Visaverčius padalinius Rusijoje privalės turėti daugiau kaip 500 tūkst. šios šalies vartotojų per dieną pritraukiančios užsienio technologijų milžinės, per kuriuos neš atsakomybę už Rusijos įstatymų pažeidimus ir privalės bendradarbiauti su valdžios institucijomis, vykdys jų nurodymus dėl Rusijos įstatymus pažeidžiančios informacijos sklaidos ribojimų.

Įstatymas skelbia, jog nuosavą filialą, skyrių ar juridinį asmenį privalo turėti visi užsienio interneto svetainių, informacinių sistemų ir programų savininkai, atitinkantys bent vieną iš šių kriterijų: platina informaciją rusų kalba arba Rusijos Federacijos tautų kalbomis, skelbia į Rusijos auditoriją orientuotą reklamą, apdoroja informaciją apie vartotojus Rusijoje, gauna piniginių lėšų iš Rusijos piliečių ar juridinių asmenų.

Be to, tokios kompanijos privalės užregistruoti Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyboje „Roskomnadzor“ bendradarbiavimui su valstybės institucijomis, taip pat savo informaciniame šaltinyje paskelbti „Roskomnadzor“ nustatyta elektroninę formą Rusijos piliečių ir organizacijų pranešimams teikti, įdiegti vieną iš „Roskomnadzor“ siūlomų vartotojų skaičiaus nustatymo programą.

Įstatymas numato virtinę „prievartos priemonių“ jo reikalavimų laikymuisi – nuo Rusijos vartotojų informavimo apie įstatymų pažeidimus iki visiško veiklos Rusijoje blokavimo.

Įstatymas įsigalioja jo oficialaus paskelbimo dieną (paskelbtas ketvirtadienį), tačiau prievolė dėl visaverčių padalinių įregistravimo galios nuo 2022 metų sausio.

Tokį įstatymą šių metų gegužę parengė ir pateikė svarstymams Rusijos parlamento žemutinių rūmų (Valstybės Dūmos) deputatų grupė, vadovaujama Informacinės politikos, informacijos technologijų ir komunikacijos komiteto pirmininko Aleksandro Chinšteinas bei senatorius Aleksejaus Puškovo.

„Užsienio kompanijos turėjo galimybę pasirinkti savireguliavimą. Tačiau to nepadarė. Taigi būtinas teisinis reguliavimas, įskaitant, visų pirma, atitinkamų prievartos priemonių įvedimą – visų pirma ekonominių“, – sakė  Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Anot A. Chinšteino, šis Rusijos federalinis įstatymas palies ne tik paieškų sistemas („Google“, „Bing“), socialinius tinklus („Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Twitter“), vaizdo įrašų platformas („YouTube“, „Twitch“) ir elektroninio pašto ir momentinio susirašinėjimo pasaugų tiekėjus (nuo „Gmail“ iki „Telegram“), bet ir prieglobos paslaugų teikėjus (įskaitant „Amazon“), dideles internetines parduotuves (ypač „Aliexpress“, „Iherb“ ir „Ikea“), taip pat „Wikipedia“.

V. Putinas šių metų pradžioje skundėsi, jog didžiosios technologijų kompanijos tapo tokios įtakingos, kad „konkuruoja“ su suvereniomis valstybėmis.

LEZ tampa vis patrauklesnė

Ūkio ministerija yra sukūrusi efektyvią investicijų paskatų sistemą ir kuria vis naujas priemones. Didelę patirtį pritraukiant užsienio investuotojų turi ir ministerijos įkurta agentūra „Investuok Lietuvoje“. Tai pagrindžia ir skaičiai: sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šiemet vasaros pradžioje siekė 14,3 mlrd. eurų – 7,2 proc. daugiau nei praėjusių metų antrojo ketvirčio pabaigoje.

Šio įdirbio rezultatai akivaizdūs ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Čia jau pritraukta beveik 500 mln. eurų investicijų, iš kurių 70 proc. sudaro užsienio kompanijų kapitalas. „Užsienio investuotojams labai svarbi valstybės formuojama verslo aplinka, politika, jos narystė įvairiose struktūrose, – kalbėjo Kauno LEZ direktorius Vytautas Petružis. – Mūsų investuotojai džiaugiasi greitomis dokumentų tvarkymo procedūromis. Taip pat svarbi regiono specifika. Kaunas išsiskiria dideliu kvalifikuotų darbuotojų potencialu.“

Ateina stambios kompanijos

Kauno LEZ šiuo metu kuriasi „Hella“, „Hollister“, veikia Suomijos termoizoliacinių priemonių bendrovė „FinnFoam“ gamykla, dideles investicijas žada kompanija „Continental“.

