 balsais prieš 15 priėmė rezoliuciją, raginančią išvesti iš Moldovos teritorijos visas užsienio pajėgas. Balsuojant dėl šio neįpareigojančio dokumento dar 83 valstybės susilaikė.
Ši rezoliucija yra pirmasis JT raginimas Rusijai išvesti savo kontingentą iš Padniestrės.
P. Filipas padėkojo rezoliuciją parėmusioms šalims, ypač valstybėms, prisidėjusioms rengiant dokumento projektą: Kanadai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Rumunijai, Ukrainai, Gruzijai, Lenkijai, Čekijai ir Didžiajai Britanijai.
Kalbėdamas apie šalis, balsavusias prieš rezoliuciją arba susilaikiusias, premjeras pažymėjo, kad su jomis reikia plėtoti nuoseklų ir pragmatišką dialogą.
„Rezoliucijos patvirtinimas nebūtinai reiškia, kad Rusijos pajėgos bus tučtuojau išvestos. Tačiau mums svarbu, kad ši tema, 2003 metais dingusi iš ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ministrų pasitarimų darbotvarkės, vėl atsirado tarptautinės bendrijos darbotvarkėje. Ir mes ties tuo nesustosime“, – sakė P. Filipas.
Jis pridūrė, kad rezoliucija netaikoma Rusijos taikdariškų pajėgų kontingentui, dislokuotam Padniestrėje pagal 1992 metų Moldovos ir Rusijos paliaubų sutartį.
Rusija savo pajėgas į Padniestrę pasiuntė po 1991 metais įvykusio Sovietų Sąjungos subyrėjimo įsiplieskus kautynėms nepriklausomybę nuo Kišiniovo paskelbusiams Moldovos regione, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.
Šiuo metu Padniestrėje tebėra 1,5–1,7 tūkst. Rusijos karių.
Regione teberusenantys neramumai laikomi vienu iš daugelio „įšaldytų konfliktų“ buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje.
Visos ligšiolinės taikos pastangos žlugdavo dėl reikalavimų, kad Rusija išvestų savo pajėgas.
Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis argumentavo, kad JT Generalinės Asamblėjos balsavimas žlugdo ESBO pastangas išspręsti konfliktą Moldovoje.
