Pažeidimų nustatyta 13-oje iš 25 tirtų valdų, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija, apibendrinusi vasarą atlikto tyrimo rezultatus.

Įvertinus nustatytus pažeidimus, laikinasis aplinkos ministras Žygimantas Vaičiūnas pavedė Valstybinei miškų tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui, Saugomų teritorijų tarnybai bei Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai didesnį dėmesį skirti veiklos rekreacinėse teritorijose ir čia esančių miškų priežiūrai.

Ministerija teigia, kad tokia sustiprinta priežiūra leis užkirsti kelią savivalei.

Vasarą atlikus miško naudojimo ir būklės vertinimą Molėtuose pradėta 13 administracinių tyrimų, keturi iš jų – dėl ribojimo lankytis miške, devyni – dėl statinių miško žemėje, po du – dėl dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir neteisėtų miškų kirtimų. Du tyrimai jau baigti – pašalinta tvora bei statiniai.

„Pavėsinės miškuose tampa nameliais su pamatais, be leidimų įrengiamos pirtys, malkinės, miško valda aptveriama tvora. Molėtų rajono pavyzdys rodo, kad nemaža dalis miško savininkų siekia viršyti miškotvarkos planuose numatytus įgaliojimus, ypač ten, kur miškas ribojasi su vandens telkiniais“, – pranešime teigia aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Kaip BNS sakė ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Marius Gorochovskis, tai pirmas kartas, kai tyrimus drauge vykdė visos atsakingos Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos.

Sklypai patikrinimui atrinkti peržiūrėjus vaizdingų Molėtų rajono savivaldybės vietų, esančių greta vandens telkinių, ortofotografinius žemėlapius ir pastebėjus juose įtartinų detalių.

„Svarbiausias žvyrkelių asfaltavimo tikslas – pagerinti kasdienį žmonių susisiekimą, sudaryti geresnes sąlygas pasiekti pagrindinius kelius, gyvenamąsias vietoves, rajonų centrus. Tačiau ypač vasarą matome ir kitą naujai išasfaltuotų kelių privalumą – galimybę patogiau ir saugiau pasiekti poilsiavietes gamtoje, atrasti naujus turizmo maršrutus“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pavyzdžiui, Raseinių rajone Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinyje palei Dubysą vedančiu naujai asfaltuotu keliu patogu pasiekti aukščiausią Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltą. Čia rajoniniame kelyje Nr. 3516 Kušeliškė–Lyduvėnai šiemet išasfaltuotas 5,5 km ilgio žvyrkelio ruožas. Kauno rajone Nevėžio kraštovaizdžio draustinį lengviau privažiuoti vos prieš mėnesį išasfaltuotu 6 km ruožu kelyje Nr. 1922 Raudondvaris–Naujieji Bernatoniai–Žemaitkiemis.

Netoli Druskininkų ties Snaigupės mišku ir Ricielių kaimu, kurį supa keturi ežerai, kelyje Nr. 2521 Stračiūnai–Ricieliai–Gailiūnai asfaltu padengtas 3 km žvyrkelio ruožas. Prie Mūšos upės Pasvalio rajone išasfaltuotas kelio Nr. 3105 Saločiai–Kiemėnai ruožas, Kauno rajone per Pajiesio mišką link Pajiesio tvenkinio – ruožas kelyje Nr. 1934 Ilgakiemis–Pajiesys.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose nuo darbų sezono pradžios išasfaltuota apie 130 km žvyrkelių. Pagal šiuo metu pasirašytas ir pradėtas vykdyti sutartis pasirengta išasfaltuoti dar 307 km.

„Asfaltuotinus ruožus parenkame pagal specialias metodikas, remdamiesi aiškiais kriterijais ir bendradarbiaudami su savivaldybėmis“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. Pavyzdžiui, gyvenviečių teritorijose esantys žvyrkelių ruožai numatomi asfaltuoti atsižvelgiant į gyventojų skaičių, eismo intensyvumą ir gautus visuomenės prašymus. Kita darbų dalis, pasak V. Andrejevo, planuojama ten, kur asfaltuotą kelių dangą pertraukia įsiterpę žvyrkelių ruožai – siekiama, kad tokių netolygumų neliktų. Numatant asfaltavimo darbus tokiuose keliuose atsižvelgiama, ar per juos eina viešojo transporto maršrutai, ar išasfaltavus žvyrkelį padidės eismo intensyvumas, pagerės lankytinų vietų pasiekiamumas ir pan.