Klaipėdiečių šeima nebežino, kaip atpratinti pilnametystės sulaukusį, tačiau mokyklos dar nebaigusį sūnų nuo skolinimosi. Greituosius kreditus vaikinui suteikiančioms bendrovėms nesvarbu, kad jaunuolis pats dar neuždirba nė euro.
Skolinosi iš 5 bendrovių
Pilnamečio moksleivio tėvas Olegas nebežino, kaip spėti mokėti sūnaus skolas. Tėvas bandė išmokyti atžalą gyventi taupiai, skaičiuoti pinigus ir būti atsakingam. Vyras nustebo sužinojęs, kad jo pastangos davė priešingą efektą – nuostolių turėjo visa šeima. Mat mokinys ėmė beatodairiškai skolintis pinigų iš greitųjų kreditų bendrovių.
Tėvai apie tai sužinojo, kai į namus pradėjo plaukti raginimai grąžinti paskolą su nemenkais procentais.
Sukvietę šeimos tarybą namiškiai bandė sužinoti, kam mokinys išleido pasiskolintus 100 eurų. Nežinia, ar vaikinas sakė tiesą, bet jo kalba buvo logiška.
Pasiskolintus pinigus išleido tiesiog pramogoms.
Tikino, kad skolą dalimis žadėjo grąžinti iš tėčio kiekvieną mėnesį jam į sąskaitą padedamų kišenpinigių.
Vieną mėnesį vaikinas būtent taip ir pasielgė, tačiau kitą, dar kitą ir trečią kartą reikiamos sumos savo banko sąskaitoje nebeišlaikė.
Netrukus tėvas sužinojo, kad jo atžala, savo gyvenime dar neuždirbęs nė cento, jau skolingas penkioms greitųjų kreditų bendrovėms.
Su kreditoriais nesusikalbėjo
Supratęs, kad pokalbiai su sūnumi naudos neatneša, klaipėdietis Olegas nuėjo į vieną pinigų skolinusią bendrovę ir paprašė daugiau sūnui kreditų neduoti.
"Kalbėjau, aiškinau, prašiau, kad įtrauktų į sąrašą asmenų, kuriems negalima skolinti pinigų, panašiai kaip tai daro kazino. Bandžiau aiškinti, kad pinigus iš jų skolinosi žmogus, kuris neturi jokio turto, jokių pajamų. Klausiau, kodėl jie neįsitikina, ar žmogus bus pajėgus atiduoti kreditą. Tačiau likau neišgirstas. Tai mane labai nustebino ir supykdė, – liejo emocijas vyras. – Su apmaudu turiu pripažinti, kad mano pilnametis sūnus yra nebrandi asmenybė, bet juk tai nereiškia, kad tai turi tapti pagrindu visą šeimą įklampinti į skolas. Gali atsitikti, kad per tokius dalykus vieną dieną neteksime būsto."
Olego pasakojimas nėra toks šiurpinantis, kaip kitos klaipėdietės, panorusios likti neįvardyta net vardu.
Moteris neteko vilties kada nors išbristi iš skolų, nes jos suaugęs sūnus įklimpo į narkotikų liūną. Kvaišalų pardavėjai jo nesivaiko ir negrasina fiziniu susidorojimu, jie tiesiog patarė pasiskolinti pinigų narkotikams iš greitųjų kreditų bendrovių.
Situacija tapo nevaldoma. Kad grąžintų visas sūnaus skolas, moteriai tektų dirbti ne vienerius metus nepasiliekant sau nė cento.
Tėvai nesusikalba su vaikais
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas tikino, kad jau porą metų veikia registras asmenų, kuriems greitieji kreditai, jų pačių prašymu, neteikiami. Tačiau šio registro duomenimis naudojasi tik asociacijos narės, o įsirašyti į sąrašą gali tik patys to pageidaujantys asmenys. Rinkoje yra kur kas daugiau bendrovių, teikiančių smulkiuosius kreditus, nei vienija asociacija.
"Nepamirškime, kad gyvename teisinėje valstybėje ir, kad ir kaip skaudu bebūtų mums patiems dėl neatsakingai ir nesaikingai besiskolinančiųjų, asmens duomenų apsaugos reikalavimai neleidžia tretiesiems asmenims – tėvams, sutuoktiniams, seneliams, anūkams, vaikams – riboti kito žmogaus teisių, – aiškino L.Valickas. – Asociacija kaip įmanydama stengiasi spręsti kylančius rūpesčius, kuriuos kasdien padiktuoja gyvenimas. Deja, dažnai tėvai teigia nesusikalbantys su savo suaugusiu vaiku, nori užblokuoti jo galimybę skolintis ir stebisi, kad asociacija neleidžia to padaryti. Pirmiausia stebina, kad tėvai nežino, kam jų vaikai išleidžia pinigus. Dažnai paklausę tokių dalykų išgirstame, kad jauni žmonės nesikalba su tėvais. Panašu, kad už šią situaciją atsakomybę bandoma permesti paslaugos teikėjui, valstybei, panašu, kad ir žiniasklaidai."
Patarė už sūnų nemokėti
L.Valickas tikino, kad kiekvienas besiskolinantis yra patikrinamas. Taip įsitikinama, ar jis bus pajėgus grąžinti paskolą.