Siekdama pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, Ūkio ministerija planuoja gerinti LEZ reguliavimą: tobulinti žemėtvarkos procedūras, sudaryti sąlygas LEZ operatoriams paprastai ir greitai į LEZ įtraukti naujų ir pašalinti nekonkurencingas teritorijas. Ūkio ministerija siūlys palankesnį įmonių veiklos LEZ teritorijose reglamentavimą, pagreitinti teritorijų planavimo procedūras LEZ teritorijose ir įtvirtinti efektyvią laisvųjų ekonominių zonų veiklos stebėsenos sistemą.

MTP – partnerystei ir investicijoms

Pasiteisino ir Ūkio ministerijos sprendimas steigti mokslo ir technologijų parkus (MTP). Juose verslo plėtros klausimais konsultuojami startuoliai, technologijos įmonės, joms padedama didinti tarptautinį konkurencingumą, eksportą, bendradarbiaujant su mokslininkais kurti naujus, paklausius produktus.

VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parkas (Kauno MTP) yra vienas stipriausių ir didžiausių mokslo ir technologijų parkų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. MTP plotas daugiau nei 11 tūkst. kv. m, jame veiklą nuolat vykdo apie 90 inovatyvių įmonių. Į Kauno MTP kiekvienais metais yra priimama 10–20 naujų įmonių. Tai geriausia vieta inovatyvaus verslo plėtrai Kaune. Per aštuoniolika veiklos metų parkas inkubavo daugiau nei 350 įmonių, iš kurių 90 proc. veiklą vysto ir dabar.

Kauno MTP Inovacijų ir verslumo departamento direktorius Paulius Nezabitauskas sakė, kad čia veikiančios įmonės naudojasi ir Ūkio ministerijos parengtomis priemonėmis vykti į verslo misijas užsienyje, dalyvauti verslo parodose bei kituose verslo plėtrai svarbiuose renginiuose. „Kauno MTP yra naudingas jaunoms įmonėms, ypač jų produktams viešinti Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje, pritraukiant didesnes įmones teikti verslo užsakymus ir investuoti per rizikos kapitalo fondus. Jaučiama, kad Kaunas šiais metais tapo užsienio kompanijų ir investuotojų traukos centru, nes kas mėnesį sulaukiame iš užsienio po keletą įmonių delegacijų iš Kinijos, Japonijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos. Aišku, ryšiai tarp Kauno MTP veikiančių įmonių užsimezga palaipsniui, tačiau ilguoju laikotarpiu tai duoda vaisių – pernai mūsų įmonės sulaukė apie 10 mln. eurų investicijų iš užsienio rizikos kapitalo fondų“, – teigė P.Nezabitauskas.

Vienas iš ilgalaikio įdirbio pritraukiant investuotojų pavyzdžių – Italijos kompanija „Gruppo FOS“. Jos antrinė įmonė Lietuvoje įsteigta praėjus keleriems metams po pirmojo vizito. Informacinių technologijų, elektronikos ir technologijų perdavimo srityse dirbanti Italijos įmonė vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, bendradarbiauja su Italijos, Šveicarijos tyrimų institucijomis, dirba bendrai įkurtose mokslinių tyrimų laboratorijose.

Ūkio ministerija, siekdama dar labiau efektyvinti mokslo ir technologijų parkų veiklą, 2017 m. atliktos mokslo ir technologijų parkų stebėsenos bei vertinimo ataskaitos pagrindu atnaujins Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją, sukurs ir įdiegs virtualią inovacijų informacinę platformą, kuri užtikrins visapusiškos informacijos apie inovacijas suinteresuotiems asmenims pateikimą. Iki šių metų pabaigos bus patobulinta ir konsoliduota MTP stebėsena bei vertinimas.

Daugiau apie Ūkio ministerijos priemones verslui galima rasti tinklalapyje ukmin.lrv.lt.

Reikia per 6000 specialistų

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ informavo šalies universitetus ir kolegijas apie įvairių sričių specialistų poreikį per artimiausius 6 metus. Geriausias perspektyvas įsidarbinti turės elektronikos inžinerijos, orlaivių mechanikos ir informacinių technologijų studijų programų absolventai. Skaičiuojama, kad darbo rinkai reikės apie 4,5 tūkst. elektronikos inžinierių ir specialistų bei apie 1,4 tūkst. orlaivių aptarnavimo inžinierių ir specialistų.

„Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktoriaus Gedimino Koryznos teigimu, daugiausiai inžinierių įdarbins Vilniaus ir Kauno miestai, kur yra įsikūrusios šio sektoriaus bendrovės, o specialistų deficitas juntamas jau šiandien.

„Bendras tarptautinėms užsienio investicijų projektams reikalingų naujų darbuotojų poreikis per artimiausius 6 metus sudarys 5814, iš kurių 3000 reikalingi Kaune. Šiame mieste trūksta ir elektronikos, pramoninių įrenginių ir įrangos gamybos sektoriuose dirbančių elektronikos inžinierių. Tai pat 2020-2022 m. Kaune išaugs elektronikos inžinerijos poreikis. Tais metais planuojama sukurti apie 1200 naujų darbo vietų.

Galima išskirti ir orlaivių remonto ir techninės priežiūros specialistus. Ši sritis sparčiai auga. Skaičiuojama, kad per artimiausius metus jų reikės apie 1350, o per metus paruošiama tik 50“, - sako jis.

Pasak G. Koryznos, Lietuvos sėkmė priklausys nuo to, kaip sugebėsime užtikrinti Lietuvoje esančių specialistų kompetenciją ir pasiūlą.

„Pagrindinis akcentas, kodėl užsienio bendrovės renkasi konkrečią investicijų lokaciją yra kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. „The Financial Times“ duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, pusei pernai metais investuoti VRE regione nusprendusių bendrovių tai buvo esminis faktorius. Antras pagal svarbą veiksnys – Infrastruktūra ir logistika – buvo reikšminga tik penktadaliui investuotojų. Taigi Lietuvoje esančių specialistų kompetencijos yra esminis veiksnys ir nuo to, kaip sugebėsime užtikrinti jų pasiūlą, priklausys Lietuvos sėkmė“, - teigia „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius.

Didina finansavimą

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, inžinerijos specialistų trūkumas juntamas jau ne vienerius metus, todėl labai džiugina žinia, kad į tai dėmesį atkreipė ir vyriausybinės organizacijos.

„Šiemet aukštosios mokyklos gavo raginimą didinti priimamų studentų skaičių į orlaivių, elektronikos, elektros transporto ir mechanikos inžinerinių studijų krypčių programas. Atsižvelgiant į investuotojų poreikį, lyginant su 2016 m., šioms specialybėms kolegijose skiriama dar papildomai 150 valstybės finansuojamų vietų. Pramonės kolegijos vystymo keliu žengiame jau ne vienerius metus, todėl glaudžiai bendraujame su verslu, matome jų poreikius, darbo rinkos situaciją. Apie specialistų trūkumą girdime nuolatos, o kai kuriuos iš jų, kaip orlaivių priežiūros specialistus – rengiame vieninteliai iš kolegijų Lietuvoje.

Ypač daug specialistų reikalauja elektronikos, elektros inžinerijos kompanijos. Šioje rinkoje yra  250 kompanijų Lietuvoje, kuriose dirba virš 8000 specialistų. Kylant technologijų intelektiniam lygiui, patikimumui ir kokybei, reikalingas kvalifikuotas, sugebantis spręsti elektronikos įtaisų ir sistemų inžinerinio projektavimo, gamybos ir eksploatavimo uždavinius ir problemas personalas. Planuojama, kad artimiausiu metu darbo rinkai reikės dar bent 2700 specialistų. Kaune jų per metus parengiama tik apie 200. Tad perspektyvos yra milžiniškos. Šiandien turintis jau bent metų kitų patirtį, jaunas specialistas gali tikėtis 1200 EUR ir daugiau atlyginimo“, - sako KTK direktorius.

Pasak N. Varno, analogiška situacija yra ir su orlaivių techninio eksploatavimo specialistais.

„Šiandien aviacijos industrijoje Lietuvoje dirba apie 3000 žmonių. Tačiau tai viena sparčiausiai augančių sričių, kurioje specialistai yra reikalingi visame pasaulyje. Skaičiuojame, kad Lietuvoje per 5 metus reikės dar maždaug 800, o šiandien mūsų šalyje veikiančioms kompanijoms trūksta 250 specialistų, kuriuos įdarbintų iškart. Įgijus patirties, jauni specialistai gali tikėtis atlyginimo nuo 1500 EUR Lietuvoje. Deja, per metus šių specialistų yra parengiama tik iki 50. Praėjusiais metais KTK priėmė 39 studentus, o rinkai kasmet galėtume ruošti bent 100. Tad labai svarbu, kad į reikalingas sritis atsisuktų ne tik verslas, bet ir jauni žmonės, kurie, žvelgdami į savo būsimą karjerą, pasvertų visus už ir prieš, analizuotų rinkos poreikį ir pasaulines tendencijas“, - rinkos poreikį pristato KTK vadovas N. Varnas.

