– Kaip jums pavyks ištraukti tuos pinigus iš gyventojų kojinių? Netgi bankuose laikomi pinigai, galima sakyti, yra kaip skaitmeninėje kojinėje. Kaip priversti gyventojus investuoti?

– Manau, kad mūsų pokalbis jau padeda žmonėms suprasti, jog jie galėtų įdarbinti savo pinigus ir gauti už juos pajamas. Kaip jūs sakėte, laikomi pinigai po truputį praranda vertę dėl infliacijos, neuždirba žmonėms jokių pajamų ir neprisideda prie ekonomikos skatinimo ar verslo finansavimo. Mūsų verslas turi idėjų ir ambicijų, tačiau prieiga prie finansavimo yra ribota. Todėl žingsnis link investavimo būtų naudingas tiek gyventojams, tiek visai ekonomikai.

– Vien diskusija, tikėtina, neprivestų gyventojų investuoti, tačiau, jei būtų pateiktas konkretus pavyzdys, kiek vienas investuotas euras galėtų uždirbti per metus, tai padėtų jiems suprasti. Suprantu, kad investavimo kryptys yra labai įvairios, bet kai žmogus mato, kiek jo euras uždirba, jis pradeda skaičiuoti sumas.

– Viskas priklauso nuo pasirinkto finansinio produkto. Pavyzdžiui, vienas investuotas euras gali uždirbti 10 centų, jei jis investuotas kapitalo rinkose arba į obligacijas. Jei žmogus tik pradeda investuoti, jis galėtų pasirinkti saugesnius produktus, kaip vyriausybės taupymo lakštus, už kuriuos vienas euras gali atnešti šiek tiek daugiau nei 3 centus. Jei žmonės nuspręs investuoti į gynybos obligacijas, jie ne tik prisidės prie saugumo, bet ir uždirbs – vienas euras per metus sugeneruos 2 centus. Galbūt vienas euras neatrodo didelė suma, bet jei kalbame apie pinigus, kurie šiaip jau guli sąskaitose ir nieko neuždirba, juos įdarbinus žmonės galėtų uždirbti lėšas be jokių pastangų. Pagrindinė problema yra žmonių finansinis raštingumas. Mes turime planą, kaip vystyti kapitalo rinkas, kurį parengėme kartu su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis. Vienas iš svarbiausių elementų yra finansinis raštingumas. Tai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl metų pradžioje patvirtinome ir finansinio raštingumo planą, skirtą vaikams ir jaunimui, kad jie nuo mažens suprastų investavimo svarbą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar gyventojams bus siūlomos gynybos obligacijos. Kokio rezultato tikitės čia?

– Manome, kad tikrai atsiras žmonių, kurie norės prisidėti prie šalies saugumo. Jei kalbame tik apie investicinę grąžą, yra kitų produktų, kurie gali generuoti didesnę grąžą. Tačiau tie, kurių tikslas – prisidėti prie nacionalinio saugumo, tuo pačiu galės ir užsidirbti. Šiuo metu Lietuvoje nėra daug investuojančių gyventojų – pernai jų buvo apie 100 tūkst., tačiau 2021 m. pradėjome vos nuo 40 tūkst. Tikimės, kad šis skaičius augs ir tai bus pirmasis žingsnis į investavimo pasaulį.

– Kaip jūs sakote, gyventojai, investavę į gynybos obligacijas, gali uždirbti šiek tiek mažiau, tačiau tai yra bendras reikalas – tiek gyventojų, tiek pačios valstybės – rūpintis krašto apsauga ir gynyba. Ar svarstėte gyventojams suteikti kokių nors mokestinių lengvatų? Nes, kaip jūs minėjote, jeigu rinkoje vienas euras gali uždirbti 10 centų, nuo šių 10 centų vis tiek reikės sumokėti mokesčius valstybei. Kaip yra su gynybos obligacijomis – kai žmogus uždirba, ar jam taip pat reikės sumokėti mokesčius, jei norės tuos pinigus išsiimti iš savo investicinės sąskaitos?

– Iš tiesų, mokestinė aplinka, nepriklausomai nuo to, ar žmogus investuoja į gynybos obligacijas, ar į akcijas ar kitas obligacijas rinkoje, nesikeičia. Tačiau dabartinė mokestinė aplinka yra gana palanki smulkiems investuotojams – yra tam tikra suma, nuo kurios nereikia mokėti mokesčių. Tad net jei kalbėtume apie didesnes sumas, privalomų mokesčių kai kuriems žmonėms gali ir neatsirasti.

