Dovanų – dešra ir agurkai
Šiemet "Padėkos kaukei" geriausiu metų aktoriumi nominuotas Klaipėdos dramos teatro atstovas Vaidas Jočys profesinio pripažinimo ženklu laiko tai, kai nepažįstami žmonės su juo sveikinasi gatvėje.
"Permetu galvoje savo fotografijų kartoteką ir suprantu, kad to žmogaus nepažįstu. Labiau nei aplodismentai džiugina, kai žiūrovai ką nors pasako apie vaidmenį. Socialiniai tinklai tokiems dalykams itin patogūs. Būna dieviškų atsiliepimų, bet būna ir žiaurių. Aš to nesureikšminu. Nesame Holivudo žvaigždės, todėl nepažįstamų žmonių dėmesys ar net kalbinimas nevargina", – tikino aktorius.
Klaipėdietis džiaugiasi ir linksmomis žiūrovų meilės patirtimis teatre.
Kartą po spektaklio vyresnio amžiaus moteris įteikė jam maišelį, kuriame aktorius rado netikėtą dovaną – rinkę rūkytos dešros ir stiklainį raugintų agurkų. Humoro nestokojantis V.Jočys atviravo sureagavęs natūraliai, jį net pradžiugino tokia praktiška dovana.
"Man žavu, kai žmonės išeina iš standartų ir savo jausmus parodo nebūtinai tradiciškai – gėlėmis", – tikino aktorius.
Populiarumas: klaipėdiečių mylimas aktorius V.Jočys yra sulaukęs ir keistų žiūrovų dovanų.
Dama įsisiurbė į lūpas
Aktorius Donatas Švirėnas prisiminė neįprastą žiūrovės emociją po spektaklio "Oskaras ir ponia Rožė", rodyto prieš dešimtmetį.
Tada ant scenos užlipo garbaus amžiaus moteris, Donatui tinkanti būti močiute, ir įteikė gėlių. Padėkodamas aktorius priglaudė jai prie veido skruostą.
"Staiga moteris sukliko: "Ne, ne, bučiuok mane į lūpas!" Neliko kitos išeities, kaip bučiuoti, bet ji taip į mane įsisiurbė, kad, mano nuostabai, išėjo labai karštas bučinys. Nemanau, kad čia kažkas baisaus ar šlykštaus, tiesiog labai netikėta ir juokinga", – vieną labiausiai įsiminusių kontaktų su gerbėja prisiminė aktorius.
Kitas atvejis, pribloškęs D.Švirėną, įvyko po spektaklio "Kalėdos Kupjelų namuose". Kai aktoriai išėjo nusilenkti, prie Donato priėjo jaunas, elegantiškai apsirengęs vyras ir būtent jam įteikė milžinišką, gal 40 raudonų rožių puokštę.
"Iki šiol svarstau, ar jos tikrai buvo skirtos man. Gal jis tiesiog supainiojo, gal jos buvo skirtos pagrindinio vaidmens atlikėjui V.Jočiui. Puokštėje nebuvo jokio raštelio, – prisiminė aktorius.
Apžiūrų centre – replika
"Vis galvoju, negi moterys šiais laikais tokios drovios? Kodėl jos man neparašo? Juokauju. Visi mes norime, kad žiūrovai mus mylėtų ir atpažintų, to aktoriams tikrai reikia, – atviravo aktorius Jonas Baranauskas. – Maišelio su nėriniuotomis kelnaitėmis nesu gavęs, bet dėmesio sulaukiu. Kartą "Hofe" mačiau, kaip jaunos mergaitės rodė į mane pirštu, kikeno ir vis krykštavo: "Jonas! Jonas". Teko ir netikėtų komplimentų sulaukti. Jau buvo pandemija, dėvėjome kaukes. Stovėjau parduotuvėje prie kasos, o priešais stovintis žmogus vis atsisuka ir vis žiūri per petį. Bandžiau prisiminti, ar aš jį pažįstu. Po kelių minučių jis kreipėsi į mane, "Gražiai Ryseką vaidinote "Mūsų klasėje", man labai patiko." Panašiai atsitiko techninių apžiūrų centre. Aštuntą valandą ryto atvairavau mašiną, stoviu lauke, laukiu, kol baigsis patikra. Darbuotojas tikrina kitą automobilį ir staiga kreipiasi į mane: "Nu, ką Romka?" Sutrikau, bandžiau paklausti, gal apsipažino. Tada jis jau tiesiai išpyškino: "Nu, Romas. "Varovai". Atvarei mašiną į garažą, Romai?" Kai tokioje vietoje ir dar vyras pradeda sakyti, kad buvo teatre, man labai smagu."