Lietuvos darbo rinkoje ryškėja teigiami pokyčiai: baigėsi didžioji emigracijos banga, mažėja išvykstančių specialistų skaičius, o į mūsų šalį vis drąsiau žengia užsienio kapitalo įmonės. VšĮ Arvydo švietimo ir mokymo centro ,,Žinių gausa“ bei VšĮ ,,Investuok Lietuvoje“ praktika įrodo, kad tokios permainos tiesiogiai susijusios ir su tam tikrų užsienio kalbų poreikio išaugimu. Šiuo metu stambių kompanijų dėmesio centre – skandinavų kalbų vartotojai.

,,Investuok Lietuvoje“: skandinavų kalbos - sėkmingai karjerai

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra prie ūkio ministerijos ,,Investuok Lietuvoje“, atlikusi projektų apžvalgą, paskelbė, kad per pirmąjį 2015 metų pusmetį Lietuva pritraukė daugiau investicijų nei per tą patį laikotarpį pernai, o šiemet paskelbtame Lietuvos statistikos departamento pranešime nurodoma, kad vienos didžiausių investuotojų - Šiaurės šalys. Remiantis užsienio investicijų plėtros agentūros ir Statistikos departamento duomenimis, galima teigti, kad Skandinavijos bendrovių aktyvumas labai naudingas tiek Lietuvos darbo rinkai, tiek ekonomikai, bet nereikėtų pamiršti, kad  nepakanka mėgautis privalumais - tenka prisitaikyti ir prie investuotojų keliamų reikalavimų. Akivaizdu, kad investuojantiems į paslaugų sektorių ypač aktualus skandinavų kalbų vartojimas, todėl minėta organizacija aktyviai bendradarbiauja su universitetais, kitomis mokymo įstaigomis, skatindama jas skirti daugiau dėmesio pastarųjų kalbų mokymui.

Agentūra ,,Investuok Lietuvoje“ geresnių darbo vietų, aukštesnių atlyginimų siekiantiems specialistams rekomenduoja patiems imtis iniciatyvos, pradėti mokytis kalbų ir kandidatuoti į puikiai apmokamas darbo vietas jau turint kur kas didesnę vertę darbo rinkoje.

Verslo grandai skatina mokytis

Su organizacijos pristatyta situacija ypač artimai susidūrė ir mokymo centras ,,Žinių gausa“. Prieš pusmetį mokymo centro kolektyvas laimėjo konkursą ir ėmėsi organizuoti švedų kalbos kursus vienos stambiausių Švedijos gyvybės draudimo bendrovių ,,Skandia“ darbuotojams, kurie įsikurs į Vilnių perkeltame padalinyje ,,Thule“.

,,Teikdami įvairių kalbų mokymo paslaugas jau šešioliktus metus, akivaizdžiai matome, kad pastaruoju metu auga švedų, norvegų, danų kalbų poreikis. Savo padalinius į Lietuvą perkėlusių Skandinavijos įmonių nebetenkina angliškai kalbantys lietuviai. Jos siekia, kad mūsų šalies darbuotojai galėtų visapusiškai bendrauti ir bendradarbiauti su kompanijų senbuviais bei įmonės klientais užsienyje, tad skatina mokytis skandinavų kalbų ir patys drąsiai į tai investuoja.“ – mintimis dalijasi mokymo centro ,,Žinių gausa“ vadovas Arvydas Simaška. - ,,Be to, darbo ieškantys specialistai turėtų žinoti, kad dėl sudėtingos situacijos Rusijoje, dalis šios šalies verslų, aukštųjų technologijų taip pat atkeliauja pas mus, tad prie prioritetinių kalbų vėl atsiranda ir rusų kalba.“

Všį Arvydo švietimo ir mokymo centro ,,Žinių gausa“ vadovas tikina, kad su specifinių kalbų poreikiu susidūrę žmonės neturėtų išsigąsti – šiuo metu jau visuose didžiuosiuose miestuose galima pasirinkti kokybiškus rusų, švedų, danų, norvegų kalbų kursus už prieinamą kainą.

Profesionalūs kalbos kursai leidžia kiekvienam klientui jaustis užtikrintai: jie suteikia realių žinių ir įgūdžių, kurie tampa tvirtu pamatu ieškant darbo stipriose užsienio kapitalo įmonėse.