– Gynybai reikia didelių lėšų ir gyventojai gali nemažai paskolinti valstybei. Tačiau iškyla klausimas dėl teisingumo principo, nes krašto apsauga yra bendras visų gyventojų interesas. Valstybei pasiskolinti lėšų krašto apsaugai tarptautinėse rinkose būtų kur kas brangiau nei skolintis iš savo gyventojų.

– Kadangi palūkanas moka valstybė, tai moka tie patys žmonės. Seimas palaikė šią idėją, kad toks skolinimas nebūtų rinkos kaina. Mes galime pasiskolinti tarptautinėse rinkose, tačiau suprasdami, koks didelis yra poreikis ir kaina valstybėje už krašto saugumą, pasirinkome šį variantą. Kitas aspektas – investicinės sąskaitos, kurios startuos nuo kitų metų pradžios. Tiems žmonėms, kurie nuspręs investuoti ir tęsti investavimą, mokestinė prievolė neatsiras.

– Ar jūs pati pirksite gynybos obligacijas?

– Įvertinsiu visas alternatyvas ir, manau, kad nuspręsiu ir mūsų šalies naudai.

– O kaip elgsis jūsų kolegos?

– Reikėtų pačių kolegų pasiklausti.

– Kiek tikitės surinkti pinigų apmokestindami draudimo sutartis?

– Pagal pasiūlymą, kurį artimiausiu metu pateiksime Vyriausybei, numatome dvi išimtis. Viena išimtis taikoma privalomam transporto priemonių draudimui, kurį sudaro žmonės, nenaudojantys transporto priemonės jokiai komercinei veiklai. Tokiems atvejams šis mokestis nebus taikomas. Kita išimtis susijusi su būsto draudimu. Ne tik tiems, kurie turi paskolas, bet ir tiems, kurie savo būstą draudžia bei gyvena jame patys, nenaudodami jo komercinei veiklai. Tokiems asmenims mokestis būtų atidėtas penkeriems metams. Atėmus šitas dvi išimtis, tikimės, kad saugumo įnašas galėtų sugeneruoti apie 90 mln. eurų gynybos fondui.

– Tai yra daug ar mažai?

– Tai yra tikrai reikšminga suma – daugiau nei 20 proc. viso gynybos fondo apimties. Projektas, kurį Seimas priėmė per pavasario sesiją, dar neužtikrina viso reikiamo finansavimo mūsų gynybos fondui, todėl šis saugumo įnašas yra esminė jo dalis. Jis buvo suplanuotas jau tuo metu, tačiau pristatėme jį kaip naują koncepciją.

– Kodėl nusitaikėte į draudimo sutartis?

– Kai kurie sektoriai, įskaitant draudimo sektorių, iki šiol turėjo tam tikras išimtis. Pavyzdžiui, PVM jau taikomas tam tikroms prekėms ir paslaugoms, bet draudimo sutartyse tokio analogo nėra. PVM įstatymas numato išimtį, kuri galioja visoje Europos Sąjungoje, todėl draudimo sutartys yra neapmokestinamos. Tačiau, remiantis tarptautine praktika, 18 šalių turi mokestį, panašų į mūsų siūlomą saugumo įnašą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs suprantate, kad šį mokestį mokės kiekvienas, kuris sudarys draudimo sutartį? Mokės tie, kurie draudžia savo automobilį Kasko draudimu arba draus savo būstą ar bet ką, kas yra draudžiama.

– Suprantame, kad šis mokestis tikriausiai bus perkeltas vartotojams, o draudimo bendrovės viso jo iš savo pelno nepadengs. Visgi reikia nepamiršti, kad mūsų draudimo sektoriuje egzistuoja konkurencija – šiuo metu turime 13 draudimo bendrovių. Sakydami, kad automatiškai visiems kainos kils 10 proc., nebūtume teisūs, nes konkurencija taip pat turi įtakos galutinėms kainoms. Skirtingos bendrovės kartais taiko visiškai skirtingas kainas.

– Draudžiant automobilį kainos skiriasi vos keliais eurais, tie skirtumai, net ir konkurencijos sąlygose, nėra labai dideli.