Maišelio su nėriniuotomis kelnaitėmis nesu gavęs, bet dėmesio sulaukiu.
Apipila ne tik gėlėmis
Aktorė Regina Arbačiauskaitė iki šiol nepažįstamų žmonių neretai pavadinama Barbora, Janina ar Marce – visa tai yra ryškiausių jos suvaidintų personažų vardai. Gatvėje besišypsantys nepažįstami žmonės kartais sveikinasi ar net kalbina.
"Neseniai Aklųjų kombinate skaitėme pjesę, po jos viena moteris pasakė, kad labiausiai jai patikęs ir įdomiausias mano suvaidintas vaidmuo – direktoriaus pavaduotoja filme "Sistema", kurį su komanda kūrėme čia, Klaipėdoje. Mane tai maloniai nustebino, supratau, kad moteris domisi, daug spektaklių ir filmų yra mačiusi. Tai tikrai buvo kitoks, neįprastas mano vaidmuo", – tikino R.Arbačiauskaitė.
Meilės laiškų, R.Arbačiauskaitė prisipažino negavusi, galbūt tuo galėtų pasigirti jos kolegos vyrai.
Užtat Eglė Jackaitė atviravo, kad ją žiūrovai tiesiog lepina gėlėmis, jų gauna glėbius.
"Labai geras jausmas – tai žiūrovų meilės išraiška. Esu radusi gėlių ir už mašinos valytuvo – ant priekinio mašinos stiklo, kartais ten randu atvirutę, raštelių su gražiausiais žodžiais. Gaunu įvairių siurprizų – kartą vokelyje radau triženklę pinigų sumą, žinoma, ten buvo dar ir atvirutė su ypatingais man parašytais žodžiais, – neslėpė aktorė. – Esu gavusi knygų, šokolado, saldainių, arbatos, kavos, stilingą juodą, viduje auksu padengtą puodelį. Nustembu, kai dovanas dovanoja visai nepažįstami žmonės. Labai daug ypač gražių žinučių po spektaklių gaunu ir per socialinius tinklus. Jas saugau – man tai brangu", – prisipažino E.Jackaitė.
J.Baranauskas prisiminė ir jo šeimos narių iškrėstus pokštus.
Pripažinimas: J.Baranauskas (kairėje) prieš ketverius metus tarptautinę Teatro dieną buvo apdovanotas bendrovės įmonės "Bega" vadovo Aloyzo Kuzmarskio. Vytauto Petriko nuotr.
"Kartą man nutiko tokia istorija Kaune, kur vaidinau spektaklyje "Dekameronas". Tądien buvo mano gimtadienis, spektaklio pažiūrėti atėjo mano teta. Ji įteikė ne tik gėlių, bet ir maišelį, o jame buvo dar ir vokelis su pinigais. Kolegos užkulisiuose nežinojo, kad ji – mano giminaitė, ir bandė pajuokauti, kad prisikviečiau ponių. Paerzinau juos, kad ne tik dovanų, bet ir pinigų gavau. Tada įžvelgiau šmaikštuolių akyse pavydo gaidelę, esą mane damos taip myli, kad net eurų dovanoja. Tą istoriją papasakojau savo tėvams. Mano tėtis – didelis pokštininkas. Kitą kartą po spektaklio tėvas užlipo ant scenos, paspaudė man ranką ir demonstratyviai kyštelėjo 10 eurų kupiūrą... Tai čia tokie šeimos pajuokavimai", – krizeno aktorius.
Kaip nueiti į parduotuvę?
E.Jackaitė daugiausia žiūrovų reakcijos sulaukia su Ramūnu Šimukausku vaidinamo Dario Fo spektaklio "Santuoka be įsipareigojimų" metu. Žiūrovai nepaprastai įsijaučia, moterys pradeda šaukti: "Taip jam ir reikia!", ploja. Vyrai savaip palaiko R.Šimukausko personažą.
"Toks jausmas, kad tai – ne spektaklis, o veiksmas vyksta iš tikrųjų. Po spektaklio daugelis prieina – reiškia savo emocijas, sako, kad visas pasakojimas – apie jį ar ją", – apie žiūrovų reakcijas pasakojo E.Jackaitė.