Veikiausiai Olego sūnus pateikė informaciją, kuri galėjo suklaidinti greitųjų paskolų įmones. Oficialiai reikalaujama vertinti šeimos pajamas. Tad mokinys visiškai nepameluoja pranešdamas, kiek uždirba tėtis, mama, ir pasakydamas, kokios yra šeimos pajamos.
Paslaugos teikimas yra dviejų pusių sutartis. Kiekvienam besiskolinančiam labai aiškiai yra paaiškinama, kiek ir kada jis privalės mokėti.
Paskolas teikiančios bendrovės teigia, kad besiskolinantysis turi įvertinti, kad tokie įsipareigojimai jam bus pakeliami.
"Ne įmonė atsakinga, kad kažkuris šeimos narių kitiems nežinant pasiėmė smulkųjį kreditą. Juk asmens duomenys nebuvo suklastoti, asmuo buvo identifikuotas ir viską padarė teisėtai. Tėvai neretai klausia panašių dalykų – ką daryti, kai suaugę vaikai paima kreditą. Patikinu, kreditų ėmimas nėra toks baisus, kaip kartais norima pavaizduoti, palyginant su priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų. Konsultuodami pabrėžiame, kad artimieji jokių įstatymų neįpareigojami už juos grąžinti kreditus. Todėl tėvams patariame nemokėti už jaunus žmones. Nes atidavę skolą už vaikus tėvai daro jiems meškos paslaugą. Informacinėse sistemose jis matomas kaip puikus klientas, laiku vykdantis finansinius įsipareigojimus", – patarė L.Valickas.
Teismuose – daugybė bylų
Nesulaukusios paskolos grąžinimo įmokų greitųjų kreditų įmonės dažnai kreipiasi į teismą, prašydamos priteisti paskolintą sumą ir palūkanas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas patvirtino, kad su panašiomis bylomis jam tenka susidurti kone kasdien.
Tik kartą į teismą kreipėsi kredito gavėjas, skųsdamas vartojimo kredito sutartį. Tačiau sprendimo šioje byloje neteko priimti, nes pareiškėjas atsiėmė ieškinį.
"Kredito gavėjai turi galimybę pretenzijas pareikšti pačioms įmonėms, tai yra aptarta sutartyse. Jei nepavyksta susitarti, pagal Vartojimo kredito įstatymą paskolos gavėjai turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją – Lietuvos banką. Anksčiau tokią priežiūrą atliko Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tik po to žmonės gali kreiptis į teismus, galbūt būtent todėl pasiskolinę pinigų žmonės taip retai teikia ieškinius", – aiškino teisėjas V.Paulikas.
Daugybė bylų dėl negrąžintų kreditų rodo, kad paskolų gavėjai yra labai pasyvūs. Daugelis jų nepateikia jokio atsiliepimo į ieškinius ir patys nedalyvauja teismo posėdžiuose. Savo nepasitenkinimą skolinimo sąlygomis daugelis išreiškia tik tada, kai sulaukia pranešimo apie teisme nagrinėjamą ieškinį.
Moko skolintis neatsakingai
Tokios bylos dažniausiai sprendžiamos rašytiniu procesu. Neretai matydamas, kad palūkanos ar delspinigiai yra pernelyg dideli, viršijantys skolą, net nesant skolininko prašymo, teismas ieškinį mažina iki protingo dydžio.
L.Valickas konstatavo, jog teismai, greitųjų kreditų bendrovių siaubui, dažnai priima vartotojams palankius sprendimus.
Laisvosios rinkos instituto ekspertai yra pasisakę, kad panašios vartotojus saugančios nuo griežtų ekonominių sankcijų priemonės juos atitolina nuo asmeninės atsakomybės.
Oficiali statistika teigia, kad 7 proc. visų Lietuvoje išduotų kreditų vėluojama grąžinti daugiau nei 90 dienų.
Pilnametis turi visas teises
Teisėjas V.Paulikas priminė, kad nuo 2012 metų pradžios įsigaliojo Kreditų teikimo įstatymas, sugriežtinęs iki tol buvusius reikalavimus, jame apibrėžtos didžiausios sumos, kurias gali gauti kredito davėjai.
Įstatymas reikalauja įsitikinti ne tik kliento tapatybe, bet ir mokumu. Civilinio kodekso nuostatos sako, kad asmuo, sulaukęs pilnametystės, yra visateisis visuomenės narys ir pilietis, jei jam nėra apribotas veiksnumas.
V.Pauliko teigimu, apskųsti bendrovę, išdavusią kreditą mokiniui, tėvai galėtų Lietuvos bankui. Kredito davėjai apsidraudžia įtraukdami į vartojimo kredito sutartį punktą, kad paskolos gavėjas yra visiškai įsigilinęs į sutarties sąlygas. Bet sutartys dažniausiai sudaromos elektroninėmis priemonėmis, tad atidžiai jos neskaitomos.
"Žmogui sunku suvokti daugybę punktų ir nuostatų, kuriuos pasirašo, – teigė teisėjas. – Ypač sunkiai suprantamos tos sąlygos, kiek reikės mokėti, jeigu paskolos negrąžins laiku. Jei žmonės mano, kad jų teisės pažeidžiamos, jie turi daugybę galimybių jas ginti. Vienas būdų – reikalauti pripažinti kredito sąlygas negaliojančiomis kaip nesąžiningas. Pavyzdžiui, nurodyta didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties nesilaikymą. Arba įrodinėti, kad vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo".