– Kalbant apie patį mokestį, jis sudarys 10 proc. Jei pasirinksite įprastą draudimo rūšį, kaip Kasko draudimą, kuris vidutiniškai kainuoja apie 400 eurų per metus, mėnesio įmoka padidėtų apie 3 eurus. Nekalbame apie tas sumas, kurios galėtų reikšmingai pakeisti žmonių elgseną ar jų apsisprendimą dėl draudimo.

– Tačiau tai yra 50 eurų per metus – tai jau yra šis tas. Kas nutiks, jei žmonės nuspręs visai nesidrausti – galbūt automobilis senas ar draudimas per brangus, arba jie neturėjo jokių įvykių? Tokiu atveju žmonės nukentės, nes bus priversti mokėti iš savo kišenės, jei kas nors nutiks, o jūs nesurinksite pinigų.

– Iš tiesų pasižiūrėjome, kaip į kainų pokyčius reaguoja tiek verslai, tiek žmonės. Akivaizdu, kad kainos kasmet šiek tiek kyla, o tai priklauso nuo ekonominių sąlygų ir kitų veiksnių. Tačiau nematome, kad dėl to mažėtų draudžiamų asmenų skaičius, net jei kainos kyla. Iš tiesų, tiek verslų, tiek žmonių, kurie draudžiasi, skaičius dažniausiai auga. Tai reiškia, kad galbūt žmonės tampa sąmoningesni ir supranta draudimo naudą. Nepaisant mokesčio dydžio, jis neturėtų esminės įtakos apsisprendimui draustis. Kalbant apie ateinančius penkerius metus, didžioji dalis mokesčio būtų mokama būtent juridinių asmenų, verslų – apie 75 proc., o žmonėms tektų 25 proc.

– Tai reiškia, kad gali pabrangti kai kurios paslaugos, nes verslas skaičiuoja šias išlaidas kaip sąnaudas ir gali jas perkelti ant savo teikiamų paslaugų kainų.

– Vis dėlto reikia nepamiršti pagrindinės priežasties, kodėl reikalingas saugumo įnašas. Lietuvai tai nėra naujiena ar netikėtumas – mes susiduriame su neeiliniais iššūkiais nacionalinio saugumo srityje. Turime spręsti šiuos klausimus ir rasti būdų finansuoti gynybą. Tai pagrindinis tikslas ir priežastis. Lietuva šiuo metu pagal gynybos finansavimą NATO šalyse užima ketvirtą vietą.

Mums tai itin svarbu, todėl turime ieškoti sprendimų, kaip surinkti reikiamas lėšas taip, kad visuomenė nepajustų reikšmingų pokyčių savo kasdieniame gyvenime. Tai neturėtų priversti keisti vartojimo įpročių ar pabloginti gyvenimo kokybės. Šis sprendimas tai ir užtikrina – mokestis yra sąlyginai nedidelis ir taikomas plačiai.

Draudimo sutarčių yra labai daug. Pavyzdžiui, jei žiūrėtume į transporto draudimą, kurį verslas taip pat minėjo kaip galintį pabrangti, padidėjimas būtų vos keli centai per valandą, jei transporto priemonė naudojama 8 val. per dieną.

Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė žada, kad būsto paskolų refinansavimą liberalizuosiančios įstatymo pataisos Seimą turėtų pasiekti rudenį.

„Ketiname parengti su Lietuvos banku kartu įstatymo projektą ir atnešti į rudens sesiją (Seimo – BNS) tą palengvinimą, kad pakeisti paskolos teikėją būtų paprasta, kaip pakeisti mobiliojo ryšio operatorių“, – diskusijoje apie finansinių technologijų sektorių Seime pirmadienį teigė viceministrė.

„Būsto paskola yra ta paskola, kurią žmonės pasiima ilgiausiam laikotarpiui ir dažniausiai lieka su vienu finansuotoju. Tai reiškia, kad nauji žaidėjai konkuruoja tik dėl naujų paskolų, o perėjimas yra sunkus ir brangus“, – pridūrė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė. 

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau yra sakęs, kad įgyvendinus siūlymus, paskolas paprasčiau  galėtų refinansuoti maždaug 160 tūkst. namų ūkių, jie sutaupytų iki 0,5 mlrd. eurų.