Meilė: E.Jackaitė po premjerų mėgaujasi ne tik gėlių gausa, bet ir kitokiomis dovanomis. Asmeninio archyvo nuotr.
V.Jočys taip pat pripažino ne kartą buvęs šokiruotas žiūrovų betarpiškumo.
Kartą sykiu su Vytautu Anužiu jis vaidino "Vakarienę su idiotu". Veikėjų dialogas vyko prie pat rampos. Staiga pirmoje eilėje suskambo kažkokios žiūrovės telefonas.
Užuot jį išjungusi, aktorių ir daugelio žiūrovų nuostabai moteris atsiliepė ir garsiai į ragelį ėmė aiškinti, kaip pasiekti kažkokią parduotuvę.
"Mes su V.Anužiu nutilome, kaip ir pusė salės, atidžiai klausėmės pokalbio. Ji nė kiek nesutriko ir aiškino visą maršrutą. Kai moteriškė baigė, paklausėme, ar jau viskas, o gal dar su kuo reikia pakalbėti, ir tik po to tęsėme dialogą. Visa ši situacija virto smagia komedija ir net papuošė spektaklį, – prisiminė V.Jočys. – Kitas netikėtas atvejis buvo per Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį "Mūsų klasė". Vaidinant sceną, kur žydą užmėto akmenimis, staiga salėje atsistojo gal keturi vyresnio amžiaus žiūrovai, žemaitiškai ištarė: "Eikime kuo greičiau, nes ir mus užmuš". Ir išėjo iš salės."
Neišbudino net lėktuvėlis
"Kitą dieną po spektaklio "Girti", parduotuvėje kažkokia nepažįstama, įkaušusi moteris mane truktelėjo už peties, prakalbo, kad vakar buvo teatre, ir ėmė tikinti, esą jaučiasi lygiai taip, kaip mes vaidinome girtus – ir Dievą jaučia, ir apskritai jos pajautos lygiai tokios pat", – netikėtą pokalbį su žiūrove prisiminė D.Švirėnas.
Kalbėdamas apie labiausiai suerzinusį žiūrovų elgesį aktorius prisiminė atsitikimą Kuršėnų kultūros centre, kai pirmojoje eilėje sėdintis vyras viso spektaklio metu miegojo.
Aktorius jam atkeršijo visiškai legaliu būdu. Kai pagal režisieriaus sumanymą veikėjai turėjo leisti į salę popierinius lėktuvėlius, Donatas nusitaikė tiesiai į miegantįjį ir pataikė jam į veidą. Vyras atsibudo, bet neilgam, netrukus jis vėl ramiai paniro į sapną.
"Man, kaip ir visiems aktoriams, baisiausias dalykas, kai žiūrovai spektaklio metu pakyla ir išeina. Tada miršta kelios smegenų ląstelės, staiga pražyla keli plaukai, bet turi toliau vaidinti. Taip jau yra, kai spektaklis pasiseka, visus laurus susirenka režisierius, jei vaidinimas nesulaukia sėkmės, kalti paprastai būna aktoriai", – konstatavo V.Jočys.
Skuba ar reiškia pagarbą?
Klaipėdos publika turi savybių, kurios kartais yra sunkiai paaiškinamos. Kai aktorė R.Arbačiauskaitė persikėlė iš Vilniaus į Klaipėdą, ją labiausiai stebino uostamiesčio publikos pomėgis į salę atbėgti paskutinę minutę, vos ne tada, kai prasideda spektaklis.
Dar vienas ne tik aktoriams, bet ir daugeliui nesuprantamas dalykas – žiūrovų elgesys po kiekvieno spektaklio.
Anksčiau buvo gyvas įsitikinimas – jei žiūrovai atsistojo, vadinasi, suvaidinta labai gerai. Dabar atrodo, kad tai tiesiog tokia tradicija, nes stojamasi po visų spektaklių, kad ir kokio lygio jie būtų.
"Galbūt žmonės po spektaklio stojasi iš inercijos, galbūt ne taip dažnai lankosi teatre, o ir pasirinkimo nėra labai daug. Tikrų teatro mėgėjų procentas mieste – nedidelis. Jau net neprisimenu, nuo kada prasidėjo mada po kiekvieno spektaklio stotis. Galbūt atsistojus greičiau judama link rūbinės", – svarstė R.Arbačiauskaitė.
